Penktadienį vakare pasiskelbusiose Donecko ir Lugansko liaudies respublikose buvo paskelbta taikių gyventojų evakuacija. Naujienų laidose pasirodė kadrai su vaikų namų auklėtiniais, autobusais gabenamais į Rusiją. Tačiau kyla abejonių, ar DLR, LLR ir Rusija iš tiesų pasirengę evakuoti šimtus tūkstančių pabėgėlių, o būtent tokius skaičius mini respublikų vadovai. Atsižvelgiant į tai, kad vadovų kreipimaisi buvo įrašyti dar vasario 16-ąją, situacija labiau primena humanitarinės krizės imitaciją. Kyla klausimas — kam to reikia, ir kas bus toliau? Karas, ar visgi derybos?

Vasario 18-osios vakarą pasiskelbusiose DLR ir LLR situacija staiga paaštrėjo. Respublikų vadovai paskelbė apie taikių gyventojų evakuaciją į RF, Donecke ir Luganske nugraiudėjo keli sprogimai, ukrainiečių kariai buvo apkaltinti civilių objektų apšaudymu. DLR ir LLR tvirtina, kad Ukraina rengiasi jėga susigrąžinti pasiskelbusių respublikų teritorijas, tačiau Ukrainos valdžia tai kategoriškai neigia. Kai kurios humanitarinės krizės detalės atrodė inscenizuotos — pavyzdžiui, paaiškėjo, kad DLR ir LLR vadų kreipimaisi buvo įrašyti dar prieš dvi dienas.

Evakuacija iš DLR ir LLR

Vasario 18 dieną, apie 16 valandą Maskvos laiku nepripažintos DLR vadovo Deniso Pušilino Telegram kanale pasirodė krepimasis į DLR gyventojus, kuriame jis paskelbė, kad Ukraina rengiasi įsiveržti į respublikos teritoriją ir paragino evakuotis taikius gyventojus, pirmiausiai moteris, vaikur ir pagyvenusisu žmones. „Ukrainos presidentas Volodymyras Zelenskis artimiausiu metu įsakys pradėti puolimą“, — pareiškė Pušilinas. Pasak jo, kaimyninėje RF Rostovo srityje parengta vieta pabėgėliams, o pasienio punktai veiks supaprastintu režimu, kad būtų išvengta žmonių susitelkimo. Po valandos analogišką kreipimąsi paskelbė ir LLR vadovas Leonidas Pasečnikas.

Donecko gatvėse užkaukė civilinės gynybos signalai. Jau po poros valandų po Pušilino kreipimosi Rusijos informacijos agentūrų pranešimuose pasirodė kadrai, kaip Donecke evakuojami vaikų namai, dešimtys vaikų sodinami į autobusus. RIA „Novosti“ tvirtino, kad prie išvažiavimo iš DLR susidarė automobilių kamščiai, o prie bankomatų Donecke išsirikiavo eilės.

RF prezidentas Vladimiras Putinas, tuo metu pasisakydamas spaudos konferencijoje po derybų su Baltarusios prezidentu Aliaksandru Lukašenka, pareiškė: „Viskas, ką reikia padaryti Kyivui, — sėsti prie derybų stalo su Donbaso atstovais ir suderinti konflikto užbaigimo politines, karines, ekonomines ir humanitarines priemones, ir kuo anksčiau tai įvyks — tuo geriau. Deja, kol kas tiesiog dabar stebime priešingą vaizdą, situacijos Donbase paaštrėjimą“. Rusijos prezidentas nurodė kiekvienam pabėgėliui sumokėti po 10 tūkstančių rublių [114.20€ 2022-02-20] ir nukreipė į Donbasą YSM l.e.p. vadovą Aleksandrą Kuprijaną.

19:04 (msk) Rusijos naujineų agentūros pranešė, kad netoli nuo DLR vyriausybės pastato Donecke nugriaudėjo sprogimas. Kaip paaiškėjo, sprogo senas UAZ automobilis, neva priklausęs DLR liaudies milicijos vadovui Denisui Sinenkovui. Sprogimas žmonių nesužeidė, kitos mašinos irgi nenukentėjo — sprendžiant iš filmuotų kadrų, automobilis stovėjo tuščioje stovėjimo aikštelės dalyje. DLR valdžia sprogimą pavadino Ukrainos valdžios diversija.

