„Tankų kolona sunaikinama per 3 minutes.“ Ukrainoje įvyko revoliucija (0)
Rusijos karo prieš Ukrainą pamoka - tiesioginiai tankų mūšiai tapo reti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Technologinė revoliucija mūšio lauke Ukrainoje smarkiai pakeitė šiuolaikinį karą: bepiločiai orlaiviai ir kitos stebėjimo sistemos neleidžia taikyti taktikos, prie kurios buvo įpratę Ukrainos Vakarų partneriai ir kurią Ukrainos ginkluotosios pajėgos tikėjosi panaudoti kontrpuolimui.
Apie tai rašo amerikiečių „Wall Street Journal“.
„Kadangi tūkstančiai Ukrainos ir Rusijos dronų vienu metu skraido palei fronto liniją – nuo pigių keturkopių iki ilgo nuotolio sparnuotų, galinčių skristi šimtus kilometrų ir sekti taikinį valandų valandas – pasikeitė pats karo pobūdis.“ Be to, dronai yra tik vienas iš tokių pokyčių elementų, pabrėžia WSJ. Tai taip pat apima naujas integruotas mūšio valdymo sistemas, kurios suteikia kariuomenei realiu laiku prieigą prie vaizdų ir vietų (Ukrainos atveju dėl Starlink tinklo), todėl taikinys pasiekiamas beveik akimirksniu.
„Šiandien (tankų kolona arba besiveržiančių karių kolona) gali būti aptikta per 3–5 minutes ir sunaikinta per 3 minutes. „[Karių] išgyvenamumas yra ne daugiau kaip 10 minučių“, – WSJ cituoja Ukrainos gynybos ministerijos Pagrindinio žvalgybos direktorato vadovo pavaduotoją Vadimą Skibickį.
Štai kodėl dabartinė technologinė revoliucija Rusijos kare prieš Ukrainą „kelia abejonių dėl kai kurių pagrindinių Amerikos karinės doktrinos koncepcijų pagrįstumo“, teigiama leidinyje.
Visų pirma, kombinuotųjų ginklų manevrai naudojant dideles šarvuotų mašinų ir tankų grupes greitam proveržiui – ko Vašingtonas ir jo sąjungininkai tikėjosi iš Ukrainos puolimo šią vasarą – gali būti neįmanomi, teigia kai kurie kariai. Neišvengiama to pasekmė, anot Ukrainos vadų, – konfliktas greitai nesibaigs.
Tokius pokyčius tik dabar pamažu pripažįsta Vakarų ekspertai, tai liudija WSJ straipsnio komentarai. „Didelių masinių šarvuotų puolimų, kuriais vienu metu buvo užgrobtos žemių mylios, kaip 2003 m. Irake, nebėra, nes dronai tapo tokie veiksmingi“, – sakė JAV kariuomenės štabo atsargos seržantas Bradley Crawfordas. Irako karo veteranas dabar privačia iniciatyva moko Ukrainos kariuomenę netoli Bachmuto.
Vienas iš dronų naudojimo privalumų – santykinis jų pigumas. Pavyzdžiui, kiekvienas FPV dronas – ginklas, kuris buvo ypač plačiai naudojamas 2023 m. vasarą – kainuoja mažiau nei įprastas 155 mm artilerijos sviedinys, kainuojantis apie 3000 USD, jau nekalbant apie kovinius tankus, kurių vertė siekia milijonus dolerių. Kartu, primena WSJ, šiuolaikiniai dronai turi pakankamą tikslumą ir greitį, kad galėtų pasivyti bet kurią važiuojančią šarvuotą mašiną, o sumaniai pilotuojant galima išjungti net moderniausius tankus ir haubicas. Bepiločių orlaivių pigumas taip pat reiškia, kad juos galima panaudoti prieš bet kokį taikinį, įskaitant automobilius ir mažas karių grupes, todėl keliai kelių mylių spinduliu nuo fronto linijų dabar yra apleisti.
„Prieš mums pradedant čia [į Bachmuto rajoną] skraidyti, rusai turėjo tokį eismą, kad Bachmute susidarydavo spūstys. Dabar visi Bachmuto keliai tušti“, – leidiniui sakė dronų pilotas, SBU specialiųjų operacijų „Centro A“ atstovas. WSJ žurnalistai turėjo galimybę stebėti šių, netoli Časov Jar dislokuotų, dronų operatorių darbą: jų akyse Ukrainos dronas susprogdino pilną pikapą Rusijos kariškių.
Specialiųjų operacijų centras A prie SBU yra vienas iš daugelio Ukrainos padalinių, naudojančių FPV dronus. Anot jo, nuo birželio 1-osios vien šio centro operatoriai Ukrainos rytuose ir pietuose sunaikino 113 rusų tankų, 111 kovinių mašinų ir 68 artilerijos sistemas, nukentėjo maždaug 700 įsibrovėlių.
