Prieš Didįjį sprogimą: kažkas ar nieko?

Visata buvo visada ir bus visada. Sugalvojo kazkas absurdiska didziojo sprogimo teorija, tai cia tie patys aulai, kurie kildina mus is bezdzioniu .

Ooo, Mitgard, kur buvai prapuolęs? Sakau, kad seniai jau nebėra neigiančių Enšteino.. Va, dabar užkliuvo ir BB Na ko jau taip?

Pi

Jei čia Laiqualasse atsakymas į praeito straipsnio komentarus, tai akivaizdi yra tiesa, minėta komentaruose - fizikinis pažinimas yra begalinis procesas.

Prieš tūkstantį metų pavienės gentys šventai tikėjo, kad jų kiemas yra pasaulio centras, vėliau Vatikanas kelis šimtmečius mulkino Europą sakydamas, kad Europa pasaulio centras, dar vėliau nusistovėjo nuomonė, kad žemė saulės sistemos centras, o vėliau ir visatos centras.. Tad pagalvojus, supranti, kad neprotinga manyti, kad mūsiškė visata yra vienintelė ir išskirtinė. Mano manymu mūsiškė visata tėra eilinis pilkas kamuoliukas, protu nesuvokiamo skaičiaus visatų margumyne Tos visatos turėtų būti išsisklaidžiusios tam tikra tvarka, galbūt kaip kristalinės gardelės, galbūt kaip saulės sistemos modelis.. Manau greit bus išsiaiškinta kaip ten iš tiesų, nes dabar eiliniai mokslininkai žino daugiau už Einšteiną..

Ne, čia ne Laiqualasse atsakymas, – straipsnio gale parašyta iš kur jis imtas. Labai didelis/mažas/stiprus/silpnas/ilgas/trumpas ≠ begalinis

Kad čia klausimas manau išvis pastatytas žemyn galva. Reiktų klaust kokius numatymus tolimai praeičiai duada dabartinės teorijos (tai yra turimi matematiniai modeliai). Čia didelis/esminis skirtumas lyginant su klausimu kaip iš tikro buvo. Pagal dabartinę logiką vaikas pamatęs besipučiantį balioną turėtų prieiti išvadą, kad pradžioj tas balionas buvo begalo mažas. Gerai nors, kad vaikų logika dar nesugadinta.

Tai, Punktyre, nori pasakyti, kad fizikos mokslas kada nors ištirs absoliučiai visus fizikinius reiškinius? Atkreipk dėmesį į tai, kad mūsų stebėjimo galimybės ribotos, o tyrimų metodologija lemia ir specifinius rezultatus.

Man irgi panašiai atrodo, jei laikas releatyvus ir priklauso nuo Visatos plėtimosi greičio (pagal idėja laikas atsisuktų atgal jei Visata pradėtų trauktis), reiškias Visata gimė ir mirė tą pačią akimirką, kuri yra amžina, bet mes laiką suvokiame fragmentiškai - vienu metu matome tik vieną galimą dalelių išsidėstymą, todėl laiko problema, tai tik mūsų suvokimo problema.

Didžiausia problema, kad žmonių smegenys evoliucionavo, taip, kad visada ieško atskaitos taško, kažkokios pradžios ir pan. Kas egzistavo prieš Big bang?Greičiausiai nieko, bet niekas yra kažkas.Paprasčiausiai niekas kaip visiškas niekas neegzistuoja, net gi tuščia erdvė-vakumas yra kažkas? Iš kur niekas atsirado, kad duotų pradžia sprogimui iš niekur.

Nematau priežasčių, kodėl negalėtų ištirti. Stebėjimo galimybės vis didėja, tyrimų metodologija irgi gali kisti, tobulėti. Jei reiškinys pažinus, patenka į mokslo, šiuo atveju – fizikos, sferą, jį galima ištirti. Kada tai atsitiks, ar to reikia, ar tas mokslas tilps H.sapiens galvoje, – jau kiti klausimai.

