Strategai ir politikai mano, kad Ukrainos kariuomenei 2023 metais nepavyks pasiekti didelės sėkmės, todėl galvojama, kaip ateinantį pavasarį nauja karinė pagalba gali sutrikdyti jėgų pusiausvyrą mūšio lauke.

Dabartinė Ukrainos kampanija susigrąžinti Rusijos karių okupuotas teritorijas gali tęstis dar daug mėnesių. Tačiau Vakarų karo strategai ir politikai jau pradeda galvoti apie kitų metų pavasario puolimą. Apie tai rašo „Wall Street Journal“.

Tai atspindi suvokimą, kad Ukrainos kova dėl Rusijos ginkluotųjų pajėgų išstūmimo greičiausiai užtruks ilgai.

Pavasarį prasidėjus kontrpuolimui, optimistai tikėjosi, kad Ukrainos kariai galės pakartoti savo praėjusių metų sėkmę, nugalėdami Rusijos karius. Tačiau pirminis bandymas panaudoti naujai tiekiamus vakarietiškus tankus ir šarvuočius prasiveržti per įtvirtintas rusų pozicijas įstrigo.

Nuo to laiko pažanga buvo lėta ir skausminga. Naujas postūmis vis tiek gali būti netolimoje ateityje. Tačiau kariuomenės lyderiai ir politikai jau dabar svarsto, ką galima pasiekti per kelis ateinančius mėnesius ir kaip pasiruošti užsitęsusiam konfliktui.

Kijeve ir Europoje nerimaujama, kad politikai ir rinkėjai karą Ukrainoje gali pradėti suvokti kaip liūną, o nepasitenkinimas parama Ukrainai augs.

Net jei Kijevo šalininkai vakariečiai ir toliau išlieka ryžtingi, laikas bėga, o Ukrainos kariuomenė eikvoja amuniciją, įrangą ir gyvąją jėgą.

Visos karinės kampanijos tam tikru momentu baigiasi – net ir karuose, kurie trunka daugelį metų – tuo, ką karo ekspertai vadina kulminacija, arba tašku, kai besiveržiančios jėgos negali žengti į priekį dėl sėkmės, kliūčių ar atsargų trūkumo.

Oficialus Kijevo tikslas dabar yra, kad dabartinis puolimas baigtųsi pakankamai sėkmingai, kad parodytų Ukrainos piliečiams ir rėmėjams Vašingtone, Berlyne ir kitose sostinėse, kad jų parama turi tęstis.

Praėjusį mėnesį Lietuvoje vykusiame NATO viršūnių susitikime prezidentas Bidenas pareiškė Ukrainos prezidentui, kad JAV parama išliks tvirta. JAV, NATO sąjungininkės ir Japonija įsipareigojo parengti ilgalaikius Ukrainos saugumo planus. Pentagonas ir toliau tiekia Ukrainai naujausius ginklus – pastaruoju metu mirtiną kasetinę amuniciją, o sąjungininkai didina tiekiamų ginklų, pavyzdžiui, iš oro paleidžiamų sparnuotųjų raketų, mirtingumą.

Tuo tarpu aukščiausia karinė vadovybė jau kelis mėnesius perspėjo, kad pakartoti palyginti greitus praėjusių metų Ukrainos pasiekimus nebus lengva. JAV armijos generolas Markas Milley, Jungtinio štabo vadų pirmininkas, ne kartą kritikavo siūlymus, kad Kijevas gali greitai nutraukti Rusijos kontroliuojamą sausumos koridorių pietryčių Ukrainoje arba izoliuoti Krymo pusiasalį, kurį Rusija užgrobė 2014 m.

JAV ir kiti Vakarų pareigūnai tikėjosi, kad didelis Ukrainos proveržis gali pakankamai pakenkti Rusijos pajėgoms, kad šią žiemą prezidentas Vladimiras Putinas atsidurtų prie derybų stalo rimtoms deryboms dėl bet kokio susitarimo. Diplomatų teigimu, dabar to tikimybė atrodo minimali.

Vietoj to, Rusija stiprina savo fizinę gynybą Ukrainoje, prideda daugiau karių ir didina amunicijos bei ginklų gamybą. Vakarai taip pat kuria savo karinę pramonę, padidindami užsitęsusio išsekimo karo tikimybę.

Tęsinys kitame puslapyje:

Komentarai ()