Vėliau Denisas Pušilinas pareiškė, kad ruošiama evakuoti „šimtus tūkstančių žmonių“, tačiau išvykti privalo moterys ir vaikai, o vyrai — likti DLR. Telegram kanaluose pasirodė nuotrauka viename LLR pasienio punkte pakabinto skelbimo, kuriame pranešama, kad 18 – 55 metų amžiaus vyrams iš respublikų teritporijų išvvykti laikinai draudžiama.

https://t.me/pdmnews/45812

Arčiau vidurnakčio Maskvos laiku apie diversiją pareiškė ir Luganske, kur sprogimas įvyko ant dujotiekio. Vietiniai leidiniai iš pradžių skelbė, kad neva susprogdintas „dujotiekis „Družba““, bet vėliau pasirodė informacija, kad tai gaisras Malaja Vergunka gyvenvietės dujų skirstymo mazge. Patikslinsime, kad „Družba“ — naftotiekis, o ne dujotiekis ir per šią teritoriją jis nenutiestas.

Naktį RF valstybinė žiniasklaida pradėjo publikuoti kadrus apie pabėgėlių atvykimą į Rostovo srities priėmimo punktus. Kaip, nurodydama Rostovo valdžią, pranešė RIA „Novosti“, iki antros valandos ankties sieną perėjo 1100 Donbaso gyventojų, o priėmimo punktuose iš viso 373 žmonės. Tuo tarpu vien LLR valdžia skelbė, kad iš respublikos jau išvyko 25 ūkstančiai žmonių.

Pasiskelbusių respublikų valdžia visą naktį pranešinėjo apie apšaudymus iš Ukrainos pusės. Rusijos žurnalistų paklaustas, ar viskas linksta link didelio masto karo, Denisas Pušilinas pareiškė: „Deja, taip“.

Kodėl „humanitarinė krizė“ Donbase sukėlė nepasitikėjimą

Kai kurie požymiai rodė, kad įvykiai Donbase galėjo būti inscenizuojami, ir iš tiesų pasiskelbusių respublikų valdžia Ukrainos puolimo nelaukia ir iš tiesų plataus masto evakuacijos atlikti neketina.

Rusijos žurnalistai atkreipė dėmesį, kad Denisaso Pušilino ir Leonido Pasečniko paskelbtų vaizdo įrašų metaduomenys rodo, kad jie buvo įrašyti dar vasario 16 dieną. Nors klipuose DLR ir LLR vadovai šneka, kad kreipiasi į piliečius būtent vasario 18 dieną. Vasario šešioliktąją Donbase padėtis dar buvo gan rami, todėl keistai atrodo, kad video apie skubią evakuaciją prisireikė įrašyti iš anksto.

Abejones sukėlė ir DLR liaudies milicijos vadovo automobilio sprogimas: „Mediazona“ (RF valdžios įrašytas į užsienio agentų sąrašą) žurnalistas Antonas Pustovalovas pastebėjo, kad ant susprogusio UAZ rasti numeriai DK0101 dar neseniai priklausė naujesniam ir brangesniam automobiliui. Laimei, sprogimas aukų nepareikalavo ir didelės žalos nepadarė, tačiau kaip priešo diversija tai atrodė veikiau keistai.

Pati savaime paskelbta 700 tūkstančių gyventojų evakuacija — milžiniška ir sudėtinga logistinė operacija, galinti užtrukti ne vieną savaitę ir smarkiai apkrauti Rusijos regionų, kuriuose planuojama apgyvendinti pabėgėlius, infrastruktūrą. Tuo tarpu leidinio Znak.com šaltinis Rostovo srities vyriausybėje pareiškė, kad iki evakuacijos pradžios su juo pabėgėlių priėmimo sprendimas nebuvo derinamas. Tiesa, vėliau respublikos valdžia pareiškė, kad iš federalinės vyriausybės gavo 5 mlrd. rublių [57 mln. €] priimti evakuojamuosius. Ir visgi kol kas nėra duomenų, kad kur nors Rusijoje realiai būtų rengiamasi priimti šimtus tūkstančių pabėgėlių. Tam labai greitai reikėtų pastatyti didelę infrastruktūrą.

