Vasario pradžioje JAV prezidento Baracko Obamos pateiktame Pentagono finansavimo plane daugiau nei 5 mln. JAV dolerių numatyti prie eilutės „Kitos kartos karo lėktuvas“. Tai turėtų būti lėktuvas, kuriuo ketinama iki 2030 metų pakeisti „F/A-18 Super Hornet“ ir „EA-18 Growler“. Tiesa, kol kas šis ateities lėktuvas egzistuoja dar net ne projektų, o tik idėjų pavidalu.

Praėjus porai dienų JAV Karinio jūrų laivyno vadovai nusakė savo reikalavimus rytojaus karo lėktuvo galimybėms, rašo defenseone.com.

Pradžiai – šiek tiek istorijos. „F-35 Joint Strike Fighter“ neretai vadinamas „5 kartos karo lėktuvu“. Dar jis vadinamas F/A-XX arba „X Plane“. Tuo tarpu reikalavimus 6 kartos karo lėktuvui Karinis jūrų laivynas išsakė dar 2008 metų birželį. JAV Karinės oro pajėgos pradėjo savo tyrimų programą ta pačia kryptimi. 2013 metais JAV Kariuomenės mokslinių tyrimų laboratorija DARPA ėmėsi darbo šias dviejų skirtingų kariuomenės atšakų programas suvienyti. Tuometinis DARPA direktorius Arati Prabhakaras sakė: „Esmė ne tame, kaip kitos kartos lėktuvas atrodys, esmė tame, kokių gebėjimų jam prireiks, kad jis suteiktų tikrą pranašumą ore“.

Tuo tarpu JAV Gynybos departamento atstovai kol kas aiškiai nebuvo pareiškę, ko norėtų iš 6 kartos karo lėktuvo. Sausį, kalbantis su žurnalistais, Gynybos sekretoriaus pavaduotojas pirkimams, technologijoms ir logistikai Frankas Kendallas atsisakė atskleisti naujojo karo lėktuvo kūrimui numatytą biudžetą ar reikalavimus jam. Bet praėjusių metų spalį tas pats F. Kendallas Gynybos mokslo tarybai nurodė sukurti komisiją ištirti dominavimo ore klausimą.

Tokios bendrovės, kaip „Boeing“, jau pademonstravo savo įsivaizdavimą, kaip galėtų ateiti kitos kartos lėktuvai (jeigu jie apskritai bus kuriami). „BAE systems“ taip pat publikavo įdomias koncepcijas, susijusias su lėktuvais – esą, jie galėtų 3D spausdintuvais skrydžio metu atsispausdinti sau pakaitines detales, o kelis mažus nepilotuojamus lėktuvus sujungti į vieną didesnį aparatą.

Vasario pradžioje JAV karinių pajėgų vadovai pateikė daugiau informacijos apie tai, ko jie norėtų iš ateities lėktuvo. Kalbantis su žurnalistais Karinio jūrų laivyno organizuotoje parodoje „Future Force Expo“, naujasis Karo laivyno mokslinių tyrimų biuro (ONR) vadovas admirolas Mathiasas Winteris įvardijo keletą esminių galimybių, kuriomis privalėtų pasižymėti naujas lėktuvas: „pilnas dominavimo spektras, naujos kartos reaktyvinis variklis ir autonominis jutiklių bei kovinio užtaiso integravimas“.

Ką tai reiškia?

Pilnas dominavimo spektras

Pilnas dominavimo spektras (ang. Full Spectrum Dominance) – svarbi JAV karinių pajėgų 2020 metų vizijos, publikuotos dar 2000 metų gegužę, dalis. Šio žodžių junginio esmė – užtikrinti, kad „JAV pajėgos, veikdamos vienos arba kartu su tarptautiniais partneriais, įveiktų priešus ir kontroliuotų bet kokią situaciją plačiame karinių operacijų spektre“.

Kuomet kalbama apie lėktuvą, tai reikštų, kad jis turėtų būtų tinkamas įvairiausioms misijoms – nebūtinai karinėms – ir galėtų betarpiškai dirbti su kitų šalių karinėmis pajėgomis.

