Kovinis „Buran“. Kodėl SSRS iš tikrųjų sukūrė „Space Shuttle“ kopiją (VIDEO) ()
Prieš 37 metus įvyko pirmasis ir paskutinis „Buran“ skrydis, kuris nebuvo sukurtas jokiems taikiems tikslams ir parodė maksimalią SSRS išgautą galią.
© MASTER SGT. DAVE CASEY | https://en.wikipedia.org/wiki/File:Buran_on_An-225_(Le_Bourget_1989)_1.JPEG
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Lygiai prieš 37 metus, 1988 m. lapkričio 15 d., 5:50 val. vietos laiku, iš Baikonūro kosmodromo pakilo daugkartinio naudojimo erdvėlaivis „Buran“, kurį sovietinė propaganda meiliai vadino raketiniu lėktuvu. Ir tai buvo pirmasis ir vienintelis jo skrydis*.
Jame nebuvo įgulos – jis skrido autonominiu režimu ir išsilaikė 205 minutes, atlikęs du apskriejimus aplink Žemę. Tai tapo ypatingu SSRS pasididžiavimu, kuri tuo metu jau skriejo link savo žlugimo. Nepaisant to, kad JAV pirmąjį savo daugkartinį erdvėlaivį paleido 7 metais anksčiau, 1981 m.
Tuo pačiu metu, nepaisant visų kalbų apie „taikų kosmosą“, pati „Energija-Buran“ programa buvo grynai karinis projektas su gana plačiomis jo kovinio panaudojimo idėjomis, įskaitant Jungtinių Valstijų orbitinį bombardavimą. Ir tai išplaukia iš jo sukūrimo, tiksliau, JAV daugkartinio erdvėlaivio „Space Shuttle“ kopijavimo, priežasčių.
|
Tuo pačiu metu NASA reklamavo amerikietišką daugkartinio naudojimo sistemą kaip priemonę gerokai sumažinti kosminių skrydžių kainą. Dviem būdais.
Pirmasis – pats daugkartinio naudojimo naudingumas, kurio skaičiavimai labai skyrėsi nuo optimizmo ir laiko, buvo pagrįsti tuo, kad penki „šatlai“, kurie skris iki 48 kartų per metus, gerokai sumažins 1 kg paleidimo į orbitą kainą – iki 260–354 dolerių. Tuo pačiu metu 1 kg paleidimo superraketa „Saturn V“ kaina buvo įvertinta 1000–1500 dolerių už kg. Antrasis – galimybė aptarnauti jau paleistus palydovus orbitoje.
Visa tai leido NASA kalbėti apie milijardus santaupų ir gauti Vašingtono „žalią šviesą“ pradėti kurti daugkartinį erdvėlaivį 1972 m. sausį. Tačiau SSRS sprendimas sukurti amerikietiško daugkartinio erdvėlaivio analogą buvo priimtas tik po ketverių metų, o darbas su daugkartinio naudojimo raketų ir kosmoso sistema oficialiai pradėtas 1976 m. vasario 17 d. vyriausybės nutarimu Nr. 132-51.
Tuo pačiu metu Rusijos istoriografijoje „Buran“ atsiradimas dažnai aiškinamas kaip atsakas į JAV daugkartinį erdvėlaivį. Visų pirma, minima SSRS mokslų akademijos Taikomosios matematikos instituto ataskaita, kurioje pagrindžiama tik karinė daugkartinio erdvėlaivio paskirtis ir numatoma jį naudoti kaip orbitinį bombonešį ir žvalgybinį orlaivį.
Toks pranešimas iš tiesų egzistuoja, tačiau jis datuotas kovo 24 d. ir parašytas keliomis savaitėmis vėliau. Tai yra, jis tiesiog fiziškai negalėjo būti TSKP Centro komiteto ir SSRS Ministrų tarybos bendro sprendimo pagrindu. Iš pradžių Maskva tiesiog norėjo „pasivyti ir aplenkti“ JAV ir daugkartinio erdvėlaivio „Space Shuttle“ kūrimą suvokė kaip dar vieną kosminių lenktynių etapą. Tuo pačiu metu karinio panaudojimo idėją vėliau argumentavo autoritetingas šaltinis ir pradėjo patikslinti įvykių eigos detales.
Būtent šioje ataskaitoje buvo nustatyta, kad erdvėlaivis „Space Shuttle“ neteikia jokios ekonominės naudos. Ir būtent remiantis šia išvada buvo sukurta prielaida apie absoliutų karinį erdvėlaivio „Space Shuttle“ tikslą.
