Pakartotino CERN eksperimento metu neutrinų greitis nebeviršijo šviesos greičio

Yra didelis skirtumas tarp ribinio greičio sampratos (kas būdinga beveik visom teorijom ir todėl jokio reliatyvumo nepatvirtina) ir c konstant visom kryptim stebėtojo atžvilgiu (kas niekada nebuvo matuota)

man atrodo kad buvo sviesos greitis tik dabar meluoja

Kaip paprasta neišmanėliams užsiimti spekuliacijomis nežinant nė procento tiesos. O juk anksčiau paskelbus apie viršytą šviesos greitį buvo eskaluojama apie Einšteino realiatyvumo teorijos žlugimą.

Tai pasekejai labiausiai ir issidurs tokiu savo 100% tikėjimu. Nors matuojant tik vienoj sitemoj surištoj su didele mase visai gera aproksimacija gaunasi (matematine prasme).

Ėėėė, gal juokaujat gerbiamasis? O kaip Maikelsono ir Morli eksperimentas ir nesuskaičiuojami vėlesni analogiški eksperimentai? O kaip palydovų judėjimas, kur visi ryšiai priklauso nuo šviesos greičio konstantos vertės? (visomis kryptimis, visų stebėtojų atžvilgiu). Ką dar norite matuoti?

į. Bet neregistruoja greičio apie Saulę dėl minėtos priežasties. Su palydovais irgi nėra nieko daryta, nebent įvardintum konkretų eksperimentą su jo schema/piešinuku ir rezultatais, kad būtų ką konkrečiai kalbėti. Garantuoju, nieko nerasi kas patvirtintų c konstant. Gali pabandyti. O masės didėjimo pagal žinomą formulę ir E=mc2 išvedimui irgi nereikia tokios šviesos savybės. Užtenka ribinio greičio kvantinio vakuumo atžvilgiu, kurio pačio vidutinis greitis priklauso nuo masių išsidėstymo ir jų judėjimo.

Tai kodėl nėra eksperimentų, kurie įrodytų, kad Einsteinas klydo. Tai pasiulyk eksperimentą, kad paneigtų reliatyumo teroija?

Tai Maikelsono dukra siūlė dar 60 kelintais metais tėvo eksperimentą padaryti kosmose. Aš siūliau su atominiais laikrodžiais ant stypo ir su atominiais laikrodžiais giliai po vandeniu. Kiekvienas eksperimentas nutaikytas į skirtingus segmentus, kurie atskirai paėmus gali ir neegzistuoti. Tik su dviem atominiais laikrodžiais ant strypo atrodo neturi jokių potencialių trūkumų. Tai yra joks kitas reiškinys jo negali maskuoti. Juo galima atskirti net specialiąją reliatyvumo teoriją nuo Lorenco eterio teorijos. Puankarė "įrodė", kad jos neatskiriamos eksperimentu, bet tai netiesa. Yra vienas toks eksperimentas. Tai yra tas su dviem laikrodžiais ant strypo. Bet kaži ar jau yra tinkamo tikslumo laikrodžiai. Bet kodėl nepradėjus nuo paprastesnio Maikelsono dukros pasiūlymo. Beje, aš net nežinau kaip reliatyvumas aiškina kodėl MMX gerai matuoja Žemės sukimosi linijinį greitį, bet nefiksuoja sukimosi apie Saulę linijinio greičio. Taigi galima įsivaizduoti, kad esam ant didelės planetos Saulė, kuri sukasi kartą per metus.

Kas tas per eksperimentas su atominiais laikrodžiais?

