Einšteino aukojimas: Reliatyvumo kertinis akmuo turi trauktis

Gimė tokia mintis iš lempos į straipsnio temą. Ar nėra konceptuali klaida masę laikyti kai kuriais atvejais tik inercine? Jei masė inercinė kokio nors objekto (pavyzdžiui Žemės) atžvilgiu tai visai nereiškia, kad ji inercinė gravitacijos apskritai atžvilgiu. Juk ši masė, jei neveikiama Žemės gravitacijos, veikiama Saulės, Saulės sistemos ar galaktikos (arba jos centro) gravitacijos. Nežinau, kieno gravitacija veikia pačią galaktiką. Bet, matomai, Visatoje nerasime vietos be gravitacijos. Vėl atsiremsime į tam tikrą reliatyvumą - masė tik santykinai inercinė. _alvydai_, prašau, susikoncentruok ties šiuo klausimu.

Pakeitė todėl, kad paskubėjo su skustuvu. Negalim aptikt eterio reiškia galim ir be jo apsieit. Bet čia yra klaida, eksperimentiškai galim jas atskirt. Ir LET šeimos atvėju pasaulis atrodytų visai kitaip. Ir suderint visus galus su kvantine būtų irgi žymiai lengviau. Tai tau nenusibodo klaust to pačio klausimo. Abi veikia vienodai esamų eksperimentų ribose, bet ne visų įmanomų eksperimentų ribose. Kadangi duoda visiškai kitokį pasaulio vaizdą yra logiška išsiaiškint kuri yra geresnė.

Visokių teorijų yra, man labiau panašu, kad inercinė su gravitacine 1:1. Bet nesigilinau kodėl. Dėl masės kitimo ir nematau jokių problemų. Panaudojus Ivanovo sutrumpėjimą viskas labai vaizdžiai atrodo ir skaitiniai tiksliai atitinka. Einant tuo keliu masė yra energija, kuri susideda iš energetinių stygų jei nori. Dalelei judant ir tuo pačiu mažėjant realiem matmenym stygų energija didėja dėl mažėjančio bangos ilgio. O panaudojus Lorenco sutrumpėjima vaizdžiai atrodytų nesąmonė.

Prieštarauji sau. Sakai „Abi veikia vienodai esamų eksperimentų ribose“, o paskui „duoda visiškai kitokį pasaulio vaizdą“. Tai implikuoja, kad dabartinis pasaulio vaizdas nėra teisingas. Na, panašiai, kaip Niutono teorija negali paaiškinti Merkurijaus orbitos. Tad prašau pasakyti atvejus, kai SRT/BRT neveikia, o LET susidorotų su ta užduotimi ir jos rezultatai atitiktų stebėjimus geriau.

SkAITANT PASISAKYMUS KILO MINTIS,KAD KOSMOSąas užpildytas STATIŠKU ETERIU,kuris šalia dangaus kūnų įgauna DINAMINĘ formą..Materialūs kūnai yra tarsi "košiami" šio eterio.

Jei eteris statiškas tai kodėl erdvė plečiasi?

- taip, bet tu vis darai seną ir tą pačią klaidą laikydamas (manydamas), kad sąveika yra tolydinė.. iš tiesų visos sąveikos yra kvantinės, taip pat ir tavo mylimos bangos nėra "ištisinės", tai yra tik kvantinių sąveikų suma.. jų "ilgėjimus/trumpėjimus" lemia integraliniai (tikimybiniai?) kvantų energetiniai dėsniai..

) eksperimentą kuriuo galima jas atskirti. Tai yra tam eksperimentui abiejų numatymai skiriasi. Bet tik vieną tepavyko (kiek žinau) sugalvoti LET vs SRT. Bet kadangi mano versija yra tik LET pusbrolis tai atsirado dar vienas būdas atskirti mano nuo abiejų LET ir SRT kartu paėmus. Ir tas būdas lengvesnis.

