Prieš Didįjį sprogimą: kažkas ar nieko?

Sarkazmas?

(psl. 194, 3.3 dėžutė). Jis galioja ir keplerinei sistemai, nes d ln Omega / d ln R = -1.5, t.y. patenka į reikalingą intervalą.

Kur Dixio siurprizas? Gal pametė? Edit: kadangi Dixis prapuolė, tai matomai bus šitas: Edit2: Dixio argumentacija bus tokia - kadangi nėra Dievo, tai nėra ir begalybės. Vajei, suvėliau Dixio planus.

Tai žemė jau nebe plokščia?

O kaip vertini tai, kad supainioja kampinį greitį su linijiniu ir teigia, kad Žemė plokščia, kad Mėnulis nukris? Gal citatų nedėsiu, pats susirasi maždaug ten, kur radai mano postą. Turiu pridurti, kad mokykline fizika mažai kas apsiribodavo, nori, ar ne, bet kas reikalinga specialybei, buvo privalu išmokti plačiau. Dabar kažkaip į viską pro pirštus žiūrima, kai paskaitau perpetum mobile kūrėjų postus, ar HHO, tiesiog gaila žmonių, užkibusių dėl nežinojimo.

Kampinio greičio su linijiniu aš nepainioju, tiesiog citatoje greičio pokytis buvo pateiktas kampinis, o citatų redaguoti įpročio neturiu. O gal vis dar manai, kad mėnulio linijinis greitis didėja? Šiaip jau mėnulis nukristų, jei jo linijinis greitis didėtų. Iš mokyklos kurso be diferencialinių lygčių: išcentrinė jėga mv^2/r (v - linijinis greitis, jei ką) gravitacija GMm/r^2 orbitos sąlyga - šios jėgos turi būti lygios linijinio greičio ir orbitos spindulio priklausomybę pats išvesi ar padėti?

Dėl smalsumo; prieš kiek metų baigei vidurinę? http://lt.wikipedia.org/wiki/%C4%AEcent ... _j%C4%97ga http://lt.wikipedia.org/wiki/M%C4%97nulis http://lt.wikipedia.org/wiki/Kinematika Nenukris mėnulis, gali nebijoti .

Kadangi greitai nebebūsiu prie PC, tai paskubėsiu. Su šventėmis visus jau pasveikinau atskiroje temoje. Dixi, kad nusileistum ant žemės - jei į klausimus yra Dievas ar Jo nėra, yra begalybė ar jos nėra atsakysi patenkinamai, tau bus įskaityta filosofijos mokslų daktaro disertacija. Jei į šiuos klausimus (ar bent vieną jų) atsakysi garantuotai, taip, kad su tavo atsakymu sutiktų visi žmonės - būsi per amžius pagirtas tarp filosofų. Tavo vardas bus minimas tūkstančius metų.

Iš matematikos irgi dvejetas... v = sqrt( GM / r ) t.y. orbitinis greitis atvirkščiai proporcingas orbitos spinduliui, t.y. didėjant orbitos spinduliui greitis mažėja ir priešingai. Mėnulis tolsta, jo greitis mažėja, nenukris...

Kaip beatrodytų paradoksalu, orbitinėje mechanikoje greičio padidinimas greitį sumažina. Gemini 4 astronautai ant to pasimovė. Mėnulis yra orbitoje ir atinkamai juda būtent pirmu kosminiu greičiu, kuris savo ruožtu mažėja didėjant orbitos spinduliui. http://en.wikipedia.org/wiki/Orbital_mechanics http://en.wikipedia.org/wiki/Space_rendezvous

Nelabai pedagogiška tavo pozicija Per energijos skaičiuojant viskas čia aišku, bet pabandyk paaiškinti žmogui be tvermės dėsnio. Na remiantis Otto impulsų logika. Nes jei išorinis impulsas pristabdytų Mėnulį jis kristų žemyn. Dar kitas pastebėjimas: kūną iš vienos apskritiminės orbitos negalima pervesti į kitą apskritiminę orbitą tik vienu trumpalaikiu impulsu. O gal galima? Turbūt kažkokiu beveik statmenu judėjimo krypčiai impulsu?

