Kas dabar vyksta pasaulyje? Sunku viską sekti. Kai kurie faktai žinomi visiems, skaitantiems žinias. Nedarbas didelis. Augimas lėtas. Skalūnų dujos yra svarbus reikalas. Tačiau už ryškių antraščių, subtilesni, tačiau ne mažiau svarbūs pokyčiai keičia JAV ekonomiką ir pertvarko pasaulinę finansinę tvarką. Čia pateikiami 10 nustebinusių ir dar galinčių nustebinti.

Sena tendencija: Brangi Saulės elektros energija, išgyvenanti tik iš subsidijų.
Nauja tendencija: Pigi Saulės elektros energija, trukdanti senajai pramonei.

Nuo aštuntojo dešimtmečio tapo cliché, kad Saulės energija yra brangus žaisliukas, gyvenantis tik iš vyriausybės subsidijų. Bet kiekviena cliché yra teisinga iki tos dienos, kol nepasidaro klaidinga. O kalbant apie Saulės energiją, tokia diena jau atėjo. Nuo tada, kai Jimmy'is Carteris davė prezidento priesaiką (1977 red. past), saulės elementų kaina sumažėjo daugiau, nei 99 procentais. Ne, čia spaudos klaida. Ir eksponentinis kainos mažėjimas nerodo lėtėjimo ženklų, o tuzinai naujų technologijų jau ruošiamos.

(Bloomberg & New Energy Finance)

Įdiegimo ir žemės kainos taip pat krenta. O tai reiškia, kad saulėtose valstijose, kaip, tarkime, Arizona, Saulės energija jau dabar gali konkuruoti su iškastiniu kuru elektros energijos gamyboje, netgi visiškai be valstybinių subsidijų. Iš tiesų, stogo fotoelementų skydeliai tampa tokie populiarūs, kad viešųjų paslaugų kompanijos stengiasi apmokestinti elektrą iš Saulės energijos, kad būtų padengti tinklų išlaikymo kaštai! Technologija, dešimtmečius buvusi juokų objektu, rengiasi paleisti energijos revoliuciją, ir daugelis žmonių į tai netgi nekreipia dėmesio.

Sena tendencija: Amerikos lotynizacija
Nauja tendencija: Amerikos azifikacija.

„Didžiulė imigracija iš Meksikos baigėsi.” Dėl gerėjančios Meksikos ekonomikos, mažesnio meksikiečių gimstamumo, susitraukusio JAV statybų sektoriaus ir griežtesnės imigrantų priežiūros, imigrantų iš Meksikos balansas yra nulinis arba neigiamas nuo 2008 m. Tat verta pakartoti: bendrai paėmus, meksikiečiai visai nebesikelia į JAV. Tai kas tada keliasi? Daug kas, bet daugiausiai azijiečiai. Azijiečiai persikelia čia maždaug po pusę milijono kasmet, ir Azijos kilmės amerikiečių procentas populiacijoje pasiekė 6%. Daugelis tyrimų rodo, kad imigracija teigiamai veikia ekonomiką, taigi, čia geros naujienos, ypač todėl, kad daugumas naujai atvykusių azijiečių yra gerai išsilavinę, verslūs, kurie čia pradės savo verslą ir pasamdys mus.

Sena tendencija: Kinijos populiacijos bomba.
Nauja tendencija: Kinijos populiacijos traukimasis.

2012 m. dar­bin­go am­žiaus žmo­nių Ki­ni­jo­je su­ma­žė­jo 3,45 mln. – tiek gy­ve­na Ko­nek­ti­ku­te ar Li­ba­ne.

2012 metais darbingo amžiaus žmonių Kinijoje sumažėjo 3,45 milijonais. Kitais žodžiais tariant, pernai Kinija prarado tiek darbininkų, kiek iš viso gyvena Libane. Šiais metais sumažėjimas bus didesnis, ir mažėjimas spartės ketvirtajame dešimtmetyje. Tai reiškia, kad Kinijos neišsenkanti pigios darbo jėgos pasiūla išseks daug greičiau, nei daugelis žmonių tikėjosi. Liūdnai pagarsėjusios vieno vaiko politikos atšaukimas Kinijoje naujos kūdikių bangos irgi nesukels – kai kuriose mažose teritorijose, kur ji atšaukta, gimstamumas išlieka mažesnis, nei nacionalinis vidurkis. Toks populiacijos sumažėjimas milijardinės Kinijos darbo jėgos armijos smarkiai nepaveiks, tačiau paskatins investicijas į daugelį kitų neturtingų kraštų ir privers Kinijos pramonę labai greitai pasislinkti sukuriamos vertės grandine aukštyn arba rizikuoti pakliūti į „vidutinių pajamų spąstus”.

Sena tendencija: Didėjanti JAV CO₂ emisija.
Nauja tendencija: Mažėjanti JAV CO₂ emisija.

Iš dalies dėl ekonomikos sąstingio, tačiau didžiąja dalimi dėl gamtinių dujų bumo, JAV – vienintelėje didelėje ir turtingoje šalyje, nepasirašiusioje Kioto protokolo – CO₂ emisija sumažėjo iki praėjusio šimtmečio dešimtojo dešimtmečio pradžios lygio. Tikimasi dar didesnio sumažėjimo. Pasaulinė emisija (būtent tai yra svarbiausia) tebelieka aukšta, bet dabar pagrindinis emitentas yra Kinija. Dabar JAV lėtina bendrą emisijos augimą. Žinoma, čia neįvertinama emisija metano, išsiskiriančio skaldymo būdu išgaunant gamtines dujas. Bet JAV nebėra pasaulinis anglies dvideginio blogasis berniukas, kokiu buvo dešimtajame dešimtmetyje.