Tikėtina, kad vienas iš „pilno dominavimo spektro“ komponentas yra ganėtinai naujoviškas – tai elektromagnetinis spektras. Baigiamo kurti naujausio (ir brangiausio) JAV karo lėktuvo F-35 kūrėjai labiausiai didžiuojasi šio lėktuvo gebėjimu blokuoti radaro signalus ir pažangiausiais jutikliais rinkti informaciją apie situaciją karo lauke – tai yra vienas iš didžiausių patobulinimų, lyginant su senesniais, įprastiniais karo lėktuvais.

Šiandienos pažangiausiuose lėktuvuose būna elektro-optinio/infraraudonojo spektro ir sintetinės apertūros radaro vaizdinimo galimybės. Vystomos ir „protingų“ elektromagnetinių ginklų bei apsaugų sistemos. Tokie ginklai savarankiškai pasirenka elektromagnetinių bangų formas kovai su priešo lėktuvais, tankais ar kitomis grėsmėmis, o apsaugos sistemos ieško būdų aptikti naujas tokių bangų formas ir nuo jų apsisaugoti. Pilno spektro dominavimas reikštų dar daugiau. Tikėtina, kad taip pat tai reikštų ir tokią žvalgybinę įrangą, apie kurią šiandien tik svajojama. „Šiandien tai radaras, bet ateityje tai gali būti kas nors daugiau“, - parodoje sakė JAV Karinio laivyno operacijų vadas, admirolas Jonathanas Greenertas.

Ateities inovacijos radarų, signalų blokavimo ir jutiklių srityje atkeliaus iš daugybės skirtingų tyrimų laboratorijų, bet viena iš jų – DARPA Mikrosistemų technologijų biuras – yra skirta būtent tokioms technologijoms kurti. Ateities lėktuvuose galėtų būti ir signalų žvalgybos įranga, leidžianti lėktuvui rinkti informaciją iš įrenginių, esančių ant žemės, įskaitant (bent jau teoriškai) pavienių taikinių mobiliųjų telefonų buvimo vietos nustatymą.

Dominavimas – daugiaprasmis žodis. J. Greenertas užsiminė tik apie tai, ką jam reiškia dominavimas ore: „Lėktuvas turi turėti gebėjimą būti modifikuotas taip, kad galėtų apsiginkluoti įvairiausiais ginklais. Jis turi gebėti patekti į reikiamą vietą, galbūt nukenksminant priešo priešlėktuvinę gynybą“, - aiškino admirolas.

Apie kokius gi „įvairiausius ginklus“ kalbama? Vienas iš galimų atsakymų – apie lazerius. DARPA jau dabar vysto didelės energijos, 150 KW skysto kūno lazerių programą, kurios tikslas – sumontuoti šiuos lazerius į reaktyvinius lėktuvus, taip pat – santykinai nedidelius kovos lėktuvus. Buvo tikimasi, kad programa „High Energy Liquid Laser Area Defense System“ (HELLADS) bandymų fazę pasieks 2014 metais. O kalbant apie numatytus tyrimus, JAV Gynybos departamentas kitų metų biudžeto paraiškoje gerokai padidino pageidaujamą finansavimą nukreipiamos energijos ginklų tyrimams.

Karinės pajėgos lėktuvus lazeriais apginkluoti nori dėl tos pačios priežasties, dėl kurios jie pateko į laivus: didžiulių spiečių nebrangių nepilotuojamų aparatų šaudymas įprastine amunicija yra brangus malonumas.

Būta svarstymų, kad F. Kendallo vadovaujamo Gynybos ginkluotųjų pajėgų paslaugų komiteto klausymo metu paskelbti planai apie naują lėktuvą reiškia Pentagono nepasitenkinimą F-35 programa, išsipūtusia projekto kaina ir nemažėjančiomis techninėmis problemomis. Kritikai nesiliauja tvirtinę, kad lėktuvas jau yra pasenęs, nors dar net nėra perduotas įprastiniam naudojimui karinėse pajėgose, kad kinai su sukūrė gynybos sistemas prieš tokius lėktuvus. O nauja kritikos banga užplūdo dėl to, kad kariuomenės vadai, dar neužbaigus paties brangiausio JAV istorijoje lėktuvo kūrimo darbų, jau žvalgosi į šeštos kartos lėktuvus.

