Kas rengėsi pradėti Antrąjį pasaulinį karą?

Tai, kad žodynėliai nerodo, kad ruošėsi pulti pirmi ar ruošėsi gintis, nepaneigia, kad ruošėsi pulti. O kaipgi - žodynėlių reikia ten, kur kalbama ta kalba. Ne nuvalkiotoj gi Smolensko srityje Tai, kad Suvorovas neteisus (klydo, kaip buvo sutarta APK.NET forume kažkurioje gijoje), tai dar nieko - palikim jo problemas jam. Tai, kad žodynėlių buvo nepakankamai, arba paskirstymas daliniams galėjo ką nors parodyti, tai dar nieko - lauksime anonsuotos knygos, kur gal pamatysime ką nors. Tai, kad SSRS mokėjo užpulti ir "ne pirmi", matome iš Žiemos karo pradžios aplinkybių. Pirmi pulti irgi mokėjo, pvz. 1945 Japonija. Antri pulti jau praktiškai nugalėtą šalį - mokėjo, pvz. Lenkija 1939m. Apie silpnas Baltijos šalis ir Rumuniją - kaip okupuoti nepuolant, taip pat matome. Universali puolimo doktrina, sakyčiau Na bet čia jau į ideologiją ir politiką nukrypstam (beje mano nuomone tai labai svarbu). Bet... Žodynėliai pulti netrukdo. SSRS pulti moka visaip - pirmi, antri ir "nepuolant", o tik įvedant armijas. Ar būtų SSRS naudinga užpulti Vokietiją pirmai, ar kontrpuolimu? Na "nepuolant" variantas netinka čia. Tai, kad situacija susiklostė 1941m. vasarą visaip ne taip - teorijai tai ne kliūtis. Nesuveikė. Priežąstys kitur. Labai laukiu dėstymo "pagal diedą". Beje, HEAT iš APK.NET gijoje apie "Groza" pateikė savo versiją. Įdomi. Galima diskutuoti. Tik sutarta buvo iškelti į kitą giją, ir tos naujos gijos neradau. Gal yra nuoroda? Nes tai tik teorijos. Faktai rodo paprastą dalyką - Vokietija užpuolė pirma, ir viskas tuo pasakyta. Visa kita iš serijos "kas jeigu", kol nėra tiesioginių faktų.

BlueC rašė Jei gerai supratau - giją galime uždaryti?