Galima priminti, kad netgi 2014 metais, aštrios karo Donbase fazės metu iš Donecko organizuota masinė evakuacija nebuvo vykdoma. Gyventojai traukėsi iš Donbaso, tačiau daugiausiai darė tai stichiškai ir savarankiškai.

Ukrainos ir JAV reakcija

Ukrainos valdžia pareiškė, kad į DLR ir LLR teritorijas veržtis nesirengia. Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos vadovas Aleksejus Danilovas pareiškė, kad „neegzistuoja jokių teritorijos išvadavimo kariniu būdu variantų“. „Bandoma išprovokuoti mūsų kariuomenę tokiems veiksmams, kuriais jie suinteresuoti. Kariuomenė gali pradėti šaudyti tik jei kils grėsmė mūsų kariams“, — pareiškė Danilovas.

Gi Ukrainos URM vadovas Dmitrijus Kuleba savo ruožtu sakė, kad Ukraina „nevykdo ir neplanuoja „jokių puolamųjų veiksmų Donbase“. Mes kategoriškai neigiame Rusijos dezinformaciją apie neva rengiamas puolamąsias operacijas ar diversijas chemijos įmonėse, — pareiškė jis. Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnyj sakė, kad „okupacinė valdžia“ naudoja taikius gyventojus eskaluoti situaciją ir Kyivas jokių puolamųjų operacijų nerengia. „Karinė ir politinė valstybės vadovybė neplanuoja ir nevykdo puolamųjų operacijų Ukrainos rytuose, — pabrėžė jis. — Jus naudoja eskaluoti situaciją, siekiant pradėti dar vieną kraujo praliejimą. Kreipiuosi į laikinai okupuotų teritorijų gyventojus — netikėkite okupacinės valdžios melu“.

JAV prezidentas Joe Bidenas įvykius Donbase pakomentavo susitikime su žurnalistais Baltuosiuose rūmuose. „Matome vis daugiau ir daugiau dezinformacijos, kurią platina rusiška bendruomenė, įskaitant ir Rusijos palaikomus separatistus, tvirtinančius, kad Ukraina planuoja pradėti plačią puolimo operaciją Donbase, — pareiškė Bidenas. — Tokių teiginių įrodymų paprasčiausiai nėra, ir jie prieštarauja elementariai logikai, kad būtų galima patikėti, kad ukrainiečiai tokiai operacijai pasirinko momentą, kai prie jos sienų yra daugiau nei 150 tūkstančių [rusų] karių“.

„Valstybinė Rusijos žiniasklaida tebetransliuoja melagienas apie Donbase vykstantį genocidą, ir tebeskelbia sufabrikuotus pranešimus apie Ukrainos puolamą Rusiją, neparemtus jokiais įrodymais. Visa tai atitinka anksčiau Rusijos jau naudotą žaidimą: kurti melagingus veiksmų prieš Ukrainą pateisinimus. Tai atitinka scenarijus, apie kuriuos Jungtinės Valstijos, mūsų sąjungininkai ir partneriai perspėjo kelias pastarąsias savaites“, — sakė JAV prezidentas.

Jis pareiškė, kad JAV turi duomenų apie Rusijos planus „artimiausiomis dienomis“ atakuoti Ukrainą. „Manome, kad jie taikysis į Ukrainos sostinę — Kyivą, kuriame gyvena 2,8 mln. nekaltų žmonių“, — pareiškė Bidenas.

Ką kalba Donecko gyventojai

Donecko socialiniuose tinkluose paskelbta evakuacija aktyviai aptarinėjama. Kur nors vykti ketina toli gražu ne visi komentatoriai, kai kurie kaltina respublikos valdžią įtampos eskalavimu, baiminasi marodierių ir provokacijų.

„Ar teisingai suprantu, kad tuomet, kai Rusija apsupo Ukrainą, surinkusi kariauti parengtų 150 000 karių, Ukraina pradėjo specialiai daryti diversijas, siekdama juos išprovokuoti? Ir manote, kad tuo kas nors patikės?“— rašo socialinio tinklo „Tipiškas Doneckas“ vartotojas Jaroslavas Jagotinskis.

