Kaip pasaulio turtuoliai jau dabar ruošiasi pasaulio apokalipsei: neįtikėtina paranoja ar itin gudrios įžvalgos? ()
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
2016 metų gruodį ekonomistai Thomas Piketty, Emmanuel Saez ir Gabriel Zucman publikavo darbą, kuriame pareiškė, kad JAV daugiau nei pusė gyventojų nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio nejaučia ekonomikos augimo, – tai yra, daugiau nei 100 mln žmonių pajamos tokios pat, kaip ir devintajame dešimtmetyje. Pasak Hoffmano, daugelis jo pažįstamų nuogąstauja: o ką, jei šalis sukils prieš pačius turtingiausius? Liaudis staiga supyks ant technologinių inovacijų? Ar taip jau neįtikėtina, kad pasaulyje, kuriame dirbtinis intelektas pakeičia menkai apmokamus darbininkus, šie darbininkai sukils prieš Silicio slėnį – vietą, kurioje sutelkti jiems nepasiekiami pinigai?
Branduolinis kondominiumas
Didėjant nuogąstavimams, auga ir komercinių slėptuvių paklausa. Viena iš jų – Survival Condo Project – 15 aukštų kompleksas šiaurinėje Kanzaso valstijos dalyje, kuriame šaltojo karo metais JAV laikė atominių galvučių atsargas. Dabar teritoriją nupirko Larry'is Hallas, ir vietoje amunicijos stelažų čia atsirado liukso klasės slėptuvė, kurios rekonstrukcijai panaudota $20 mln. Komplekse yra 12 apartamentų, kainuojančių 1,5 – 3 milijonus dolerių. Pasak Hallo, 11 iš jų parduoti, o paskutinįjį pasiliko sau.
Ištikus krizei, išsipirkusieji apartamentus, galės privačiais lėktuvais atskristi į oro uostą, esantį už 48 kilometrų, arba juos iš namų paims ir į slėptuvę pristatys šarvuotas sunkvežimis su apsauga. Komplekso vieta savo laiku buvo parinkta dėl mažo seisminio aktyvumo ir pakankamo aukščio virš jūros lygio. Be branduolinį sprogimą turinčių atlaikyti sienų, Survival Condo Project perimetrą saugo ginkluoti apsauginiai (ir snaiperiai), jame yra maisto ir kuro atsargos, kurių turėtų pakakti 75 žmonėms penkeriems metams, nedidelis sanitarinis skyrius su odontologo kabinetu, nuosava miniferma, kur auginamos valgomos žuvys, ir daržovių šiltnamiai. Svečių patogumui ir pramogoms yra odiniai baldai, biliardo stalai, baseinas, siena kopinėtojams uolomis, kino teatras, biblioteka, sporto salė, mokymo klasė; puolimo iš išorės atveju – ginklų atsargos. Hallas numatė apšvietimą, dirbtinius langus (ekranus su komplekso apylinkių vaizdais arba ką užsakys klientas, – nuo pušynėlio iki Centrinio parko Niujorke) ir daugybę kitų smulkmenų, kad nuo gyvenimo uždaroje erdvėje po žeme nepakriktų psichika.
Geriausia vieta žemėje
Per savaitę po Donaldo Trumpo pergalės prezidento rinkimuose, >13 tūkstančių JAV piliečių – septynis kartus daugiau, nei įprastai, – užsiregistravo Naujosios Zelandijos imigracijos tarnyboje – tai pirmasis žingsnis, atliekamas prieš atvykstant į šalį. N. Zelandijos spauda amerikiečių antplūdį pakrikštijo „Trumpo apokalipse“. Tačiau susidomėjimo salų valstybe pakilimas prasidėjo dar iki naujojo prezidento išrinkimo: per pirmuosius dešimt 2016-ųjų metų mėnesių užsieniečiai Naujojoje Zelandijoje įsigijo
Naujosios Zelandijos pasirinkimo priežastys suprantamos. Tai turtinga, išsivysčiusi šalis, galinti apsirūpinti energija, vandeniu ir maistu. Katastrofa galėtų pabloginti gyvenimą, bet jis nesustotų. Naujoji Zelandija užima pirmas vietas pasauliniuose demokratijos, vyriausybės darbo skaidrumo, saugumo reitinguose. Paskutinis teroro aktas čia įvyko 1985 metais, kai Prancūzijos šnipai paskandino organizacijos Greenpeace flagmaną, o Pasaulio bankas nesenoje ataskaitoje pavadino ją geriausia šalimi verslui.
Kaip teisingai pastebėjo Huffmanas iš Reddit, technologijos padeda mums sužinoti apie rizikas ir pavojus, tačiau dėl jų visuomenė ir lengviau pasiduoda baimei. Baimė – evoliucinis instrumentas, ir jis nėra blogas. Tačiau eskapistiniai siekiai būdingi ne visiems.Vieno iš PayPal įkūrėjų Maxo Levchino (turtas $300 mln), pasirengimas išgyvenimui – moralinė skaičiavimo klaida. Problemos turėtų skatinti investuoti į jų sprendimą, o ne į bėgimą. „Paprastai klausiu žmonių: štai, baiminatės, kad jus pakels ant šakių; o kiek jūs paaukojote vietinei benamių prieglaudai?“ – sako jis.
Panašios nuomonės laikosi Elli Kaplan, startuolio Neurotrack iš Palo Alto vadovė. „Jei turėčiau milijardą dolerių, nepirkčiau bunkerio, – tvirtina ji. – Reinvestuočiau šiuos pinigus į pilietinę visuomenę ir jai skirtas inovacijas. Manau, dera ieškoti išmintingesnių būdų išvengti to, kad kas nors siaubinga nenutiktų“.
I. Solomonava
World Press skyriaus redaktorė
republic.ru▲(44)(6)(38)