Nežinodamas, niekada nepagalvotum: 14 nuostabių išradimų, kuriuos mokslininkai „nukopijavo“ nuo gamtos  ()

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Tiesa, ne Žemėje, bet kosmose. Dirbtinis lapas – kaip ir dera padoriam lapui – gamina deguonį. Tam jam tereikia vandens arba šviesos. Be to, toks lapas gali pasitarnauti kaip oro filtras.

8. Ragauodegiai kosmose

Ar dar pamenat ragauodegius ir jų gręžiančius geluonis? Pasirodo, jie gali įkvėpti ne tik smegenų chirurgus.

Tie, kam teko gręžti, žino – norint įveikti paviršiaus pasipriešinimą, grąžtą tenka nuolat spausti. O štai ragauodegiai gręžia gana lengvai, nors jų jėga, švelniai tariant, nėra didelė.

Mokslininkams gimė mintis sukurti įrankį, kuris praverstų būsimose kosmoso misijose, pavyzdžiui, gręžiant Marso, ar kokio nors meteorito paviršių. Esant silpnesnei gravitacijai, paprastas grąžtas būtų mažavertis, o štai nuo ragauodegio nužiūrėtas grąžtas taptų nepamainomu įrankiu.

9. Spiečius ant stogo

Bitės neturi centralizuotos komandinės struktūros, tačiau bendraudamos jos pačios atranda ką reikia daryti be paliepimo iš viršaus. Šią spiečiaus logiką pritaikė JAV bendrovė „Regen Energy“.

Šiuolaikiniuose pastatuose, o ypač biuruose, didelė elektros sąnaudų dalis tenka vėdinimo ir šildymo įrangai. „Regen Energy“ į vieną tinklą sujungė visus tokius pastato įrenginius. Taip buvo optimizuotas įrangos darbas – jų veikimo laikas bei intensyvumas susiderindavo priklausomai nuo kitų įrenginių darbo laiko ir intensyvumo.

10. Stikliasparniai drugiai

Sklisdama šviesa susiduria su įvairiais paviršiais (pastatais, gatvėmis, vandeniu ir t. t.), dėl to dalis jos išsisklaido. Tai reiškia, kad šviesai net ir pasiekus saulės energijos elementus, dalis potencialios energijos dingsta.

Mokslininkai nutarė pasižiūrėti, kaip su šia problema tvarkosi gamta. Taip tyrėjai susipažino su Greta oro drugiais. Priešingai negu kiti margaspalviai giminaičiai, Greta oro negali pasigirti margumu – didžioji jų sparnų dalis yra permatoma.

Šitoks Greta oro sparnų pralaidumas šviesai, įkvėpė sukurti dangą saulės elementams, kuri absorbuoja gerokai daugiau šviesos, taip padidindama elementų efektyvumą.

11. Moliuskų stiklas

Skaidrus ir dūžta – tai bene dvi pagrindinės stiklo savybės. Su jomis iš arčiau susipažįstame kaskart kai mūsų išmanusis krenta ant žemės.

O štai Monrealyje įsikūrusio McGill universiteto mokslininkai sukūrė naują, itin tvirtą stiklą. Juos įkvėpė moliuskai, o tiksliau – vidinis jų kriauklių sluoksnis – perlamutras.

Perlamutras – itin patvari medžiaga, sudaryta iš plonų kalcio karbonato plokštelių. Tyrėjams kol kas nėra pavykę atkartoti jo struktūros. McGill mokslininkai nusprendė eiti kitokiu keliu – įprastinės stiklo plokštės paviršiuje jie išgraviravo mikroskopines linijas, kurios atkartoja kalcio karbonato blokelių struktūrą.

Ir, pasirodo, tai suveikė – išgraviruotas stiklas tapo gerokai lankstesnis ir net 200 kartų atsparesnis.

12. Delfinai prieš cunamius

Cunamiai – apie šią stichinę nelaimę žmones galima įspėti iš anksto. Tiesa, norint anksti užfiksuoti kylančią cunamio bangą, reikia kilometrinėse vandenyno gelmėse palikti specialius jutiklius.

Užfiksavę cunamio pavojų, jie siunčia signalą į palydovą, o iš ten perspėjimas keliauja į išankstinio perspėjimo sistemą. Tačiau kol signalas nukeliauja iš jutiklio iki palydovo, dalis duomenų išsikraipo. Dėl to sistema negalėjo būti veiksminga.

Šią bėdą padėjo išspręsti delfinai, kurie tarpusavyje bendrauja švilpimu, kurį kitas delfinas gali išgirsti ir už 25 km. Kompanija „EvoLogics“ sukūrė įrenginį, kuris atkartodamas delfinų signalų siuntimo sistemą, išsprendė duomenų iškraipymo problemą.

13. Girdėti kaip musė

Klausos sutrikimai – vis dažniau pasitaikantis negalavimas. Todėl ateityje klausos aparatų paklausa tik augs. Tiesa, keisis ir patys aparatai. Šioje srityje proveržio kryptį parodė parazitinė musė ormia ochracea.

Ji turi puikią klausą padedančią susirasti svirplius, kurių kūnuose ormia ochracea palieka bręsti savo kiaušinėlius. Ištyrinėjus šios musės klausos organą, buvo sukurtas mažytis mikrofonas, kurį pritaikius klausos aparatams, gautas itin mažas, bet žymiai platesnį garsų diapazoną išryškinantis įrenginys.

14. Lipnus kaip driežas

Driežai gekonai turi neįprastą savybę – jie gali laipioti itin stačiais bei lygiais paviršiais. Pavyzdžiui, stati stiklo siena jiems nėra didelė kliūtis.

Gekonų pėdos padengtos milijonais plonyčių plaukelių, kurie sukimba su bet kuriuo paviršiumi. Mokslininkai sugebėjo sukurti medžiagą, kuri atkartoja šią gekono pėdos savybę. Tiesa, kol kas tik projektuojami gaminiai, kuriuose ji gali būti panaudota, tačiau kalbama apie jos pritaikymą kosmose, medicinoje, karyboje ir kt.

Taip pat buvo pademonstruotas įrenginys, kuris leidžia kopti lygiomis stiklinėmis šiuolaikinių pastatų sienomis. Atrodo, kad artimiausiu metu žmogus voras gali sulaukti savamokslių konkurentų.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: 15min.lt
(43)
(3)
(40)

Komentarai ()