[Išsami tema] Suomija nusprendė, kad nori prisijungti prie NATO – ką tai reiškia, ir kaip išsigandęs Putinas gali reaguoti (Video) (1)
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ar suomiai nerimauja?
Dešimtmečius tvirtai pasisakius prieš narystę, šiais metais visuomenės nuomonė greitai pasikeitė. Apklausos rodo, kad daugiau nei 75% suomių dabar pasisako už prisijungimą.
Dešimtajame dešimtmetyje Rusijos karinei galiai mažėjant, Suomija išlaikė aukštą budrumą, tačiau vis labiau pripažįstama, kad būdas, kuriuo Rusijos karinė galia buvo panaudota Ukrainoje, ateityje gali būti pavojingas suomiams.
Suomijos tarptautinių santykių instituto mokslininkas Charly Salonius-Pasternak sakė, kad Ukrainoje vykstančios šokiruojančios scenos privertė suomius padaryti išvadą, kad „taip gali nutikti ir mums“.
Ką tai reikš NATO?
Analitikai teigia, kad Suomija turi modernias ir kompetentingas ginkluotąsias pajėgas, kurios žymiai padidintų NATO pajėgumus Šiaurės Europoje. Suomijos pajėgos dažnai treniruojasi kartu su NATO kariais, todėl jau gali dirbti su jais labai efektyviai.
Žinoma, atsižvelgiant į tai, kad tai yra paktas, reikalaujantis, kad nariai gintų vieni kitus, jei jie būtų užpulti, tai gali padidinti tikimybę, kad šalis turės būti ginama.
Taigi, kas bus toliau?
Gegužės 14 dieną Suomijos ministrės pirmininkės Sannos Marin socialdemokratų partija, didžiausia frakcija parlamente, turėtų nustatyti savo poziciją dėl narystės NATO. Manoma, kad tą patį darys ir Švedijos ministrės pirmininkės Magdalenos Andersson socialdemokratai kitą dieną.
2022 m. gegužės 17 d. Suomijos prezidentas Niinisto ir jo komanda susitiks su Švedijos karaliumi Karlu XVI Gustavu ir Švedijos delegacija, kad aptartų abipusius klausimus.
Nors Suomijoje parama prisijungimui atrodo stipri, Švedija nėra tokia tvirta – narystę palaiko tik 50% gyventojų, o nemažai politikų laikosi neutralios švedų pozicijos, kuri galioja daugiau nei 200 metų.
Jei abiejų šalių vyriausybės nuspręs, kad nori siekti narystės, kiekvienoje šalyje reikės atlikti įstatymų leidybos procesus, diskutuoti ir balsuoti parlamentarams.
Nei Suomija, nei Švedija neplanuoja rengti referendumų, nes nerimauja, kad į jų procesą gali kištis Rusija.
Jei šalių parlamentai pritars paraiškoms, NATO paskelbs oficialius kvietimus prisijungti.
Tai gali įvykti birželio pabaigoje, kai NATO lyderiai susitiks Madride kitoje Aljanso konferencijoje.
Tiek Švedija, tiek Suomija siekė (ir gavo) JAV ir kitų NATO narių paramos garantijų, tačiau visos šalys narės turės patvirtinti savo prisijungimą, o kai kurioms reikės parlamento balsų.
Numatoma, kad visas procesas užtruks iki metų.
