Einšteino aukojimas: Reliatyvumo kertinis akmuo turi trauktis

Laidas yra plokštumoje sutampančia su Hallo plokštelės paviršiaus plokštuma viso eksperimento metu. Bet toj plokštumoj Hallo plokštelę galima sukti apie ašį kuri sutampa su B vektorium. Pagal dabartinę teoriją toks Hall plokštelės sukimas nekeis B taigi ir nekeis parodymų. Schemoje rodyklės rodo kurią kryptim tekės srovė pačioj Hallo plokštelėje ją sukiojant. Formulės iš tos bendresnės F=F0*sin(a)*sin(b)*cos(c) paemiau be koeficientų ir atstumą iki laido = 1. Ne Vilnietis, dar nieko nedariau, reik gauti tinkamą Hall sensorių pradžiai. Pvz toks http://lt.farnell.com/honeywell-s-c/ss4 ... dp/1225624 atrodo turi net 4 Hall ploksteles vidui bala žino kaip oreantuotas viena kitos atžvilgiu ir dar magnetinio lauko koncentratorių kurio įtaka sunkiai nuspėjama, taigi reiktų be koncentratoriaus. Pabandysiu gauti duomenų iš gamintojų. Beje čia netinka ir feromagnetų naudojimas, nors kad gauti stipresnį lauką galima naudoti ploną "barankos" formos ritę.

Pala pala, koks dar sukiojimas? Yra trys ortogonalūs vektoriai. Kitaip reikia magnetinio lauko linijas, įtampas ir induktyvumus integruoti visame plokštelės tūryje - su paprastais sinusais ir kosinusais čia neapsieisi. Apskritai, bendroji Hall'o formulė tiksliai tinka tik idealizuotu atveju (taškinei plokštelei su nenuliniu skaičiumi krūvininkų ir nenuline varža), kada ji tiksliai atitinka tiek Faradėjų, tiek Maxwellą. Kas yra taškinio objekto sukiojimas? Praktikoje, reikėtų integruoti ir atsižvelgti į matmenis bei medžiagų parametrus, o žinant, kad technologinis procesas niekad nebūna tobulas - paprasčiau tiesiog Rh išmatuoti ir atitinkamai sukalibruoti. Jei taip nori - integruok sau į sveikatą, bet šiaip tuo niekas nesicackina, nes Hallo sensoriui nekeliami penkių skaitmenų po kablelio reikalavimai (netolygumai ir netiesiniai reiškiniai įveda didesnes paklaidas). Na o ką ten pripaišei su tais dviem laidais ir mistine jėga, tai apskritai nepagaunu. Jei laidų masės vienodos, tai ir veikiami jie vienodai, nepriklausomai nuo krypties, ilgio ar dar kažko. Jei tau rūpi, kiek vienas laidas veikia kitą, tai ir projektuok atitinkamai - brėži statmenį tarp abiejų laidų (trimatėje erdvėje tarp dviejų nekoplanarių tiesių visuomet yra 1 ir tik 1 statmuo) ir tame statmenyje pasižymi jėgų vektorius. Vienintelis kampas tarp laidų, kuris daro nors kiek įtakos - tai laidų krypties skirtumas jėgos vektoriui statmenoje projekcijoje.

Esi teisus, kad tas santikis (2) tarp parodymų yra kiek padidintas dėl supaprastinto skaičiavimo. Nes elektronas bejudėdamas keis kryptį. Tačiau kokybiškai tai rezultatų neturėtų keisti. Na gal realybėj gautusi 1.5 dėl to pačio minėto netikslumo. Bet esmė čia tame, kad mažas gabaliukas laido su išoriniu ilgu tiesiu laidu sąveikauja max jėga kai jie abu lygegretūs. Įdomumas prasideda kai jie pvz vienoj plokštumoj, bet sudaro 90 laipsnių kampą. Tada mažąjį neveikia didžiojo laido elementai kurie yra arčiausiai / tiesiai po juo. Veikia tik kiek toliau esantys. Na aptikus efektą kokybiškam lygmenį galima būtų tikrinti tiksliau kiekybiškai. Teisingiau integruojant, naudojant įvairiai sulenktą laidą. Ypač įdomus atvejas daryti tą patį eksperimentą ties sulenktu laidu. Buvau ankščiau nupaišęs maždaug kaip išdėstyti laidą ir Hallo elementą tuo atveju.