Nesupainiokime ir taip dar nepilnai suprastų dalykų.Manau,kad geriausia būtų pabandyti sukurti MEDŽIAGĄ ar LAUKĄ,kuris galėtų EKRANUOTI dinamiškai judantį eterį šalia Žemės.Turėtų susidaryti tarsi gravitacijos "UŽUTĖKIS".

Aš neneigiu lauko diskretiškumo, priešingai, galvodamas apie magnetinio lauko veikimą remiuosi būtent lakstančiais energijos kvantais. Bet siūlomo eksperimento makro kūnui tai neturi reikšmės.

Tai kad tu man supainiojai ką iki šiol supratau. Ką dabar man daryti?

Mąstykime pasinaudoję paraleles.Įsivaizduokime kosmosą tarsi ramų vandenyną,o mūsų planetą tarsi šachtą į kurią teka vanduo iš ramaus vandenyno.Tai va,kuo arčiau "šachtos" tuo srovė (gravitacija) didesnė.Nuplaukime pakankamu atstumu nuo šachtos.Tylu ramu,plūduriuojame ir vargo nematome.Tačiau tik iki to momento,kol nesusiprotėsime irtis į priekį.Tada vėl pajusime,kad mus veikia srovė(gravitacija,inercija ar dar kaip pavadinkime).

Kilo dar viena mintis.Jeigu GRAVITACIJA yra LAMINARINĖ,reiškia jai galima "pakenkti" sukuriant GRAVITACINĮ SŪKURĮ.Yra tik vienas nežinomasis:KAS YRA GRAVITACIJOS NEŠĖJAS?

Elektrodinamikoj nesinaudoji kvantais, nors pačių formulių sukonstravimui ir patogiau ir aiškiau naudotis kvantų tankiu ir jų energija. Taip daug patikimiau pačiam nuo apačios statyti naujas formules nei kepti at viršaus jau egziztuojančių be supratimo kaip tai veikia. Bet aš čia apie magnetinį lauką. Siūlomam eksperimente nėra kažko tokio kaip pavieniai kvantai, kad būtų aktuali jų fluktuacija.

Visa tai yra PRIELAIDOS.Mano nuomone tiek inerciją,tiek gravitaciją iššaukia pro medžiagą besisverbiančios neatrastos dalelės.Mes neturime prietaiso joms fiksuoti,nors pasekmes matome.Čia panašiai kaip KRIKŠČIONIMS:plačiai kalba apie DVASIĄ,o pritaiso neturi.Ir vienu ir kitu atveju būtina sukurti prietaisą,kad kartą ir visiems laikams baigtųsi klaidžiojimas rūke.

vvv2paaiskinimas bent jau paaiskinima turi, tuo tarpu taviske tai skamba mazdaug taip "kazkas kazkur kazka padaro, ir mes turime mase".

"KEINUI_lustui". O ko čia nesuprasti?Įsivaizduok ,kad mateialūs kūnai yra tarsi rėtis.Jeigu oras ramus,tai neturėsime jokių požymių,kad rėtį supa kažkoks oras.Tačiau,jeigu oras ims kryptingai judėti pro rėtį,tai pajausime kažkokį pasipriešinimą,nors oras pro rėtį ir praeis kiaurai(panašumas į gravitaciją). Kitas varijantas,kai staiga ranka mostelsime rėtį.Šiauo atveju irgi pajausime,kad yra šioks toks pasipriešinimas(jį galime pavadinti inercija). Oro mes nematome. O jeigu ,tarkime,ir prietaiso neturėtume oro tankiui nustatyti?

- reikalas tame, kad nėra "materialių kūnų", tai tik įvairių energetinių sąveikų darinių diapazonas, atitinkantis mūsų energetinį lygį (sąveikaujantis su mumis), visa mums apčiuopiama materija yra tokia pat savo esme, kaip ir neapčiuopiami neutrinai ar gama spinduliai, ta pati prigimtis, tik kita energetinė sąveika.