Kadangi Maskva norėjo „Space Shuttle“ analogo, 1976 m. lapkričio 8 d. taktinėje ir techninėje užduotyje buvo pakartoti žinomi ir numatyti „Space Shuttle“ parametrai. Įskaitant 30 tonų krovinio paleidimą į 200 km aukščio ir 51° posvyrio etaloninę orbitą („Space Shuttle“ svėrė 29,5 tonos), ir į 97° poliarinę orbitą – mažiausiai 16 tonų, taip pat pasirengimą antram pakilimui po 20 dienų. Taip pat buvo nustatyti ir pačios paleidimo priemonės daugkartinio naudojimo elementai. Vienintelis reikšmingas skirtumas buvo tas, kad „Buran“ turėjo nusileisti su 20 tonų, o ne 14 tonų kroviniu.
Tęsinys kitame puslapyje:
Kartu su šiais reikalavimais akivaizdžiai buvo daromos prielaidos dėl kovinių misijų. Ir tame pačiame SSRS mokslų akademijos Taikomosios matematikos instituto pranešime jos „šatlui“ buvo suformuluotos taip:
„Tikimasi, kad kosminis lėktuvas orbitinio bombonešio versijoje bus naudojamas dideliems administraciniams ir kariniams-pramoniniams kompleksams naikinti, kurių staigus sunaikinimas suteikia didelį pranašumą puolančiai pusei. Be to, kosminis lėktuvas gali būti naudojamas mobiliems ar naujiems, paskutinę akimirką atrastiems taikiniams, turintiems svarbią gynybinę reikšmę, naikinti.“ Be to, buvo manoma, kad „kosminis lėktuvas“ bus naudojamas reguliariems žvalgybiniams skrydžiams.
Ir, matyt, „Buran“ turėjo numesti branduolinius užtaisus maždaug 65 km aukštyje.
Dabar „Buran“ ginkluotės tema apaugusi daugybe mitų. Tačiau visiškai įmanoma atskirti fantastiškiausius nuo tų, kuriuos SSRS galėjo tikėtis įgyvendinti artimiausioje ateityje. Pavyzdžiui, kovinių galvučių iš raketos R-36orb panaudojimas.
Be branduolinių užtaisų mėtymo, kita akivaizdi „Buran“ užduotis buvo paleisti ir aptarnauti orbitoje esančius žvalgybos ir kitus karinius palydovus. Taip pat galbūt vadinamoji priešo erdvėlaivių „apžiūra“. Juk, sekant daugkartinio erdvėlaivio „Space Shuttle“ pavyzdžiu, „Buran“ taip pat buvo sukurtas manipuliatorius darbui orbitoje.
Žinoma, kol „Buran“ buvo projektuojamas ir ruošiamas skrydžiams, jam buvo galima sukurti naujų ginklų koncepcijų. Tačiau dėl techninio SSRS atsilikimo padaryta nemažai technologinių kompromisų „Energija-Buran“ sistemą pavertė tiesiog nepraktiška.
Kosminiame erdvėlaivyje vienkartinio naudojimo buvo tik bakas, prie kurio jis buvo pritvirtintas. Planuotas šoninių kietojo kuro greitintuvų, kurie buvo paleisti parašiutu, įkrovimas praktiškai nebuvo atliktas.
O „Buran“ raketoje visa paleidimo priemonė buvo vienkartinio naudojimo. Ją sudarė keturi šoniniai skystojo kuro greitintuvai, paremti pirmuoju „Zenit“ raketos etapu, ir centrinis blokas su keturiais RD-0120 varikliais. Jų tiesiog nebuvo galima pastatyti ant paties „Buran“, todėl jie buvo perkelti į vietą, kuri iš pradžių turėjo būti kuro bakas. Tuo pačiu metu net kūrimo metu nebuvo tikima saugiu greitintuvų nusileidimu ant žemės naudojant parašiutus, amortizatorius ir nusileidimo variklius.
Štai kodėl „Buran“ buvo sumanytas ir įgyvendintas išskirtinai kaip karinė programa, kuri SSRS pasirodė esanti tiesiog neįperkama.
Tuo pačiu metu ir daugkartinis erdvėlaivis „Space Shuttle“, ekonominiu požiūriu, taip pat žlugo, nes net arti to nebuvo užtikrintas planuotas paleidimų dažnumas. Ir iš viso iš 135 misijų tik 10 buvo tiesiogiai susijusios su JAV gynybos departamento interesais. Kiek žinoma, tik karinių palydovų paleidimo ir, galbūt, aptarnavimo tikslais.