Atrodo jau diskutavom šita tema. Gal nelabai mokėjau išaiškinti. Galiu dar pabandyti. Galimai užtektų ir Maikelsono dukros pasiūlymo, bet jei vis tik egzistuoja tikras Lorenco kietų kūnų sutrumpėjimas judant eteriu (bent jau esant ne ypač dideliems greičiams) gauname tikrai įdomią problemą kaip tą eteri aptikti. Lorencas tokio sutrumpėjimo galimybę pagrindė atomų/molekulių sandaros lygmeniu. Tada MMX ir jo visos modifikacijos tampa visiškai nebejautrios eterio judėjimui nepriklausomai nuo to ar jis yra ar ne. Tačiau yra labai paprastas sprendimas su dviem atominiais laikrodžiais. Paprastas teoriškai, bet ne techniškai dėl labai didelių reikalavių atominio laikrodžio stabilumui. Bet pačią idėją gal patogiau suprasti naudojant vandens analogiją Tarkim virš tekančio vandens turim strypą išilgai tekėjimo srovei. ===================== strypas >>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>vandens srovė Padėkim ant strypo galų labai stabilius bet tarp savęs nesurištus atominius laikrodžius A1 A2 ir per vidurį stebėtoja S A1=====================S=====================A2 >>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>> Tegu atominiai laikrodžiai kas sekundę numeta į vandenį po akmenuką. Dabar jei stebėtoją S pasieks vienodo dažnio banga nuo abiejų galų ir su stabiliu fazių skirtumu tai reikš kad laikrodžiai eina vienodai/vienodu greičiu. Kas atsitiks, jei strypą trumpam apsuksime 180 laipsnių. Stebėtojas užfiksuos fazių skirtumą, bet ateinančių impulsų dažnis nepakis. Nuo abiejų galų ateinantis dažnis visai nepriklauso nuo vandens srovės greičio. Dažnio poslinkis (Doplerio efektas) būtų tik tada jei A ir S judėtų viens kito atžvilgiu. Tačiau kaip minėjau dėl skirtingo bangos greičio pasroviui ir prieš srovę susidaro fazių skirtumas. Pagal tą fazių skirtumą galima apskaičiuoti srovės greiti. Jei po keletos minučių strypą sugrąžinsim į pradinę padėtį (vėl pasuksim 180 laipsnių) fazių skirtumas irgi sugrįš į pradinę reikšmę. Taip apeinama Einšteino laikrodžių sinchronizacija. Juokingiausia yra tai jei čia ją pritaikytume tai prieitume išvada, kad vanduo nejuda. Čia labai svarbus momentas supratimui kodėl tą eterį taip sunku aptikti. Kodėl šitas įrenginys geriau už MMX modifikacijas? Paprasčiausia jei yra Lorenco kietų kūnų sutrumpėjimas jis sutrumpins abu pečius vienodai ir eksperimentui neturės jokios įtakos. MMX pečiai yra išsidėstę stačiu kampu ir tik vienas petys sutrumpėtų. Bet kur to eterio judėjimo ieškoti mano nuomonė skiriasi nuo Lorenco.

Nori pasakyti pagal eterio teorija bus uzfiksuotas faziu skirtumas? Arba kitaip tariant judejimas eterio atzvilgiu?

Taip, pagal visas c ne konstat stebėtojo atžvilgiu teorijas turi būti fazių skirtumas šitame eksperimente. Tik skirtingos teorijos skirtingai spėja kaip ta terpė juda. 19a nebuvo supratimo apie virtualias daleles tai ir eterį įsivaizdavo kaip kokį dujų analogą. Bet tos “dujos” sudarytos iš pastoviai besitransformuojančių ir nelabai ištirtų virtualių dalelių turės gerokai kitokias savybes nei įprastos dujos sudarytos iš stabilių dalelių. Ir pats kvantas nemanau, kad yra tiesioginė tos terpės banga. Bet manau ribinis greitis yra c tos terpės atžvilgiu, o ne stebėtojo. Pakeisk Einšteino formules reliatyvų c į absoliutų ir gausi beveik tą patį. Turimų eksperimentų rėmuose grynai tą patį. Bet jau be jokių paradoksų ir mistikos.