diedai, Džiugu matyt, kad šioje beveik mirusioje diskusijoje randi laiko atsakyti. Siūlau nebediskutuoti V.Suvorovo tema, jo loginė sistema aiški, teoriją iškėlė, bandė argumentuoti kaip galėjo. Tu perskaitai vienu aspektu, randi klaidas, jas akcentuoji. Aš perskaitau kaip pamąstymus, ir nematau nieko kas netinka teorijai. Dabar turime daugiau informacijos, todėl galime kelti kitas teorijas, o ši tampa vis mažiau paremta faktais. Tiek čia ir bėdos matau, tiksliau jokios nematau, bent jau sau. Noriu suprasti tavo konstruojamą loginę sistemą, teiginių ir faktų visumą, kuri turėtų pagrįsti kažkokią teoriją, tavo sampratą. Na be to juk nėra kaip, mąstančiam žmogui juk būtina turėti bent abstrakčią idėją. Tikrai nieko nenoriu pripaišyti tau, tik noriu kažkaip sistemiškai klausimą nagrinėti. Taigi, žodynėliai reikalingi: 1) Priešo teritorijoje, bendraujant su vietiniais gyventotojais. Pagrinde: orientavimąsis teritorijoje, nežinau kaip pavadinti - sakyčiau apsaugoti karius nuo diversijų (klausimai apie užnuodytą vandenį), atsargų papildymas (maistas, kuras ir t.t.), priešo karinių dalinių vietos nustatymas, kt. svarbių asmenų paieška. Puolamasis aspektas, nes tiems tikslams reikia patekti į priešo teritoriją su eiliniais kariais, t.y. pulti. 2) Žvalgyboje perimtiems "liežuviams" apklausti, nes nėra laiko juos pristatyti į savo pozicijas (gali būti svarbios informacijos) kur jais užsiims atitinkami asmenys. Gynybinis panaudojimo aspektas, taip pat ir puolimo metu tinkantis. Dar dedu faktą: žodynėlių buvo atspausdinta per mažai, kad kiekvienam eiliniam užtektų. Bet gal kaip tik, kad užtektų žvalgybos poreikiams? Turėjau tokių minčių. Ginantis - kaip tik. Puolant, gal ir reikėtų kiekvienam eiliniam, bet nebūtinai. Žodynėliuose kalbama apie gynybą, atskiras netgi skyrius tam yra. Išvada: ruoštasi gynybai, bent jau pradiniame etape. Ar teisingai fomuluoju? Kaip paremaintys faktai - spausdinimas net mūšio dėl Maskvos metu, spausdinimas viso karo (SSSR-Vokietijos) metu. Sutinku. Šiaudas Suvorovinei teorijai - o juk pirmas punktas idealiai tinka puolimui, o ir antras punktas neatmeta poreikio žodynėlių žvalgybos daliniams. Ir tam užtenka kiekio ne 6 mln., o 240 tūkst. O jei liks - padalinsime ir žemesnio rango karininkams. Išsivers kaip nors. Nėra ko išvaduotojui kalbėtis su supuvusių kapitalistų išperomis, dviratį ar laikrodį atimti, išprievartauti moteris galima ir be žodynėlio. O dėl 6 mln. autorius suklydo, o ką daryt, iš Bristolio archyvai toli, niekas neprileis "išdaviko". Giją uždaryti galėtume, nebent dėl netinkamos vietos tokiai diskusijai. Pagal norą sakyčiau. Nuorodą išsisaugojau, tai tikrinsiu dar kurį laiką.