Sena tendencija: Koledžas darosi vis svarbesnis.
Nauja tendencija: Koledžas nėra svarbesnis, nei anksčiau.

Jei nori gero darbo, eik į koledžą. Tai buvo amerikietiško gyvenimo maksima nuo devintojo dešimtmečio, kai „koledžo premija“ – papildomos pajamos dėl mokymosi koledže – išties kilo į stratosferą. Bet per pastaruosius 15 metų nutiko įdomus dalykas – koledžo premijos sustingo. Koledžas tebėra vertinamas, tačiau bent pagal vieną matą jis kasmet nesidaro vertingesnis. Tikriausiai dėl to stojančiųjų į Amerikos koledžus pernai sumažėjo. Tai, galima tikėtis, pristabdys augančius koledžų mokesčius ir studentų paskolas.

Sena tendencija: Amerikiečiai važinėja vis daugiau.
Nauja tendencija: Amerikiečiai važinėja vis mažiau.

Atsimenate, kai galonas (3,8 l.) benzinas kainavo dolerį? Jei taip, sveikiname, jūs senas. Benzino kainoms daugmaž nusistovėjus ties 4$ riba, amerikiečiai galiausiai ėmė taikyti savo gyvenimo stilių, vairuodami vis mažiau ir mažiau, netgi mažėjant nedarbui. Tuo tarpu geležinkelio eismas auga, Amtrak praneša apie 55% padidėjimą nuo 1997 m. Kadangi paliekame automobilius ir persėdame į traukinius, autobusus ir dviračius, tikėtina, vis daugiau amerikiečių atras geležinkelio ir viešojo transporto siūlomą laisvę.

Sena tendencija: Sparčiai kylantys sveikatos apsaugos kaštai, sparčiai augantis deficitas.
Nauja tendencija: Pamažu kylantys sveikatos apsaugos kaštai, iš lėto augantis deficitas.

Išlaidos sveikatos apsaugai ir nacionalinė skola skandina valstybę, taip? Na, tikriausiai. Bet vanduo nekyla taip sparčiai kaip manėme. Sveikatos apsaugos kainos tebelenkia ekonomikos augimą, tačiau jie lenktyniauja lėčiau, tikriausiai dėl prasidėjusios Obamacare, medicinos inovacijų ar recesijos. Tuo tarpu sveikatos priežiūros sektoriaus darbų procentas galiausiai mažėja. Kalbant apie didelį, blogą deficitą, jis sumažėjo daugiau, nei per pusę nuo 2009 m., ir šį ketvirtį federalinė vyriausybė ketina mažą dalį skolos apmokėti. Žinoma, manantiems, kad taupymas kenkia ekonomikai, tai blogos naujienos, bet amerikiečiai, susirūpinę dėl nacionalinės skoos, gali kiek lengviau atsikvėpti.

Sena tendencija: BRIC užkariauja pasaulį.
Nauja tendencija: Kinija yra vienintelė BRIC sienoje.

Pamenate BRIC? Tas naujas kylančias superekonomikas, turėjusias užgožti senąją Amerikos, Europos ir Japonijos gvardiją? Ką gi, jos atsimušė į BRIC sieną. Brazilija, Rusija ir Indija, pirmojo šio tūkstantmečio dešimtmečio tigrai, sulėtėjo iki 2 – 3% augimo – maždaug turtingų kraštų augimo lygio. Kinija lieka paskutiniu stovinčiu BRICu. Nors irgi patyrusi šiokį tokį sulėtėjimą, ji skinasi į priekį užtikrintu 7,5% tempu. Užuot kalbėję apie naują ekonominę tvarką, turėtume kalbėti tik apie Kinijos kilimą.

Sena tendencija: Finansų visatą valdo aktyvi vadyba.
Nauja tendencija: Finansų visatą valdo pasyvi vadyba.

Geriausias būdas finansų srityje užsidirbti pinigų yra rinkti mokesčius iš žmonių už jų pinigų tvarkymą. Pensijų fondai, tarpusavio fondai, apribotos rizikos fondai, nekomercinių organizacijų tikslinio kapitalo fondai… atrodo, kiekvienas jūsų sutaupytas doleris, pereidamas iš vieno tarpininko kitam, gerokai apkarpomas. Ir jie visi negali nugalėti rinkos, ar ne? Bet Amerikos meilė pinigų vadybininkams gali blėsti, kadangi vis daugiau investuotojų perkelia savo turtą į pasyvų valdymą. Pasyvus valdymas reiškia naudojimąsi rinkos išmintimi, užuot mokėjus didelius pinigus profesionalams, besistengiantiems nurungti kitus profesionalus. Exchange Traded Funds, siūlomi tokių kompanijų, kaip BlackRock ir Vanguard, yra vieni iš pagrindinių pastaraisiais metais atsiradusių pasyvaus investavimo įrankių. Tuo tarpu, kai kurie dideli pensijų fondai krypsta link pasyvios vadybos. Tai gali būti naujo, neįtempto finansinio amžiaus aušra.

Sena tendencija: Kinija superka visas mūsų skolas.
Nauja tendencija: Kinija išparduoda mūsų skolas.

Amerika praskolino save Kinijai! …Ar tikrai? Didžiausias mūsų užsienio kreditorius, Kinijos vyriausybė, dabar parduoda JAV vekselius, užuot juos pirkusi. Tiesą sakant, taip pat elgiasi ir antras didžiausias užsienio kreditorius, Japonija. Tad, kas perka dėdės Semo skolas? Paprasti amerikiečiai, tokie, kai jūs ir aš. Didžioji nacionalinės skolos dalis yra pinigai, kuriuos amerikiečiai skolingi vieni kitiems, ne užsieniečiams ir ši tendencija vis stiprėja.

Noah Smith
http://www.theatlantic.com

Komentarai (10)