Rusai taip pat turi milžiniškas galimybes naudoti dronus, be to, juos sparčiai tobulina. WSJ žurnalistai teigia, kad praėjus kelioms minutėms po to, kai „Centro A“ komanda bandė įsirengti poziciją viename iš Časov Jar daugiaaukščių pastatų, ją pastebėjo Rusijos dronas ir pastatas buvo apšaudytas minosvaidžiais. Ukrainos kariškiai turėjo greitai palikti pastatą, o paskui dideliais intervalais trauktis po du.
Palyginti su 2022 metų pradžia, Rusija sparčiai vejasi ir kartais pranoksta Ukrainos dronų pajėgumus. Be to, Ukrainos vadai teigia, kad daugelis dronų, kurie buvo veiksmingi prieš kelis mėnesius, greitai paseno ir dabar juos reikia tobulinti.
2023 m. birželio mėn., kai Ukraina pradėjo savo dabartinį kontrpuolimą, jos kolonas greitai pastebėjo visur esantys Rusijos dronai. Ukrainos įranga buvo bombarduojama artilerija, iš sraigtasparnių leidžiamos raketos ir dronų spiečius. Su ta pačia problema susidūrė ir Rusijos kariuomenė anksčiau, kai 2023 m. sausį su didelėmis šarvuotomis pajėgomis bandė veržtis Vuhledaro miesto link, taip pat per vėlesnius mažesnius šarvuočių puolimo bandymus. Iš oro pastebėtos, šios kolonos taip pat buvo greitai sunaikintos.
Dabar, po pirminių didelių Vakarų šarvuočių nuostolių, Ukrainos kariai perėjo prie veiklos mažomis grupėmis, kurios šarvuotų transporterių pagalba pasiekia fronto liniją, o vėliau bando pereiti nuo vienos medžių linijos prie kitos. „Deja, dabar didžioji mūsų puolimo dalis vykdoma pėsčiomis“, – sakė Vyriausiosios žvalgybos direktorato vadovas Kyrylo Budanovas. — Veidrodinį vaizdą buvo galima stebėti praėjusį rudenį, kai rusai pradėjo savo puolimą, pirmiausia prieš Bachmutą. Sunkiosios šarvuotos technikos naudojimas taip pat buvo minimalus, visi kovojo pėsčiomis. Nemanau, kad dabar kas nors bus kitaip“.
Tokių karų JAV kariuomenė nekariavo nuo šeštojo dešimtmečio Korėjos karo, teigia WSJ. Šiuolaikinius Vakarų karinius mokymus ir susijusius gynybos pirkimus suformavo dešimtmečius trukusios „kontrsukilimo“ operacijos, dažniausiai prieš daug silpnesnes priešo pajėgas, ypač Irake ir Afganistane. Tai paskatino sutelkti dėmesį į brangias ir sudėtingas ginklų sistemas, kurios negali ilgai išgyventi plataus masto konflikte su panašaus kalibro priešu.
„Nemaža dalis vakarietiškų šarvuočių čia tiesiog neveikia, nes buvo sukurti ne visapusiškam karui, o mažo ar vidutinio intensyvumo konfliktams. Jei įmesi tokius ginklus į didžiulį puolimą, tai tiesiog neveiks“, – WSJ cituoja Tarasą Čmutą, fondo „Povernis živim“ direktorių. Net brangiausi tankai buvo pažeidžiami senų minų. Todėl Čmuta įsitikinęs, kad reikėtų sutelkti dėmesį į Ukrainos pažangių padalinių aprūpinimą didesniu pigesnių ir paprastesnių sistemų skaičiumi. WSJ tai vadina „istorine pamoka“, primenančia Antrąjį pasaulinį karą, kai sovietų tankai T-34 ir amerikietiški tankai „Sherman“ buvo gerokai prastesni už vokiečių „Tigrus“ ir „Panthers“, tačiau juos buvo galima gaminti masiškai ir išleisti daug didesniais kiekiais. ir lengviau pataisyti mūšio lauke.
Vakarų karo planuotojai priversti atkreipti dėmesį į tokius pokyčius, pažymi medžiagos autoriai. „Turime daug ko išmokti. Viena iš jų – pati kiekybė yra kokybė, – sakė Vokietijos gynybos ministerijos Ukrainos operacijų vadovas generolas majoras Christianas Freudingas. – Reikia kiekybės, reikia jėgos.“
Kalbant apie tankus, Rusijos karo prieš Ukrainą pamoka yra ta, kad tiesioginiai tankų mūšiai tapo reti. Tai reiškia, kad santykinis rezervuaro sudėtingumas ir naujumas nebėra tokie svarbūs. Ukrainos pareigūnų teigimu, mažiau nei 5% nuo karo pradžios sunaikintų tankų buvo nukentėję nuo kitų tankų, o likusieji nukentėjo nuo minų, artilerijos smūgių, prieštankinių raketų ir dronų.