JAV Jūrų laivyno instituto atstovas Samas LaGrone pasiūlė alternatyvų paaiškinimą: naujos kartos lėktuvai ne pakeis F-35, o papildys jų galimybes.

Jeigu dominavimas ore galėtų būti palyginimas su krepšinio komandos žaidimu, tai F-35 būtų aiškus centro puolėjas, arba atliktų „didėjančios svarbos lėktuvnešio lėktuvų vaidmenį – iš dalies tarnautų kaip priešakinis lėktuvnešių smogiamosios grupės jutiklių mazgas, perduodantis informaciją apie taikinius per Karinio laivyno integruotos priešlėktuvinės gynybos sistemos koncepciją“.

Laivyno atsargos admirolas Mike'as Manaziras sakė: „Ieškome kuo pakeisti F/A-18E/F“ – tai yra šiandienos kovinių užduočių numylėtas darbo arkliukas, o ne centro puolėjas - „jau suprasdami, ką mūsų galimybėms suteikė F-35C“.

Kitos kartos reaktyviniai varikliai

Kaip greitai turėtų skraidyti ateities lėktuvai? M. Winteris pageidautų geresnio variklio, bet nebūtinai greitesnio lėktuvo. „Žinome, kad reikia rimtesnio dagčio“, - žurnalistams sakė ONR vadovas. „Reikia stūmos sistemos, kuri ne šiaip suteiktų daugiau galios. Labiau kalbėčiau apie galimybę sumažinti stūmos sistemos SWaP-C“. SWaP-C – tai sistemos dydžio, svorio, galios, našumo ir aušinimo bei kaštų vertinimo rodiklį.

J. Greenertas taip pat nemano, kad hipergarsinio greičio siekimas tikriausiai nebus svarbi jų tikslo dalis. „Nemanau, kad jis bus super-duper greitas, nes nuo raketų vis vien nepabėgsi“, - aiškino admirolas. Kitaip tariant, kalbant apie kitos kartos reaktyvinius variklius nebūtina galvoti apie maksimalų greitį. Kariuomenei labiau norėtųsi efektyviai veikiančio variklio, kuris sugebėtų išvystyti ganėtinai didelį greitį su minimalia galia. O tai iš esmės reikštų, kad nemaža dalis variklio galios galėtų būti sunaudota kažkam naudingesnio nei išmetamųjų dujų srauto generavimas – kompiuterio elementų, pažangių ginklų sistemų aprūpinimui energija ir panašiai.

Autonominis jutiklių bei kovinio užtaiso integravimas

Ateities lėktuvuose autonominis jutiklių bei kovinio užtaiso integravimas gali būti taip pat daugiareikšmis dalykas. Kai kurie karo technikos analitikai svarstė, kad lėktuve tikriausiai turėtų būti „išmanioji oda“, patobulinanti lėktuvo fiuzeliažą kompiuterinėmis technologijomis.

Kovinis užtaisas ateities lėktuvo kontekste gali reikšti ir mažus bepiločius aparatus, kurie pilotuojamu lėktuvu galėtų naudotis kaip motininiu laivu.

DARPA atstovai „Defense One“ informavo, kad iš visų dabar vystomų tyrimų programų kitos kartos lėktuvams svarbiausios yra SoSITE (System of System Integration Technology and Experimentation) bei CODE (Collaborative Operations in Denied Environment). Abiejų programų tikslas – sukurti technologijas, kurios leistų bepiločiams aparatams bendradarbiauti tarpusavyje ir su pilotuojamu lėktuvu, tokiu būdu priešą užklumpant visu spiečiumi.

