Prieš Didįjį sprogimą: kažkas ar nieko?

Męs męs męs... Kam ta nosinė? Tai tada ir Ąš ir Tų ir męs visį visųr ir visadą dędam dosinęs.

surasti atsakyma i tavo klausima.

Nesusipažinęs su filosofija taip nekalbėk. Taip kalbi dėl to, kad tau greičiausiai pažįstama filosofija prie alaus. Siūlau perskaityti bent I.Kanto Prolegomenus (labai nedidelė apimtis, bet reikalauja didelio susikaupimo), tai pamatysi, kaip viskas konkretu ir griežtai apibrėžta. Tau nepatinka filosofija, o pats, to nesuprasdamas, keli ne fizikinius, o filosofinius klausimus. Fizikui filosofijos minimumas reikalingas bent jau tam, kad atriboti fizikines ir nefizikines sąvokas. Jei filosofija nepatinka, geru fiziku netapsi (nors nežinau ar tu ruošiesi juo tapti, ar tik šiaip čia svajoji). Edit: pvz., kaip tu žvelgsi į elementarią dalelę? Kaip į ontologinį darinį? Ar kaip į funkciją?

Norint gauti teisingą atsakymą reikia gerai suformuluoti klausimą. Kad gerai suformuluoti klausimą, reikia žinoti bent trečdalį atsakymo.

Na ir keistas klausimas... matyt kilo išgėrus per daug alaus. Paklauskite bet kurio darželinuko ir atsakys – o kas ta begalybė? Ir bus teisus. Kodėl? Todėl, kad mūsų visata turi fiksuotas ribas, turi fiksuotą masę ir sprogimo metu išsiskyrė fiksuotas energijos kiekis. Begalybė, kaip ir laikas, yra filosofinė sąvoka. Filosofams ją ir palikime.

Gal galima konkrečiau?

Su filosofija susipazinau KTU universitete ir su Kantu, aisku tai buvo gan pavirsutiniska pazintis. Bet supratau, kad giliau su juo susipazint ir nera prasmes, nes viskas pilstoma is tuscio i kiaura. PVZ klausimas rutuliojamas kelis skyrius. As tiesa pasakius net ir nelabai supratau ,ka jis ten raso... Dabar pulsi kaltint, kad reikejo isigilinti, bet kam? Kai zmogus raso apie ta pati visa knyga, tai kam gaisti laika? Kaip ir begalybes klausimas. Yra ji ar ne? Jei turi nuomone prasau pagrisk ir viskas. Nu maksimum tau reikes koki 30 sakiniu, kad pasakytum esme, o ne lyrinius dalykus. As iskart sakiau, kad filosofija peni fizikus, gerai, kad ji yra. Fizikai teoretikai is jos semiasi ideju, bet tai tik ideju saltinis o ne mokslas...

Jeigu priimti multivisatų teoriją tai aišku, kad kiekviena visata yra baigtinis darinys. Su kita visata negalime susisiekti dėl savos visatos erdvės ir laiko neperžengiamumo. Tokia visata būtų baigtinė, bet jos ribų nerastume dėl erdvės iškraipymų, kurie mus gražintų į pradinį kelionės tašką. Bet tai tik spekuliacija.

Galima gyventi ir be filosofijos, be jos dar niekas nemirė. Tačiau tau reikėtų labiau įsigilinti į savo klausimų ir naudojamų sąvokų turinį. Tuomet tapsi filosofu net knygų neskaitęs.

Baigtiniai dydžiai egzistuoja tik mūsų sąmonėje. Realybėje kiekvienas objektas nepertraukiamais ryšiais yra susijęs su visuma ir negali būti iš tos visumos ryšių ištrauktas kaip baigtinis objektas.

Fiksuotą energiją - gal būt bet nebūtinai, fiksuotą masę - ne. Dviejų tolstančių kūnų bendra masė mažėja, vietinis laikas "greitėja", kas sudaro klaidingą įvaizdį, kad Visata plečiasi greitėjančiai. Tai yra tolimos žvaigdės raudonesnės ne tik dėl Doplerio bet ir dėl ankščiau buvusio lėtesnio laikrodžio (bet tik tokio kuris surištas su mase, gali būti ir fotoninių kurie nesutaps su atominiais, bet čia jau kita tema, apie kurią esu rašęs) Čia dar prisidėtų fotonų klausimas. Na, kad prie ekstremalių sąlygų visa masė virsta fotonais.

Visai teisingai, taško nėra, nes taškas yra begalinis(mažas) dydis. Tai abstrakcija, o kiekviena abstrakcija yra filosofija. Kiekvienas mokinukas žino, kad visa materija sudaryta iš atomu, o atomas išmatuojamas dydis. Taigi visa materija išmatuojama. Ir vėl alaus padauginot?

Dėl masės sutinku, tai išvestinis dydis ir čia painioti nereikėjo, bet energijos dydis tikrai buvo fiksuotas. Nuo to ir priklausė kas gausis

kiek pamenu, tai mokino, kad bet kokioje atkarpoje telpa begalybė taškų. Ir tame nieko nuostabaus ir taškas ir begalybė – filosofinės sąvokos.

O, kas man parodys pirštu kur yra visatos ribos ir kokios jos, a?

Tai, Kionig, šiuose komentaruose ir buvo dėta pastangų, kad apriboti patyrimu pažįstamą realybę nuo spekuliatyvių idėjų apie tos realybės savybes.