Impulsų logika be dif lygčių paaiškint neįmanoma. Aukščiau jau kažkas asilo paradoksą buvo nurodęs, bet pagrindimas poliarinėse koordinatėse ir su dif lygtim. Kaip suprantu mūsų užsispyrusio mokinuko tokia abra kadabra neįtikino... Esmė tame, kad gravitacijoje yra du kart daugiau energijos nei kinetinėje energijoje (orbitoje esančio objekto). Bandant mažinti kinetinę energiją objektas bando judėti lėčiau ir prarasti aukštį, bet aukščio praradimas iš gravitacinės energijos krepšio grąžina du kart tiek energijos kiek bando prarasti obektas. Diferencialų kalba grubiai aiškinamaisiais tikslais be galo mažas orgitinio greičio pokytis minus dv rezultate sukelia greičio pokytį plius dv (tai ne tiksli priklausomybė, o tik principas). Dėl orbitos pervedimo reikia dvejų impulsų, vienas įvedimui į eliptinę orbitą, antras išvedimui. abu impulsai orbitinio greičio vektoriaus kryptimi. Po pirmo impulso objektas kyla, bet sparčiai lėtėja, perigėjuje greitis krenta žemiau nei reikia apskritiminei orbitai, tada antras impulsas, kad užtikrinti greitį naujoje orbitoje. Rezultatas po dviejų impulsų orbitinio greičio vektoriaus kryptimi objektas sulėtėja palyginus su pirminiu orbitiniu greičiu.

- pasirodo dar moki lietuviškai.. Sveikinu!

Matai, fizika ir buitinis supratimas truputį skiriasi... "Mostly however, the Gemini 4 attempts at rendezvous were unsuccessful largely because NASA engineers had yet to learn the orbital mechanics involved in the process. Simply pointing the active vehicle's nose at the target and thrusting won't do. If the target is ahead in the orbit and the tracking vehicle increases speed, its altitude also increases, actually moving it away from the target. The higher altitude then decreases velocity, putting the tracker above and behind the target. The proper technique requires changing the tracking vehicle's orbit to allow the rendezvous target to either catch up or be caught up with, and then at the correct moment change to the same orbit as the target with no relative motion between the vehicles."

Niemand, geriau šitą dalyką apšviesk AlvyduiR.

Čia pora žodžių dėl Mėnulio. Nežinau ar yra kur nors normaliai paaiškinta mokinukam, bet aš turbūt taip aiškinčiau: Mėnulis dėl gravitacijos sudaro "gumbą/iškilimą" Žemės paviršiuje kuris savo ruoštu papildomai traukia Menulį. Jei Žemė nesisuktų tas gumbas susidarytų vis kitoj vietoj, tai yra sektų paskui Mėnulį, bet jo susidarymas atsiliktų kažkokiu kampu. Atsilikdamas ir todėl tempdamas Menulį atgal jis Mėnulį stabdytų, tačiau įsuktų Žemę. Tačiau dabar yra kiek kitokia situacija. Pati Žemė jau dabar sukasi į tą pačią pusę ir net gerokai greičiau nei Menulis. Todėl Žemė besisukdama tą vėluojantį gumbą išmeta į priekį. Dabar gumbas visa laiką lenkia Menulį ir tuo pačių jį nebestabdo, o atvirkščiai bando įgreitinti ir išmesti į aukštesnę orbitą. Nors išmesti Mėnulį į aukštesnę orbitą pavyksta, bet nepavyksta įgreitinti nes kinetinę energiją "suvalgo" didėjanti potencinė energija. Kaip buvo minėta ankščiau kitų potencinė energija netgi atima dalį esamos kinetinės, bet abiejų energijų suma vistiek didėja. Čia manau yra šito reiškinio fizika (kitaip sakant kaip viskas vyksta, o ne šiaip matematinių modelių taikymas ).

Nuostabu! Tai kaip tik ir patvirtina mano anksčiau išsakytą mintį. Fizika nėra tokia sudėtinga, kad jos nebūtų galima paaiškinti pirmokui. Viso šito triuko esmė slepiasi tame, kad autorius turi suprasti patį reiškinį. Jeigu supranti, tai ir paaiškint gali, bet jeigu ne, tai ir ne. Analogija matematikoje būtų, kai teoremą žinai, o taikyt nesigauna... Pritaikius tai jūsų svarstymams apie begalybę gauname dvi išvadas: arba tai nėra reiškinys ir tada tai ne fizika, arba iki galo patys nesuprantate ką žinote... p.s. beje, kad viską labai aiškiai paaiškinti jokių formulių ir neprireikė