diedai, Dėl APK.NET iškeltos HEAT versijos. Nežinau ar verta perkelti ją čia tekstu. Gal pradžiai nuorodą įdėsiu http://www.antraspasaulinis.net/e107_pl ... ?43254.150 (postas vartotojo HEAT, 2008 Kov 30, 19:37 skaityti pastaraipos, prasidedančios "Man situacija matosi taip:") Labai įdomi versija. Aplamai šio vartotojo pasisakymai pasižymi logiškumu, ir visapusišku vertinimu. Priminsiu, kad dėsto jis šią versiją po Panzermeyer kelis kartus iškelto klausimo, o kaip gi SSRS ruošėsi gintis, prieš tai buvo išsiaiškinta apie aktyvią gynybą, MK paskirtį gynyboje smūgiuojant į prasiveržusios grupuotės flangus. Ir čia toks geopolitinės situacijos įvertinimas. Po to su Panzermeyer, kaip administratoriumi sutaria sukurti naują giją, bet tokios neradau tarp diskusijų: HEAT, 2008-04-01: "Todėl ko gero irgi reiktu pasidaryt temelę "TSRS situacija 39-41" .Tinka ? " Panzermeyer: "OK. Tinka. Naują temą gal gali tu padaryti savo priešpaskutinio posto paskutinės pastraipos pagrindu? " Gal pavadinimą pakeitė, ar kaip? Beje man dėliojasi panaši versija, tik va taip sklandžiai sudėlioti nesigavo. Aš tai matau taip (tai mano versija, hipotezė, nuomone): 1) Suvorovo versija tinka situacijai 1939m. rugpjūtis - 1940m. liepa. Viskas vyksta pagal planą, ir atitinka Suvorovo versiją. Žiemos karas nesibaigia pagal planą, tačiau antram smūgiui paruošta, Manerheimo linija pralaužta, Suomijos įlankos kontrolė perimta. Pagal Suvorovą dar ir išmokta kariauti žiemą - tiek to, gal ir išmokta. 2) 1940m. vasarą baigiasi karas dėl Prancūzijos. Per greitai. Planas pradeda strigti. Stalinas okupuoja Baltijos šalis ir Bukoviną-Besarabiją, priartėja prie Rytprūsių ir Ploeštės. Vokietija pradeda ruošti planus karui su SSRS (liepą ar birželį - nepamenu). 3) 1940m. lapkritį, po Molotovo vizito į Berlyną tampa aišku, kad karas su Vokietija bus. Abi šalys pradeda ruoštis. Logiška, kad siekia turėti iniciatyvą, ir pulti pirmi. 4) 1941m. balandį, po Jugoslavijos (nežinau kaip pavadinti tiksliau) aferos, išeinama į finišo tiesiąja. Klausimas tik - kada. Vokietija aplenkia SSRS kariuomenės telkimu prie pasienio. 5) Visiškai neaiškus SSRS veikimas tuo laikotarpiu. Smūgis į nugarą nepavyks, tai jau aišku, tai ne ta Vokietija, kariaujanti vakaruose. Lyg ir reikėtų ruoštis atremti smūgį su po to būsimu kontrsmūgiu. Bet prieštaringi įsakymai, dislokacija dalinių (kur MK užimti gynybiniai ruožai, kaip klausia Panzermeyer). Atsakymo neturiu. Betkokiu atveju Suvorovo teorija 1941m. nebeveikia. Ir nuo to Suvorovui nei blogiau, nei geriau. Kad SSRS suduoti smūgį pirmai, būtų geriau - manau niekas neprieštarauja, iniciatyvą turėti visada palankiau. Bet ar galėjo? Sunku pasakyti. Pvz. 1941-05-15 Apmąstymai. Akivaizdi Pietvakarių fronto operacija į užnugarį. Tai labai padėtų ir ginantis, su sąlyga jei ŠVF ir VF atlaiko pagrindinį Vermachto smūgį. Tokiu atveju pavyksta perimti inciatyvą. Bet turi būti atlaikytas smūgis Baltijos šalių ir Baltarucijos kryptimi. Ką manote?

Na negaliu nepasisakyti. Kažkaip pagalvojau, o ko klausti besiginant: i) vietinio vokiečio; ii) prie Smolensko paimto į nelaisvę vokiečio. Nueinu dar kartą į nuorodą, diedai, tavo duota. Ir skaitau įdėmiai. Pamąstymui: 1) Stok. Pasiduok. Mesk ginklą. Gulk. Kur yra jūsų rota? Parodyk. - tai tinka ir gynybai, ir puolimui, ir prie Smolensko, ir prie Karaliaučiaus. 2) (atleiskite, verčiu pagal savo kompetencijas) Kur gynybos ruožo priekis? Kur praėjimai gynybinėje juostoje? Kiek eilių spygliuotos vielos? - tai juk ne apie savo gynybinius įtvirtinimus, priemones klausia? Tinka ir gynybai. Kaip įvardina - aktyviai gynybai. Puolimui. Kontrsmūgiui. Šiaudas. Nieko nesakau. Normaliai.

Puikiai veikia, sovietai supranta jei Anglija kris sekanti bus jie. Pulti reikia kuo greičiau kol nekrito Anglija, 1942 metais gali būti ir per vėlu.