Reliatyvumas numato faziu skirtuma taip pat. Beto siulomas eksperimentas nera logiskas (praktiskas), kokiu greiciu tu zadi ta stulpa apsukti? laiko suletejimas toks mazas nereliatyvistiniais greiciais.... sukant stulpa kurio ilgis lygus zemes skersmeniui, pora paru laiko, 500 km/h greiciu, uzfiksuosi pora nano sekunciu faziu skirtuma Edit: stai kiek laikas suleteja tokiu greiciu, nuo vieno iki 0.99999999999989283264746227134949 o stai kiek po paros skirtumas: 9.259 ns Palydovai sugeba tokius skirtumus paskaiciuoti, jei ne - tai gps neveiktu. c greitis jau seniai metro per sekunde greiciu ismatuotas, praktiskai zmogaus ejimo greiciu, jei egzistuotu koks nors eteris seniai jis butu aptiktas. Pasiulyk nasa ar turistui nusigabent ir ismatuot c greiti kosminej stoty (27743.8 km/h greitis), beto eterio tempimo ten nera ar jis silpnesnis (nezinau ka teorija tiksliai teigia), paprasta ir elementaru. Nemanau jog egzistuoja absoliuti erdve, nes pats laiko suletejimo faktas tampa nelogiskas, beto c jau nebe konstanta, nors daugybe eksperimentu teigia priesingai. p.s. nemanau kad c yra konstanta kuri nekinta

skirtingus numatymus kur ir kaip tas eteris juda. Va tokia analogija: kai kas vandenio ieško virgulių pagalba Tai va mano požiūriu eterio atveju paprastas atominis laikrodis ir yra tos “virgulės”. Mano požiūriu (ir ne tik) jo sulėtėjimo dydį lemia tik jo absoliutus judėjimas to eterio atžvilgiu. (visais atvejais: tiek judant, tiek dėl gravitacijos) Vienas atominis laikrodis nepasakys tau to eterio judėjimo krypties, bet tiksliai pasakys judėjimo greitį. Jį galima surasti kad ir panaudojus spec reliatyvumo formulę laiko sulėtėjimui judant, iš jos išsivedus greitį.

Politinis/ideologinis pareiškimas čia Gali nors vieno eksperimento pavyzdžiu parodyti, kad jam neišvengiamai reikia ar iš jo seka c konstanta stebėtojo atžvilgiu. Man c irgi konstanta bet ne stebėtojo atžvilgiu o erdvės, kvantinio vakuumo, eterio ar kaip nori vadink.

Gal šitas eksperimentas kam nors bus įdomus http://ccsenet.org/journal/index.php/ap ... 4755/10141

Yra nustatyta virsutine eterio greicio riba, 1.5 km/s zemes atzvilgiu. Ilgio sutrumpejima galima visiskai atmesti kadangi jis yra nykstamai mazas. Net jei ir butu koks nors eterio judejimas kad ir sakykim 1.0 km/s greiciu, ilgis sutrumpeju 1.000000000005 karto, t.y. bent 1000 kartu maziau nei tai turetu kokios nors itakos eksperimentams (mazesniais greiciais dar maziau itakos neturi), kai tuo tarpu eterio judejimas skaiciuojasi pagal +-v (?) O kam reikalingas A2? Ir kodel be jo nenustatysi krypties? Pasukioji viena alkune A1, kur didziasias faziu skirtumas ten ir eterio judejimas. Benarsydamas uzkliuvau uz: http://www.pnas.org/content/11/6/306 Gana idomiai pateikta.

Žinau aš ta Milleri vos ne nuo vaikystės Buvo vienas iš gerbiamiausių Amerikos mokslininkų, dėl jo eksperimentų Einšteinas negavo Nobelio, bet po mirties jo mokinys jį apšmeižė ir prisijungė prie Einšteino. Dėl kietų kūnų Lorenco sutrumpėjimo jaučiu kažko neisigilinai. Maikelsono tipo eksperientui jis yra lygiai toks, kad nunulintų rezultatus vakuume. Bet kai kurie autoriai teigia, kad ne vakuume rezultatai nevisai nusinulina ir jie gavo teigiamus rezultatus. Gal. Nežinau. Antras laikrodis gali būti sublokuotas su stebėtoju S. Tiesiog taip kaip nupaišiau man pasirodė aiškiau dėl supratimo. Mano schemoj S nesiunčia jokių signalų, tik priima. Be to aš minėjau kokia mano pozicija apie eterio greičio dydį. Tai yra ne vienintelė, bet ta versija už kurią aš daugiausia statyčiau. Be to ji duoda teisingus šviesos užlenkimo ir Shapiro sulėtėjimo rezultatus. Antras kosminis greitis link Žemės centro ir truputis dėl Žemės sukimose apie savo ašį. Todėl tą pagalį reiktų statyti vertikaliai, jei nėra kol kas galimybės į kosmosą.

O ką sako technologijos.lt ta tema?