Oi, ... Vėl matematiniams idealizuotiems objektams suteiki realių kūnų savybes - taip negalima, ir aišku, kad taip taikant formulės bus netikslios. Kažkur beorėje erdvėje kabantys laidai ir taip toliau... Jei imi realius laidus, tai nusakyk jų ilgius skersmenis, krūvininkus, savitąsias varžas, induktyvumus... Jei idealizuoji - tai ir paimk arba nulinio skersmens, arba begalinio ilgio laidus. Rezultate gausi, kad vienodu atstumu nutolę laidų taškai (poromis) vienas kito poveikį statmenam (arba nebūtinai statmenam) laidui kompensuoja. Iš čia ir cos a; cos pi/2=0. Natūralu, kad buitiniu eksperimentu lygiai nulio negausi - nes niekur nerasi begalinio, idealiai tiesaus, ir išvis tobulai pagaminto laido. Gali nebent tobulinti eksperimentus ir konstatuoti: arba asimptotė artėja į teorijos prognozes, arba artėja į kažką kitą. Kodėl iš tavo brėžinuko turėtų sekti, kad statmenų laidų sąveika neartėja į nulį - dievaži, nematau. P.S. jei jau taip nori imti baigtinius laidus, ir dar netaisyklingos formos - tai užsikasi su perturbacijomis: saviindukcija ir taip toliau.

Dabar paprasčiau pirma pamatuoti po to diskutuoti. Dabar labiau yra prasmė diskutuoti apie eksperimento detales su tais kurie gal norėtų patys pabandyti lygiagrečiai. Dėl globalių teorijų tai tik tiek galiu pasakyti, kad Maksvelas kūrė savo lygtis grynai oreantuodamasis į eterio vaizdinius. Jei tiksliau į įdealaus skysčio vaizdinius. Kitaip tų lygčių nebūtų net sugalvojęs. Bet tų laikų eterio supratimas švelniai tariant senstelėjęs. Todėl pilna paprastų eksperimentų kurių paaiškinimui iškyla problemos. Naujas eteris sufleruoja ir kitokią elektrodinamiką. Jos suformulavimui reikia gryžti atgal kur buvo Maksvelas kurdamas savo teoriją ir panaudoti kitokį eterio modelį. Kol kas ten ta formulė su sin cos tik nuolatinei srovei. Jei nori gali ją transformuoti į kokią tik nori tau patogią ekvivalentišką matematinę formą. Tada sulygindamas su esama teorija sugeneruoti savo testinio eksperimento pasiūlymą.

Na gal yra kažkur kitas straipsnis kuris atitinka tai ką siūlai. Nors ne ypač aš filosofas Bet jei tu ir ir be matematikos gali lokalizuoti srytį kur eksperimentai su gana didele tikimybe turėtų skirtis nuo dabartinės teorijos , tai būtų įdomu.

Žinok, šiuo atveju, būsiu pervertinęs savo galimybes.

- sakykim vandens bangas irgi galima aprašyti Maksvelo lauko dif. lygtimis, tik jau kaip kinetinės energijos išvestinės sąveika su potencine takioje aplinkoje. Iš čia seka įdomi eteristams išvada, kad taip galima paskaičiuoti ir eterio "tamprumą", na analogiškai kaip galima tai atlikti su vandeniu.

Vandens sąvybes apsprendžia vandens molekulių sąveikos sąvybės. Kokios bus to vandens sąvybės jei tos molekulės būtų nestabilios ir dalį laiko praleistų fotono būsenoj?

Man labiau patinka idėja, kad tas klasikinio tipo terpės tamprumas artėja į 0. Turim šiokį tokį atitikmenį prisotintų garų pavidalu. Nori gali lengvai suspausti nes dalis garų virs vandeniu. Eterio atveju virs fotonais. Taigi išilginę bangą pasidaro sunku sukurti.