Ganėtinai susijęs DARPA projektas yra skirtas „paskirstytų galimybių ore“ vystymui. Agentūros atstovai teigia, kad kalba eina apie „didelį lėktuvą, kuris, su minimaliomis modifikacijomis, galėtų paleisti ir surinkti daug nedidelių nepilotuojamų sistemų iš saugaus atstumo“. Kitaip tariant, apie motininį lėktuvą. Iš esmės tai, ar lėktuvas paleidinės bepiločių aparatų spiečių, priklausys nuo to, kokį didelį lėktuvą bus ketinama pagaminti arba kokie maži galės būti tie bepiločiai aparatai, kad vis dar galėtų atlikti savo kovines ar žvalgybines užduotis

Ko kitos kartos lėktuvuose tikriausiai nebus

Žmonių. Kadaise buvo svarstoma, kad F-35 turėtų būti paskutinis pilotuojamas kovos lėktuvas. J. Greenertas neatmetė galimybės, kad ir šeštos kartos lėktuve galėtų būti numatyta vieta pilotui, bet jis šiuo klausimu entuziazmu netryško.

„Svoris, kuris pridedamas į lėktuvą vien dėl piloto, yra neįtikėtinas. Atsisakykite viso to svorio ir atsiras vietos jutikliams“, - sakė admirolas.

Žvelgiant iš kitos pusės, kyla klausimas: ką lėktuvo, kuriame yra vis daugiau ir daugiau pažangios skaitmeninės įrangos su pilotavimo galimybėmis, piloto kabinoje gali veikti žmogus? Atsakymas: tikrai ne lėktuvą valdyti.

JAV Gynybos departamento programa ALIAS (Aircrew Labor In-Cockpit Automation System) siekia iki minimumo sumažinti sprendimų, kuriuos piloto kabinoje turi priimti žmogus, kiekį – iš jo siekiama atimti didesnę dalį „standartinių“ skrydžio metu atsirandančių užduočių. DARPA direktoriaus pavaduotojas Stevenas Walkeris praėjusią savaitę ALIAS projektą apibūdino kaip „siekį sukurti antrąjį pilotą“.

Jeigu šis projektas būtų sėkmingas ir antrasis pilotas pasirodys esąs pranašesnis už brangų ir trapų žmogų piloto kabinoje, tuomet sprendimas išgrūsti žmogų iš lėktuvo atrodys dar labiau viliojantis, o vienintelis argumentas lėktuve būti žmogui – tai išsaugoti mitą apie „amerikietį pilotą-didvyrį“.

Tiesa, lėktuvo autonominėms sistemoms nėra perduota vieno svarbaus su karinėmis sistemomis susijusio sprendimo teisė: atimti gyvybę. Žinant, kad karinės pajėgos siekia kurti vis labiau autonomines sistemas ir vis pažangesnį dirbtinį intelektą, galima neabejoti, kad iki 2030 metų roboto valdomas lėktuvas bent jau teoriškai būtų pranašesnis už žmogaus valdomą lėktuvą.

Visai tikėtina, kad ateities lėktuvuose neliks ir nematomumo (angl. stealth) technologijų. Lėktuve F-35 šios technologijos išvystytos iki šiandienos tobulumo viršūnės. Šių technologijų galimą atsisakymą J. Greenertas aiškina fundamentaliomis lėktuvų savybėmis: „Manau, slaptumo technologijos pervertintos. Nenoriu teigti, kad joms ateina galas, bet tenka pripažinti: jei jau kažkas dideliu greičiu juda oru, tai nepriklausomai nuo to, koks geras jo variklis, oro molekulės bus virpinamos, bus skleidžiama šiluma – vadinasi, lėktuvas bus aptinkamas“.

Kuriant tolimos ateities lėktuvą daug sunkumų kelia tai, kad pati ta ateitis yra nuolat kintanti. Gali būti, kad išauš diena, kai atsiras naujos technologijos, dėl kurkių šiandienos idėjos atrodys pasenusios. Nors šiandien jos atrodo kaip nepamatuojamos JAV karinių pajėgų ambicijos, kurios bėgant metams siurbs vis daugiau pinigų ir žmogiškųjų išteklių.

Komentarai (1)