[Išsami tema] Rusija kursto dar vieną karą viename karščiausių Europos taškų: „kas kitas galėtų mums padėti, jei ne Putinas“ (Video) ()
Putinas ir jo aplinka Ukraina ir Uždniestre neapsiriboja – siekia destabilizuoti dar vieną karštą ir pavojingą Europos regioną.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Karui įsiplieskus Ukrainoje, už daugiau nei pusantro tūkstančio km esančioje Bosnijoje stebėtojai perspėja, kad Rusija kursto separatizmo žarijas, kurios gali sukelti didelių problemų giliai susiskaldžiusioje Balkanų šalyje.
Pasibaigus Bosnijos karui, kuris 1992–1995 m. pareikalavo apie 100 000 gyvybių, Bosnija buvo padalinta į musulmonų ir kroatų federaciją ir serbų darinį, žinomą kaip Serbų Respublika.
Tačiau vis labiau baiminamasi, kad gali iškilti pavojus susitarimui, kuris dešimtmečius palaikė taiką Bosnijoje.
Bosnijos serbų lyderis Miloradas Dodikas, neslėpęs, kad žavisi ir palaiko glaudžius ryšius su prezidentu Vladimiru Putinu, vis garsiau kalba apie Serbų Respublikos atsiskyrimo tikslus – tokį žingsnį, kaip manoma, remia Kremlius.
Naujausią pavojaus signalą dėl susidariusios situacijos paskelbė JAV demokratų senatorius Chrisas Murphy, kuris per neseniai vykusią kelionę po Balkanus perspėjo apie „labai nerimą keliantį laiką Bosnijai“.
„Kai Putinas bus įspraustas į kampą, jis ketina ieškoti kitų vietų, kur bandys iškovoti pergales. Ir viena iš jų gali būti Bosnija", - sakė jis.
Ištisus šimtmečius Rusija puoselėjo gilius broliškus ryšius su Balkanų serbais – juos siejo jų slavų ir stačiatikių paveldas bei tvirtos sąjungos per XX amžiaus pasaulinius karus.
NATO intervencija į Balkanus 1990-aisiais – iš pradžių Bosnijoje, o vėliau prieš Serbiją per Kosovo karą – Kremliaus ilgą laiką buvo vertinama kaip žeminanti provokacija.
Nuo tada Rusija stengėsi padidinti savo įtaką Bosnijos serbams.
Pareiškimuose, kuriuose atkartojo Putino retoriką prieš karą Ukrainoje, Maskvos ambasadorius Sarajeve perspėjo, kad Rusija „reaguos“, jei Bosnija įstos į NATO. Ambasada taip pat perspėjo Vakarus dėl manevrų, galinčių destabilizuoti Bosniją.
Maskva nuolat smerkia tarptautinį aukščiausiajį atstovą Bosnijoje – postą, sukurtą karą užbaigusiems taikos susitarimams prižiūrėti, ragindama panaikinti šias pareigas.
Rusija neseniai piktinosi „didėjančiais bandymais perrašyti susitarimų principus ES ir NATO naudai bei Bosnijos serbų nenaudai“.
Nuolatinė Serbų Respublikos parama Maskvai taip pat neleido Bosnijai sekti Vakarų šalis ir pritaikyti sankcijas Rusijai po invazijos į Ukrainą.
Kovo mėnesį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Bosnija yra tarp galimų Rusijos „dar didesnio įsikišimo“ taikinių.
Tęsinys kitame puslapyje:
Virvės traukimas
„Akivaizdu, kad Rusija dabar Bosnijoje atvirai kovoja su Vakarais“, – sako Graco universiteto Austrijoje Balkanų specialistas Florianas Bieberis.
Vakarų „pasyvumas“ sukėlė nestabilumą šalyje, nes per metus Dodikas peržengė kelias raudonas linijas, pridūrė Bieberis.
Regioninio tiriamosios žurnalistikos tinklo „Balkan Insight“ redaktorius Srecko Latalas sakė, kad išoriniai žaidėjai užpildė vakuumą.
„Balkanus destabilizavo visų pirma ES nebuvimas“, o tai leido trečiosioms šalims įsitraukti į tarpusavio konfliktą, sakė jis naujienų agentūrai AFP.
Tačiau pastaruoju metu, Europai atsidūrus ant karo slenksčio, Vakarai „grįžo į žaidimą“.
Sausio mėnesį JAV Dodikui skyrė naujas sankcijas, apkaltindama lyderį keliant grėsmę regiono stabilumui po to, kai jis pasitraukė iš centrinių šalies institucijų, įskaitant armiją, teismus ir mokesčių sistemą.
Didžioji Britanija pasekė pavyzdžiu balandį, apkaltindama Dodiką „tyčia griaunant sunkiai iškovotą taiką Bosnijoje ir Hercegovinoje“.
Pasak ES pajėgų Bosnijoje ir Hercegovinoje vado Antono Wessely, ES neįvedė sankcijų, bet beveik padvigubino savo karinį buvimą Bosnijoje kaip „atsargumo priemonę“.
„Natūralus sąjungininkas“
Atrodo, kad ši Rusijos grėsmė tikrai privertė JAV ir ES imtis rimtesnio požiūrio ir suprasti padėtį Bosnijoje ir likusiose Balkanų šalyse.
Dešimtmečius Maskva puoselėjo gyvybiškai svarbius santykius Balkanuose, kad išlaikytų svertą Europoje, ypač šalyse, kuriose gyvena daug ortodoksų, pavyzdžiui, Serbijoje, Juodkalnijoje ir Bosnijoje.
Tuo tarpu tūkstančiai Bosnijos serbų karo veteranų per anksčiau šį mėnesį vykusią demonstraciją Serbų Respublikos sostinėje Banja Lukoje paaiškino, parodė kam yra jų ištikimybė.
Raudoną, mėlyną ir baltą Serbų Respublikos vėliavą apsigaubęs 69 metų Aco Topicas pareiškė, kad atiduos savo gyvybę už Dodiką, motyvuodamas savo meile „dėl jo principų“.
„Kas kitas galėtų mums padėti, jei ne Putinas“, – sakė jis, laikydamas plakatą su Dodiku, Putinu ir Kinijos prezidentu Xi Jinpingu.
„Rusija yra mūsų natūrali sąjungininkė ir niekada mūsų neišduos“, – pridūrė 54 metų valstybės tarnautojas Danica Micevičius.