Reikia, kad norisi ar reikia, nes kitaip neįmanoma? Ko išmatuojamo paaiškinimui neužtenka 3D erdvės?

- neužtenka kur daryti ortogonalias energijos (lauko?) kitimo išvestines.

Jei grįžti prie minėto eksperimento su Hall effektu. Žiūriu pramonė tiek užsitobulino, kad dabar gauti paprastą Hall sensorių su viena Hall plokštele biški panašu į Mėnulio grunto paieškas Gal kas ko patartų kur tokį rasti?

Evitoj žiūrėjai? Ten, regis, yra primityvių.

Na KSY44 būtų gerai bet buvo gaminamos iki 2000-jų. Dabartiniai ne tokie. Dabartiniuose naudojamos bent 2 plokštelės pasuktos 90 kampu. Info iš Siemens.

Šitą klausimą dar uždaviau čia http://dxdy.ru/topic68932.html Idomu bent jau bandys kažką atsakyti

_alvydai_, eksperimentas(-ai) yra paprastas ir , kaip suprantu, turi nemažai laisvo laiko. Kodėl gi tau nepabandžius atkartoti? Pirma pamatyk efektą, patyrinėk, kokiomis sąlygomis jis didesnis ar mažesnis (jei jis iš viso yra), o tada galvok kur kas kaip. Beje, jei turi savo teoriją (hipotezę) tai iš anksto gali numatyti kada kaip toks efektas turėtų reikštis ir pagal tai eigoje patobulinti eksperimentą. Nes dabar toks įspūdis, kad kažkas kažką "susapnavo" (arba neįvertino kieno nors įtakos) ir jau buria iš kavos tirščių. Tokiais metodais dirbdamas, jau ir pats būčiau krūvą "revoliucijų" lazerių fizikoje prigeneravęs. Tik kad vis išlenda vietos, kurių neįvertinau ar tiesiog žinios buvo nepakankamai gilios... Kaip paprastesnį pavyzdį galiu pateikti daugeliui žinomą ir bandytą (daugelyje mokyklų per fiziką buvo) tašelio ant nuožulniosios plokštumos eksperimentą. Jei daugiau pažaistum, tai galėtum sakyti, jog F=µN yra nesąmonė, nes pasirodytų jog trinties jėga ir nuo slėgio priklauso ir šiaip neveikia pagal tą formulę... Tas pats su daugeliu mokyklinės ir netgi universitetinės fizikos formulių. Tiesiog visi efektai realiame gyvenime nėra "švarūs" ir ganėtai dažnai tiesiog skendi giliam purvyne ir juos iš ten ištraukt jau tampa menu/mokslu (ką ir veikia daugelis mokslininkų). Net ir užkietėję teoretikai (kuriuos prie eksperimento netgi pavojinga prileisti) nekuria visko iš oro, o remiasi eksperimentatorių gautais rezultatais (ir dažnai duoda gerų patarimų, kaip būtų galima padaryti/pamatuoti geriau). Reziumuojant, pirma siūlau įsitikinti tuo, ką bandai atrasti/paaiškinti (nes tavo šaltiniai visai nepatikimai atrodo) ir tik tada tęsti (diskusijas, teorijos kūrimą, argumentus ir t.t.). O kol kas tai tik konspiracijos, kurios natūraliai sulaukia neigiamos reakcijos ir pasipriešinimo.

Truputį viskas ne taip. Aišku yra begalė žmonių kurie dabartinę teoriją išmano geriau. Taigi man reikia ne tik savo paskaičiavimo pagal dabartinę teoriją (nes galiu klysti), bet ir keletos tų geriau išmanančių. Pagal savo teoriją aš pasiskaičiuosiu, bet reik turėt su kuom patikimai lygint, kad daryti eksperimentą Daryti apsimoka tik tada, jei tikrai žinai, kad tavo numatymai skiriasi nuo "oficialaus". Tai dabar tą "oficialų" požiūrį bandom ir išgauti.