murava, Afera (afair - reikalai, veiksmai) yra SSRS ir Jugoslavijos nepuolimo paktas, kurio pasekoje Vokietija (dar Jugoslavijos vadovui, kas jis ten nepamenu esant Maskvoje) įvykdo Jugoslavijos okupaciją. Ko ten SSRS reikėjo kištis? Kas per nepuolimas, šalies, su kuria nėra bendros sienos? Kurios apginti neišeis niekaip. Afera. Dar prie balandžio pridėkime SSRS-Japonijos nepuolimo paktą. Kaip į tuos veiksmus gali reaguoti Vokietija? Juk tai diplomatinis karas. Belieka tik pratęsti tą diplomatiją karu. Tai ir sakau - liko tik klausimas "Kada?". O kur ten Jugoslavija įstojo į Ašį? Gal kažko nepamenu, dabar nepatikrinsiu taip greitai. Gal suklydai per skubėjimą, ar ne taip mintį suformulavai? Dėl neaiškaus SSRS veikimo 1941m. balandžio-birželio mėnesiais, tai pirmiausia turiu omenyje, kad neaiškus man asmeniškai. Suvorovą skaičiau. Manau viską ką jis parašęs, nebent kokią grožinę knygą praleidau. Tavo argumentai aiškūs, ir aišku iš kur. Nesiginčysiu. Man tai nepakanka. Nematau akivaizdaus pasiruošimo pulti. Ant popieriaus - taip, yra argumentų ir faktų, bet juos taip pat galima traktuoti ir kaip ruošimąsi atremti pirmą smūgį. O neaiškumas man dėl blaškymosi - nei tai gintis, nei tai pulti ruošiasi, nei tai atremti ir pulti. Todėl keliu savo versiją, kuriai tik rėmai yra - ruošėsi atremti ir pulti, bet pulti pirmiausia PVF ruože, pagal gegužės 15d. apmąstymus. Tvirtinti negaliu, reikia paremiančių faktų, dokumentų. Taip pat reikia gintis AG Centras ir Šiaurė puolimo kryptimis. Nepavyko pasiruošti nei tam, nei anam. O ką - idėja puiki. Kaip sakant teorija, o jai dzin faktai Dėl Suvorovo teorijos, tai sakyčiau nebeveikia ji nuo 1940m. birželio. Karas su Prancūzija nebuvo nei užtęstas, nei sekinantis Vokietijai. Todėl smogti į nugarą, ir BT tankais iki La Manšo ar Pirėnų - nu niekaip. Anglija kristų, jei būtų vykdoma operacija "Jūrų liūtas". Žinojo Stalinas, ar nežinojo, tikėjo ar netikėjo, dezinformacija laikė ar rimta informacija - viskas labai dar neaišku. Bet 1941m. nematyti sutelktų vokiečių divizijų pasienyje - na jau atsiprašau. Tada puolant reikia turėti kokį pranašumą, 3 kartus? O ir oro kontrolę, prieš meserius. O čia jau pilotai naikintuvų, čia jau reikia kokybės, ne kiekybės. Bet puolimas manau galimas. Matyt todėl atsirado direktyva "užgriūti ir sunaikinti". Beje, PVF ir PF kažkiek "griuvo ir naikino" pirmomis dienomis. Jei būtų pavykę, tada jau moblizaciją skelbi, ir kaip jau nors, pagal Žiemos karo scenarijų: pirmas etapas - nesėkmė, o po to pamokos ir išvados ir jau tada. Na gal ne iš antro karto, gal iš trečio. Mobresursas tai juk didžiulis, pramonė veikia, nereikia evakuoti, tankus tai tik naujausio modelio leidi, lėktuvus taip pat. Viena tik aišku - karas turėjo kilti 1941m. SSRS tokio RA pasivaikščiojimo dar pakartoti 1942m. būtų nepajėgi - ūkis manau neatlaikytų. Ir neaišku ar lendlizą būtų kam tiekti, ir ar norėtų, galėtų.

Nagi nagi. Kalbame apie prieškarinius, Maskvoje/Leningrade atspausdintus žodynėlius? Tu juos vartei (turiu mintyje "vartymą" internete)? Ir kuriame puslapyje tas skyrius, skirtas desantininkams, prasideda?

Taip, kažkuriame savo darbe nurodžiau ir puslapius.

Tai jie tokį ir turėtu, vietomis net didesnį. Kas dėl kokybės ir kiekybės, kai turi milžinišką kiekybinį pranašumą apie kokybę galimą ir pamiršti, be to sovietai buvo įsitikinę, kad jų lakūnai ir lėktuvai neprastesni už vokiečių.