„Klausimai keli: kodėl neparodytos tų n-tūkstančių žmonių gyvenimo sąlygos? Kur tie visi žmonės gyvens? Kuo juos maitins? Dvi apskritis apgyvendinti laukuose? Ir aktualus klausimas: kaip tokiomis gyvenimo sąlygomis jausis kovidas? Keista. Šimtai tūkstančių žmonių laukuose, palapinėse prie Rostovo?“ — rašo Tatjana Sorokova.

„Kaip išlikti ramiems, kai kiekvieno žmogaus nervai įtempti, tarkime, išvyksiu į jūsų Rostovą, ir kas toliau? Miegosiu ant čiužino kokiame nors rūsyje aštuntą mėnesį nėščia ir tam pačiam rūsy gimdysiu? Man regia, tai kvaila, ir pirmadienį žmonės kviečiami į darbą, kur logika?“ — rašo Olia Litvin.

„Per naujienas rodo tik kaip internatą evakuavo… o kur kiti video? Žmonės kur nors išvažiuoja?“ — abejoja Natalja Sobko.

Donecko ir Lugansko socialiniuose tinkluose publikuojama daug komentarų iš Rusijos apie tai, kad ten pasirengę suteikti būstą ar darbą evakuantams. Tuo tarpu Rostovo miesto socialiniuose tinkluose į galimus pabėgėlius požiūris neigiamas: komentatoriai juos įžeidinėja ir iš anksto kaltina tuo, kad šie neva atims darbo vietas iš vietinių ir gyvens priimančios pusės sąskaita.

Ar Rusija pripažins DLR ir LLR?

Anksčiau RF valstybės Dūma priėmė kreipimąsi į RF prezidentą Vladimirą Putiną su prašymu pripažinti pasiskelbusių DNR ir LLR respublikų nepriklausomybę. Vladimiras Putinas į prašymą sureagavo santūriai ir pareiškė, kad Rusija privalo laikytis Minsko susitarimų, kurie numato laipsnišką Donbaso teritorijų grąžinimą Ukrainos jurisdikcijai.

Tačiau vasario 18 vakare paaiškėjo, kad Rusijos Federacijos taryba keičia savo darbo grafiką, kad vasario 22-ą posėdis vyktų tą pačią dieną, kaip ir Dūmos. Panašiu būdu parlamento posėdžių grafikas buvo keičiamas 2008 metais, kai prisireikė skubiai surinkti abu Federalinio susirinkimo rūmus pripažinti Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę.

Galimi scenarijai

Paskelbta evakuacija kol kas veikiau atrodo kaip dalis informacinės kampanijos, kurios reikia Rusijai ginče su Vakarais ir Ukraina. Kol kas abejotina, kad iš DLR ir LLR iš tiesų ims traukti dideli pabėgėlių srautai, o gražiam televiziniam vaizdui užteks ir kelių dešimčių autobusų su moterimis ir vaikais.

Kyla klausimas, kam reikia tokio situacijos aštrinimo. JAV ir toliau teigia, kad Rusija rengia karinį įsiveržimą į Ukrainą, taip neva ketindama pasiekti ir Kyivą. Tai vienas iš galimų scenarijų, tačiau menkai tikėtinas. Bent jau todėl, kad šalia sienos sutelktos Rusijos kariuomenės plačiam įsiveržimui ar okupacijai neužtenka.

Realistiškesnis atrodo Rusijos kariuomenės įvedimas į DLR ir LLR teritorijas, kur de fakto Rusija ir taip dalyvauja. Gali būti, tam reikia iš anksto pripažinti DLR ir LLR nepriklausomybę. Tačiau ir tai Vakarai traktuos kaip Ukrainos teritorinio vientisumo pažeidimą, kas sukels sunkias sankcijas ir dar labiau apsunkins Rusijos tarptautinę padėtį. O naudos iš tokio žingsnio nesimato.

Gali būti, kad atsakydama į JAV veiksmus, kurios anksčiau didino statymus ir įtampą pareiškimais apie neišvengiamą Rusijos įsiveržimą, Maskva irgi stiprina nerimą, imituodama humanitarinę krizę. Tai gali papildomas argumentas spausti Vašingtoną ir, siekiant Ukrainos nestojimo į NATO garantijų ir Minsko susitarimo vykdymo pagal rusišką scenarijų.

republic.ru

Komentarai (1)