„Turėjo pasiekti Azovo jūrą“. WP skelbia, kodėl Ukrainos kontrpuolimas žlugo (1)
Pagal Vakarų kariuomenės planą viename fronto taške Ukrainos ginkluotosios pajėgos turėjo pasiekti Azovo jūrą. Tačiau žurnalistai rašo, buvo priimtas sprendimas pasielgti kitaip.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
JAV, ES ir Ukrainos kariškiai surengė aštuonis „karo žaidimų modeliavimus“, kuriuose svarstė įvairius įvykių eigos variantus per Ukrainos pajėgų 2023 m. kontrpuolimą. Kai kurie šių žaidimų dalyviai manė, kad puolimo veiksmai bus sėkmingi, ir norėjo matyti pažangą, kaip ir Charkivo operacijos metu. Tačiau lauktas proveržis į Azovo jūrą neįvyko. Kaip vyko pasiruošimas karo veiksmams 2023 metais ir kaip vertinami rezultatai, aprašoma „The Washington Post“ straipsnyje.
Žurnalistai nurodė, kad kalbėjosi su 30 kariškių ir politikų iš JAV, ES ir Ukrainos bei sudarė bendrą ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo 2023 metais vaizdą.
Savo istoriją jie pradėjo nuo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado generolo Valerijaus Zalužno pareiškimo. 2022 metų rudenį generolas pranešė apie išteklius, kurių reikia norint prasibrauti iki Azovo jūros kranto ir pasiekti pergalę.
Istorija baigiasi 2023 metų rugpjūtį įvykusio susitikimo JAV gynybos sekretoriaus Lloydo Austino biure aprašymu. Susitikimo dalyviai iš tuometinio Ukrainos gynybos ministro Oleksijaus Reznikovo išgirdo, kad puolimo problemos kilo dėl nepakankamo technikos, ginklų ir sviedinių kiekio: juos turėjo tiekti partneriai, bet jie buvo tiekiami per mažai ir per ilgai.
2023 m. kontrpuolimas: detalės
Pagal JAV kariuomenės koncepcijas Ukraina turėjo kiek įmanoma labiau spausti vieną fronto dalį. Tuo pačiu metu buvo tikima, kad 60–90 dienų truksiantis kontrpuolimas bus sėkmingas. Taip pat buvo daroma prielaida, kad galimas Ukrainos nuostolių dydis, jei šis planas būtų įgyvendintas, būtų 30–40 proc.
Tuo tarpu Ukrainos puolimas vyko trimis kryptimis – Melitopolyje, Berdianske ir Bachmute, remdamiesi pokalbiais su kariškiais rašė WP žurnalistai. Jie taip pat paskelbė žemėlapį: žemėlapyje buvo nurodyta, kad amerikiečiai pasiūlė smogti Rusijos ginkluotosioms pajėgoms netoli Melitopolio – tai turėjo būti vienintelė ir pagrindinė puolimo kryptis.
Kaip teigiama straipsnyje, sprendimą, kaip vyks puolimo veiksmai, priėmė Ukrainos karinė-politinė vadovybė. Pasiruošimo metu ji sutelkė dėmesį į generolo Valerijaus Zalužno pareiškimą, kuris išvardijo, ko jam tiksliai reikia karo veiksmams.
2023 metų vasarį paaiškėjo, kad vakarietiški ginklai nebus pristatyti reikiamu tempu. Be to, buvo pastebėtos ir kitos problemos: žemas Ukrainos kariuomenės, nemokančios veikti pagal Vakarų taisykles, pasirengimo lygis ir oro paramos trūkumas. Be to, žurnalistai prabilo apie kategorišką atsisakymą aprūpinti ginkluotąsias pajėgas kasetiniais šaudmenimis (protestavo JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas, o sprendimas priimtas tik 2023 m. vasarą), ir atsisakymą teikti tolimojo nuotolio ATACMS raketas (jos buvo pateiktos tik 2023 m. rudenį).
Pentagonas buvo labiau įsitikinęs sėkmės galimybe nei Vakarų žvalgyba, rašė žurnalistai. Visų pirma, žvalgyba manė, kad pergalės sėkmė buvo „50 prieš 50“. Ši pozicija buvo įvertinta kritiškai: pirma, pirmosiomis karo dienomis žvalgyba labai klaidingai vertino Ukrainos galimybes išsilaikyti, antra, pripažino ukrainiečių norą apginti savo nepriklausomybę ir nugalėti rusų įtaką Ukrainoje. Jie atkreipė dėmesį, kad „ukrainiečiai tiesiog neturi kito pasirinkimo“.
WP žurnalistai apibendrino, kas yra „negerai“ su ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimu 2023 m. Pirma, Pentagonas ir Ukraina skyrėsi puolimo požiūriu, tačiau JAV buvo įsitikinusios, kad turimų išteklių gali pakakti, jei planas būtų teisingas. Antra, Vakarai neįvertino Rusijos galimybės paaukoti daug rusų, kad būtų pasiekti kariniai tikslai. Trečia, Ukraina bandė išgelbėti savo kariškių gyvybes, o Vakarų pareigūnai buvo kitokios nuomonės: „jie tikėjo, kad nuostoliai galiausiai bus didesni be ryžtingo puolimo“.
Pažymėtina, kad 2023 metų lapkritį generolas Valerijus Zalužnas paskelbė esė, kuriame analizavo dabartinę karo Ukrainoje padėtį. Kariškiai nurodė, kad būtina, kad karo veiksmai netaptų poziciniais. Po to Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė nematantis karo aklavietės, o vėliau pripažino, kad Ukrainos laukia sunkūs karo metai.