Tai čia ir nesusipratimas. Taip, geriausia smogti pirmam, ir nuo pat pradžių turėti iniciatyvą. Bet jei nespėji pritraukti dalinių į puolimo pozicijas, tai ką tada? Manau stengtis kaip įmanoma greičiau tą iniciatyvą susigrąžinti. Manau gegužę-birželį SSRS improvizavo. Pamatė, kad pralaimi dalinių telkime prie sienos. Numatomą pagrindinį smūgį, per VF, lyg ir patys žaidimuose nustatė, ir pergalės maršalas "atsiminė ir apmąstė" kad tai jis vadovaudamas vakariečiams per kitą savaitę nuo pradžios atsidūrė ties Baranovičiais. Kodėl teko skubėti ir improvizuoti? Ką veikė visą tą laiką nuo metų pradžios? Versijos: 1) Negalėjo mobilizuoti dėl ūkio poreikių (sėja, t.t.), tam reikia ir darbo jėgos ir technikos 2) Tikėjosi kad vis tik įklimps Anglijoje. 3) Vis dar ruošė armiją. Visada geriau turėti daugiau, ir naujausių tankų, ir paruoštų karių. Bet kai išėjo į finišo tiesiąją, teko improvizuoti, pagal galimybes. Plano pakeisti iš esmės nebėra kada. Todėl atremti AG Šiaurė ir Centras, gal ir su daliniais praradimais teritorijos, gal ir su pirmo ešelono praradimu, bet smūgiuoti PVF ir PF kryptimis, pagal 05-15 apmąstymus. ŠF afera su Suomija - šalutinė kryptis, nežinau kodėl ten reikėjo pradėti puolimo veiksmus aplamai (06-25). Manau tam reikia: 1) Sutelkti pranašesnę grupuotę PVF. Smogti pirmiems - privalumas, arba kaip galima greičiau kontratakuoti. Dėl antro ešelono nesu tikras, gal jis galėtų būti formuojamas jau prasidėjus karui. Bet jis reikalingas, norint vystyti veiksmus toliau, įsitvirtinti Vyslos-Oderio koridoriuje. 2) Paruošti gynybai VF (dalį kuri kertasi su AG Centras veikimu) ir ŠVF, paruošti MK galimiems tankų proveržiams eliminuoti. Paruošti antrą ešeloną nesėkmės atvejui. Pripažįstu, mano žinios labai fragmentiškos, tikrai neskaičiau, o tuo labiau negaliu analizuoti, pirminių dokumentų. Viskas iš kitų pasisakymų, straipsnių, knygų. Bet tai mano nuomone paaiškina, kodėl PabYKA dokumentai kažkiek patvirtina ruošimąsi gynybai. Bet matom kuo baigėsi, ir kada tankai užėmė tiltus prie Daugpilio. Improvizacija. Tai kas tiko prie Chalkin Golo nesuveikė didesniu mąstu: blusa šokinėjo puikiai, bet dramblys pasirodė nerangus.

Tiktu ir prieš vokiečius jei būtų laiku suspėję, aišku lengvo pasivaikščiojimo nebūtų, taip kaip rašo Suvorovas.

