Geriausia kompiuterio apsauga ir priešas – žmogus  (0)

Lietuvių liaudies išmintis sako: „Saugokis ir būsi apsaugotas“. Ją labai lengvai galima pritaikyti kalbant apie kompiuterių ar išmaniųjų mobilių prietaisų apsaugą nuo virusų. Juk gali turėti įmantriausią programinę įrangą, tačiau jei elgsiesi neatsakingai ir neapgalvotai – ji vargu ar bepadės.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Norint išvengti nemalonumų, pirmiausia reiktų atidžiai žiūrėti, kokius failus ketinate atidaryti. Ypač įtariai reikia žvelgti į tuos, kurie turi dvigubas galūnes. Pavyzdžiui, .txt.vb arba .jpg.exe. Jeigu nesate tikri, kokio tipo failą ką tik gavote, tokiu atveju patartina peržiūrėti jo nustatymus (angl. – properties). Tikėtina, kad nustebsite pamatę jo tikrąjį plėtinį.

Kompanijos „Sophos“ praeitais metais paskelbti tyrimo rezultatai atskleidė dar vieną silpnąją kompiuterių apsaugos grandinę – USB atminties laikmenas. Jų duomenimis virusu užkrėstas yra kas trečias toks įrenginys. Tad prieš naudojant USB atmintinę būtina ją patikrinti su antivirusine programa. Jei tokios kompiuteryje nėra, tiks ir internetiniai saugumo sprendimai. Pavyzdžiui, „ESET Free Online Scanner“ arba „Panda Activescan 2.0“.

Na, o jeigu apskritai norite išvengti bėdų su nešiojamomis atmintinėmis, tuomet stenkitės jas naudoti kuo rečiau. Tai ypač pasakytina apie viešas interneto prieigas, tarkime interneto kavines. Ten failų atsisiuntimui geriau pasinaudokite el. paštu ar debesijos paslaugomis. Pastarosios yra bene saugiausia ir patogiausia alternatyva šiandien.

Visgi dažniausiai virusai kompiuterius ir išmaniuosius prietaisus atakuoja tiesiai iš interneto. Pasaulinio tinklo magistralėmis plintantys kibernetiniai pavojai neretai išnaudoja interneto naršyklėse esančias spragas. Todėl patartina rinktis tokią naršyklę, kurioje galima būtų nustatyti kuo tikslesnius ir įvairesnius saugumo nustatymus, nukreiptus prieš iššokančius langus, reklamą, kompiuterio sekimą bei kitus pavojus. Pavyzdžiui, „Chrome“ ir „Firefox“ naršyklės turi gausų papildomų programėlių archyvą, kurio pagalba galima išplėsti naršyklės saugumo ir asmens privatumo galimybes.

Galų gale, jei jau kilo neaiškumas ir dvejojate dėl gautos nuorodos, failo ar kitokio dalyko patikimumo, šiais laikais tai neturėtų kelti daug problemų, nes į visus klausimus gali atsakyti „Google“. Na, jei neatsakyti – tai bent jau padėti surinkti daugiau informacijos apie galimus el. pavojus.

Taigi, kaip straipsnio pradžioje ir buvo minėta, žmogus yra pagrindinis saugumo garantas. Tačiau jis yra ir pagrindinis pavojų šaltinis. Todėl kol nesulaukėme laikų, kuomet galima besąlygiškai pasitikėti visais ir viskuo – būkime budrūs. Nežinia, ką programišiai dabar kuria savo pritemdytuose kambarėliuose ar gerai įrengtose laboratorijose.

Štai viena iš interpretacijų. Tiesa, joje kalbama apie didesnius tikslus nei vieno kompiuterio Antakalnyje užvaldymas. Bet čia jau fantazijos ir norų klausimas.


Aut. teisės: Pinigų karta
Pinigų karta
Autoriai: Gintaras Gimžauskas
(0)
(0)
(0)

Komentarai (0)