Dėja, bet, turbut, taip. Tai bandymas atsakyti į praeitus komentarus... BET!!!!!! jie niekur neveda... visos tos teorijos niekur nveda, kaip cia nesuprast? Pirmas klausimas yra toks: ar begalybe yra imanoma ar ne? Atsakymas - ne! Kodel? todel kad jeigu ivestume begalybe i bet kokia fromule, mes gautume begalybe. o tai resikia, kad jeigu egzistuoja begalybe visatoje - viskas tampa begalybe. Dabar tu sveri 90Kg, jeigu egzistuotu begalybe tu svertum begalybe Kg ir taip su visais dydziais. bet kadangi tu gali pamatuot kiek sveria obuolys ar pasakyt kiek metru taves yra, reiskias viskas turi pradzia ir pabaiga. Ir cia.. va butent cia prasideda nesamone... na priimama kad begalybe egzistuoja, tai kur jos pradzia, kaip suprast viskas is nieko? kada? (jeigu laikas egzistuoja) Jeigu yra baigtiniai skaiciai, tai begalybe yra neimanoma....bet tai pat neimanomi baigtiniais skaiciai be begalybes. nes nera kada jai prasidet, nera kada bb sprogo, nera jokios energijos , jeigu begalybe tada nera nieko, nes turi but atskaitos taskas, o begalybeje jo nera, tai negali but 13.7 milajrdu metu ir t.t. juk begalybe nesiejama su juokiu skaiciu. Ir nesvarbu kokias tu teorijas pradesi isvedinet: kazkokie susidurimai ar atsokimai, whatever, cia principo klausimas. Begalybe negali egzistuot, bet ji egzistuoja va kur prasilenkiama su suvokimu...

Esu tikras, kad ištyrus ir pažinus žmogaus smegenis, išmokus suvokti, kada jos klysta, o kada teisios, atmetus klaidingas teorijas ir mitus, visi tyrimai ir išvados padarytu milžinišką šuolį pažinime, nes neliktu stabdžių, verčiančių vadovautis dažnai klaidingomis aksiomomis. Va, abejojama stygų teorija, o kiek laiko sugaišta jai sukurti? Panašiai su matematiniais modeliais, kai trimatė erdvė vaizduojama, kaip plokštuma ir iš kažkur vėl atsiranda keturi matavimai..

Kokią metodą siūlai? Psichologiją ir neurobiologiją?

Lendi į spekuliatyviąją filosofiją. Apsispręsk, kas tu - filosofas ar fizikas. Jei filosofas, tai pastaruoju metu filosofija vis labiau linksta į subjektyvizmą (transcendentalinį ego ir jo apraiškas - mąstymo formas, suvokimus, etc.) ir vis mažiau nagrinėja objektyvias Būties apraiškas (begalybė - baigtinumas, amžinybė - laikinumas, būtinybė - atsitiktinumas, etc.). Jei fizikas - remkis išaiškintų reiškinių dėsniais ir ieškok naujų.

Na tarkim kaip yra dabar: visa visata bandom atsuk atgal laike ir erdveje ir dar belekur. Suvedam i viena taska. Viskas tvarkoje telpa visi atomai, netgi kvarku sriuba ir t.t. viskas taip arti vienas kito kad net termometro neikisi ismatuot temperatura (daleliu judejimo greiti) O kas tada ? kiekveians paklaus... ogi nieko niekas nzn ka atsakyt kai turim 6.62606889*10,- tai planko konstanta. pagal matematika, tai nieko anksciau nieko ir negalejo but, nieko ir nebuvo... va cai ir prasilenkiama su logika. Juk buvo!!! aisku, kad buvo, bet del to kad neimanoma suskaiciuot juk nereiskia,kad nebuvo...

[quote="Aidas" Apsispręsk, kas tu - filosofas ar fizikas.[/quote] fizikas, bet filosofija yra fizkos variklis [list] nors man tai ir nepatinka, reiketu tikrus filosofus atskirt nuo fiziku, juk fizikai uzsiimine rimtais dalykais, o zmones kurie pjaustosi venas ir vadina save filosofais neverti turet filosofu vardo...

Tuomet žiūrėk, ką dabar gali įkąsti. Daug potencialių fizikų pradėjo ir užbaigė filosofiniais svarstymais, užuot užsiėmę fizika. Begalybė, amžinumas, absoliučių dalykų pradžia ir pabaiga nepasiekiami žmogaus patyrimui ir stebėjimui - reiškia negali būti fizikos tyrimų dalykas.

Tai tu man siulai but filosofu? Ne, man patinka skaiciai ir jeigu jie yra reiskia kad begalybes negali but.... bet zmonem reikia atsakyti i viena vieninteli klausyma: ar yra begalybe ar ne? Tik tada tokios teorijos kaip BB galimos tyrimams. ir beje visokios kitos teorijos, bet kol neatsakysim sito klausimo, kiti keliai yra uzkirsti, tai cia prasideda isvedziojimai, kurie yra nieko verti.... Milijardai pinigu i tai investuota, o atsakymo nera, vien del to, kad niekas negali patvirtint ar begalybe yra ar ne... mano ats - ne. bet ji yra

Šitas klausimas yra už žmogaus patyrimo ribų, todėl gali būti tik teologijos arba spekuliatyviosios filosofijos objektas. Teologijos teiginius ne visi priima, o spekuliatyviojoje filosofijoje vienareikšmis atsakymas nerastas.