murava, Labai sudėtinga diskutuoti, kai tu atsakai replikomis į mano teksto fragmentus, kartais ne tame kontekste. Net man pačiam tenka pažiūrėti savo post'ą, ar tikrai tas kontekstas. Bet pabandysiu "ištiesinti" šiuos vingius. Dėl Blickrigo Balkanuose. Na vis tik įklampinimo būtų per daug tikėtis. Juk oro desantas leidžia apeiti kalnus, o ir viso Vermachto pajėgų neprireiktų. Vis tik ne Prancūzija ten. Ir neprireikė. O laiko SSRS manau išlošė. Dėl Žukovo pagudravimų. Taip, bent Suvorovas jį demaskuoja. Todėl nurodau kad "atsiminė ir apmąstė". Sovietams pult ši kryptis neperspektyvi, o štai vokiečiams - kaip tik, tiesus kelias į Leningradą ir Maskvą. Dėl "ką daryti jei nespėji pritraukti dalinių į puolimo pozicijas, tai ką tada?". Čia truputį konktekstą ne tą pagavai. Ką daryti, jei 06-22 dar neįvykęs faktas, bet matai, kad tavo daliniai dar tik kelyje, o priešas pasiruošęs, aplenkęs tave. Čia ir matauproblemą: pulti dar negali, tikrai nepavyks. Staigiai kažką keisti - net ir esant gynybiniams planams, dar reikia pakeisti dislokaciją dalinių, MK turi būti taktiniam užnugaryje (jei teisingas terminas), kad nustačius priešo tankų proveržio kryptį, galėtų spėt smūgiuot į flangus, uždaryt katile. Juk tam irgi reikia MK "machiną" perkelti į geriausiai tam tinkančius rajonus. Dėl improvizacijos nebuvimo, o veikimo pagal planą. Na sakyčiau kad ne visiška improvizacija, bet plano irgi nematau. Arba planas labai netikęs, pasenęs, neatitinkantis realijų. Galbūt toks vaizdas susidaro jau po laiko, gal ten tikrai nežinojo kokie priešo pajėgumai sutelkti. Bet kitą vertus, sovietai labiau buvo linkę padidinti priešo pajėgumus, dėl viso pikto. Man keistas veržimąsis link sienos paskutinėmis savaitėmis, net dienomis (su sąlyga jei žinai kad jau bus puolimas). Kažkoks dvilypumas: logika reikalauja sustoti, gal atsitraukti ir išvengti sutriuškinimo, arba efektyviau (su didesniais priešo nuostoliais) žūti; kita vertus suduoti kad ir neparuoštą smūgį, tai susilpninti priešą, primesti iniciatyvą (beje ir greitai ją prarasti, jei neparemsi rezervais). Čia ir matau konfliktą logikos ir tų faktų nuotrupų, kurias tenka skaityti.

Tikrai ar tai bus puolimas sovietai nežinojo. Ten joks veržimąsis dirbo pagal iš anksto suderinta planą.

murava, Kol kas atsakau į mane tikrai stebinantį tavo pareiškimą (apie tai ką manė sovietai): Mąstė I PK kateogorijomis. Net man, pagrinde skaičiusiam tik Suvorovą ir Soloniną, tai atrodo kažkaip... na netikiu. Štai Suvorovo tezės, apie tai kaip mąstė RA vadovybė: 1) Visi jie atėjo iš Pilietinio karo. Manevrinio, savo šalyje vykusio, o ne pozicinio, tranšėjose sėdint IPK. Puikiai suprato manevro jėgą. 2) Vokiečiai (beje, mokėsi ir SSRS karo mokyklose ar kaip ten), puikia įrodė manevro pranašumą prieš pozicinį karą (Ardėnai, 1940m.). Dar visi metai nustoti mąstyti IPK kategorijomis. 3) Šapošnikovo "Mozg armii", anto V.S. tai kaip biblija ant Stalino stalo. Anot jo: IPK problema - ilga moblizacija. Po to visi sulenda į apkasus ir neišrūkysi jų iš ten. Todėl reikia atlikti slaptą (nieko bendro su terminais, naudotais RA), t.y. užslėptą, mobilizacijos fazę, ir pasiruošus smogti. Atvira mobilizacija skiriama antro/trečio ešelono pildymui. Kažkaip nemanau, kad RA GŠ, Stalinas, Šapošnikovas, galų gale Žukovas (tas anot mano istorijos mokytojo, 1986 m. - gudrus lapinas, mokėjęs nuslėpti kur ruošiasi smūgiui) - mąstė IPK kategorijomis. Galų gale, mąstyk nemąstęs, bet Hitleris visas operacijas pradėjo ne pagal IPK kanonus. Visada staigiai, be kažkokių mobilizacijų ar dalinių palaipsninio įtraukimo. Per beveik 2 metus gal jau buvo galima suprasti su kuo turi reikalą.

