Neatleistinos piloto lažybos kainavo labai brangiai.

1986 m. spalio 20 d. likus kelioms minutėms iki 16:00, „Tu-134A“ pavojingai greitai priartėjo prie nusileidimo tako Samaroje (tuometinis Kuibyševas). Vos per kelias sekundes lėktuvas atsitrenkė į žemę ir užsiliepsnojo.

Kaip paaiškėjo, orlaivio kapitonas bandė nutupdyti lėktuvą aklai, kliaudamasis tik lėktuvo prietaisų rodmenimis, tačiau abejotinos lažybos su antruoju pilotu buvo mirtinai pavojingos.

Lažybos, kurių neturėjo būti

87 keleiviams ir 7 įgulos nariams tai turėjo būti reguliarus vidaus skrydis iš Sverdlovsko (šiandieninis Jekaterinburgas) į Grozną su persėdimu Kuibyševe (šiandieninė Samara).

Pirmoji skrydžio dalis buvo niekuo neišsiskirianti. Pakilimas ir laikas ore iki baisaus nusileidimo Kuibyševe praėjo be incidentų. Vis dėlto, prieš miestui pasirodant horizonte, orlaivio kapitonas išsakė beprotišką idėją.

Kapitonas Aleksandras Klyujevas susilažino su savo antruoju pilotu Genadijumi Žirnovu. Jis teigė, kad lėktuvą gali nutupdyti aklas, nematydamas žemės ir pasikliaudamas tik skrydžio instrumentų rodmenimis. Antrojo piloto sprendimo priimti lažybas motyvai nėra aiškūs, nes jis galėjo laimėti lažybas tik miręs, tačiau tai gali būti paaiškinta kapitono autoritetu ir įtaka, kurią jis turėjo įgulai.

Priartėjęs prie nusileidimo tako, Klyujevas užuolaidomis uždengė kabinos langus ir pradėjo lemtingą nusileidimą. Antrasis pilotas ir likusi įgulos dalis neprotestavo prieš nepaprastai rizikingą kapitono veiksmą net ir išjungus reljefo ir įspėjimo sistemą.

Lėktuvui palietus žemę 280 km/val. greičiu, nulūžo jo važiuoklė, jis apvirto ir suskilo į dvi dalis. Iš kuro bakų, esančių virš veikiančių variklių, pasipylė kuras, lėktuvo likučiai sprogo, kai keleiviai buvo įstrigę viduje.

Siaubingas avarijos vaizdas

Oro uoste budėję ugniagesiai į įvykio vietą atvyko rekordiškai greitai. Prireikė tik pusantros minutės, kad jie pradėtų gelbėti keleivius nuo liepsnos ir aitrių dūmų.

„Ne visi galėjo ištverti tokį baisų vaizdą. Lavonų vaizdas ir liguistas degančios mėsos kvapas daugelį mūsų supykino. Tuo pat metu salone buvo toks pridusęs kvapas nuo sudegusių medžiagų, kad dirbti buvo galima tik užsidėjus dujokaukę“, - pasakojo vienas pirmųjų į įvykio vietą atvykusių ugniagesių V. Fryginas.

Ugniagesiams teko kovoti su liepsna ir dūmais, o tarp degančių šiukšlių ir kūnų taip pat buvo ieškoma išgyvenusių žmonių.

„Kai nėriau į dūmuose pajuodusį korpuso plyšį, iškart pamačiau virš galvos kabančius mirusius vyrus, prisisegusiais saugos diržais. Juk avarijos metu lėktuvas apsivertė, todėl visos sėdynės su keleiviais buvo apverstos ir tarsi kabojo ant lubų. Daugelis lavonų buvo visiškai nuogi, o kitiems trūko tik batų. Visa tai arba nuplėšė oro srovė, arba sudegino liepsnos “, - siaubingą patirtį apibūdino Fryginas.

Nors jiems pavyko išgelbėti keletą keleivių, dauguma jų mirė vėliau, nepaisant didvyriškų ugniagesių pastangų.

Tęsinys kitame puslapyje:

Komentarai (3)