Susipažinkime… Litis: ant vandens plūduriuojantis metalas, kurio užsiliepsnojusio nebeužgesinsi (Video) (4)
Ličio jonų baterijos – toks paplitęs ir savaime suprantamas dalykas, jog apie litį pradedi manyti kaip apie taikų, nekaltą, klusnų metalą, kuris nė musės nenuskriaustų. Tačiau iš tikrųjų viskas yra kitaip. Iš tiesų su ličiu elgtis reikėtų labai atsargiai, nes tai – vienas aršiausių ir reaktyviausių cheminių elementų periodinėje D. Mendelejevo lentelėje. Vienas chemikas yra pareiškęs, jog jei litį uždegtumei, jį užgesinti būtų neįmanoma…
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Litis yra ne tik lengviausias iš visų metalų. Jis yra ir nepaprastai aršus. Šio elemento „cheminė psichika“ yra tokia nestabili, jog litis reaguoja praktiškai į viską. Kad nepradėtų reaguoti, grynas litis paprastai laikomas specialiame aliejuje.
Beje, su psichika (šiuo atveju, žmogiškąja) šio elemento sąsajos – neatsitiktinės. Kaip pasakoja kultinis Notingemo universiteto chemijos profesorius Martinas Poliakovas (Martyn Poliakoff), ličiu (tiksliau, jo druskomis) gydoma viena iš rimčiausių psichinių ligų – bipolinis sutrikimas (maniakinė depresija). Kukliai pripažindamas nesąs prisiekęs melomanas, M. Poliakovas užsimena, jog apie litį yra sukurta stulbinamo populiarumo sulaukusi daina „Lithium“ (ją sukūrė grupė „Evanescence“). Beje, muzikinių ličio precedentų būta ir anksčiau (pvz., visiškai kitoks grupės „Nirvana" kūrinys).
Tačiau lyrinius ekskursus palikime ramybėje. Grynas litis pabuvęs ore tampa labai tamsus, matinis metalas – ištrauktas į orą, tučtuojau pradeda reaguoti su ore esančiu azotu ir išskiria ličio nitridą. Tai – vienas iš nedaugelio metalų, kuris su azotu reaguoja spontaniškai. O „šviežias“ ir dar neįsiaudrinęs litis yra šviesios, sidabriškai baltos spalvos. Beje, litis kambario temperatūroje yra minkštas ir plastiškas kaip plastelinas. Tiesa, ką nors lipdyti iš ličio – kad ir senį besmegenį – žinoma, nepatartina…
Litį 1817 m. atrado Johanas Augustas Arfvedsonas (Johan August Arfwedson). Bercelijus metalą pavadino ličiu dėl to, kad norėjo išryškinti jo skirtumą nuo natrio ir kalio, kurie tuo metu buvo randami tik druskose, o štai litis buvo išgaunamas ir iš akmenų (gr. lithos – akmuo).
Dėl nepaprasto reaktyvumo, gamtoje litis grynu pavidalu nėra randamas. Paprastai ličio randama joninių druskų junginiuose. Didžiuliai tokių druskų telkiniai plyti Pietų Amerikos Anduose. Nors kol kas ličio pasaulyje daugiausiai pagamina Čilė, o antra – Argentina, pusė Žemėje esančio ličio telkinių glūdi Bolivijos teritorijoje: Ujunio dykumoje, kaip manoma, turėtų būti apie 5,4 mln. tonų ličio.
Šis metalas yra toks lengvas, jog plūduriuoja ant vandens. Žinoma, ne tik plūduriuoja, bet ir aktyviai reaguoja su vandeniu – šnypščia ir burbuliuoja, nelyginant gabalėlis karabito. Reakcijos metu išsiskiria vandenilio dujos. Jas surinkus, vandenilį galima uždegti ir sudeginti. O paties ličio gabaliuko vandenyje netrukus nelieka.
Plūduriuotų litis ir ant rūgšties… Pvz., ant druskos rūgšties (HCl). Ir ne tik plūduriuotų – reakcija kur kas intensyvesnė ir… dūmingesnė nei su vandeniu.
Litis yra pasiutusiai reaktyvus. „Vienas mano kolega sykį pasakė, jog jei kiltų ličio gaisras, jo niekad neužgesintum“, – pasakoja M. Poliakovas. Beje, kaip atrodo sulėtintas degančio ličio vaizdas, galite pasižiūrėti šiame vaizdo siužete – išties įspūdingos metamorfozės.
Dėl savo reaktyvumo litis susijęs ir su branduoline fizika. 1932 m. atlikta ličio atomų transmutacija į helio atomus buvo pirmoji žmogaus įvykdyta branduolinė reakcija. Ličio deuteridas termobranduoliniuose ginkluose atlieka reaktyvinio kuro vaidmenį.
Pabaigai – dar viena įdomybė. Jei kada pavyktų turėti konteinerį su ličiu ir atverti konteinerį taip, kad į jį patektų oras, litis pradėtų skleisti… amoniako kvapą. Juk, kaip jau minėjome, jis reaguoja su azotu, o ore esančios vandens dalelės reaguoja su ličio-azoto reakcijos rezultatu (ličio nitratu).