murava, Taip, mano nuomone, kuriai įtakos aišku turi perskaitytų knygų autoriai, Dauguva ir Dnepras yra rimčiausios kliūtys AG Šiaurė ir Centras puolimo kryptimis. Bet ką tai keičia? Tai kad nebuvo išnaudota Dauguva, ar tai jau taip reiškia ketinimą pulti? Kodėl judama link sienos? Jei jau numatyta gintis šioje kryptyje, tai kodėl taip elgtis? Jei neužtenka pajėgų pulti, tai gal gintis ruoštis reikia, atitinkamai dislokuoti pajėgas? Ir tai būtų pagal 05-15 apmąstymus. Kažkaip nesueina. Paskutinėmis minutėmis nutarė geriau smūgiuoti pirmiems ir Rytprūsių krytimi? Ar ne avantiūra?

Tai ne paskutinių minučių sprendimas, tai jie planuoti pradėjo kažkur nuo 1936 m. kiekvienais metais koreguodami planą pagal aplinkybes, tačiau gynybai ten vietos nebuvo.

Galvot galima, bet jei visą laiką ruošeisi puolimui į nugarą, o staiga suvokus, kad teks smūgiuot į kaktą, o gal ir pirmas gausi, tai tokio detalumo planus paruošt - nebėra laiko. Nežinau kiek Lietuvos kariuomenė tokius planus ruošė, bet gal ne per keletą mėnesių? O čia manau visi sutinka - didesnė teritorija, didesnis frontas nei Lietuvos sienu perimetras. Oponentai (SSRS ruošimosi pulti pirmai) teigia: taigi buvo priedangos planai. Bet nesuveikė. Oponentai: priedangos planai suveikia automatiškai. Bet nesuveikė. Oponentai: Direktyva "užgriūti ir sunaikinti" logiška, o ką daugiau daryti? Bet jei yra planai, tai gal juos vykdyti, toliau stebėti ir reaguoti į situaciją. O ne klaidžioti su MK po Balstogės iškyšulį, kaip aprašo Soloninas. Bet RA puolimui manau trūko vieno paprasto resurso - laiko. Tai pagrindinis trūkumas. Geležinkelių pralaidumas, užslaptintos mobilizacijos greitis/užbaigtumas - visa tai susiveda į laiką, nes geležinkelių naujų nutiest, vagonų pagamint - nebėra kada, laiko dar daugiau prireiks. Taigi logika ir planai lyg ir rodytų į poreikį gintis, bet kažkoks paskutinių dienų judėjimas rodo lyg ir ruošimąsi gintis, bet labai jau aktyviai (prevenciniu smūgiu). Na ir teko užgriūti pagal situaciją, kuri tam netiko. Buvo bandymų, buvo mūšių, kurie tikrai atitinka gynybos versiją. Bet jei vienur dar bando, tai kitur klaidžioja ieškodami vokiečių, kitur puola, bet be paramos iš flangų. Va šitas nesuderinamumas man ir atrodo kaip blaškymąsis. Ar tai dėl mano šaltinių ribotumo, ar tai dar kas nors. Tik mano versijoje: SSRS visada planavo pulti, pulti pirma, kariauti svetimoje žemėje, mažu krauju. Tai doktrina. Tai logiška. Politinė ideologija mano nuomone taip pat ten veda - tik visame pasaulyje nugalėti. Iki 1940m. vidurio ir vyko daugmaž viskas pagal planą. O po to sakyčiau - prisižaidė. Ir kas įdomiausia - JAV paspendė SSRS tuos pačius spąstus. Čia jau pagal rezultatus sprendžiu.

Nematau jokių ženklų, kad ruoštu gintis.