Kodėl iki 1945 m. pastatytų laivų plienas yra toks ypatingas ir turi tokią didžiulę vertę? Sklando gandai, kad vokiečių karo laivo plienas buvo naudojamas ir NASA zonduose (Foto, Video) (3)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Sklando gandai, kad Vokietijos Imperijos karo laivo „SMS Markgraf“ plienas buvo naudojamas radiacijos detektoriuose „Explorer 1“, pirmame Amerikos palydove, ir „Voyager 1“ bei „Voyager 2“ kosminiuose zonduose, todėl tai buvo vienintelis karo laivas, patekęs į kosmosą. Tačiau NASA niekada to negalėjo patvirtinti.
Švinas
Kitas dažnai ieškomas žemo fono metalas yra švinas, kuris yra ne tik jautrus atmosferos radionuklidų užteršimui, bet ir natūraliai gali būti užterštas radioaktyviuoju švino-210 izotopu.
Devintajame dešimtmetyje elektronikos gamintojai pastebėjo, kad dėl radioaktyviosios emisijos iš įprasto švino turėjo įtakos mikroschemų gamybai. Norėdami gauti pakankamai žemo fono švino, gamintojai pradėjo ardyti 400 metų senumo viduramžių vitražus ir keisti seną šviną į naują.
2010 m., Italijos nacionaliniam branduolinės fizikos institutui Romoje reikėjo apsaugoti savo kriogeninę požeminę retų įvykių observatoriją arba CUORE – eksperimentą, skirtą aptikti vaiduokliškas subatomines daleles, vadinamas neutrinais.
Norėdamas inertiškiausio ekrano, institutas gavo Kaljario nacionalinio archeologijos muziejaus leidimą išlydyti 270 švino luitų iš senovės Romos laivo nuolaužų, nuskendusio prie Sardinijos krantų beveik prieš 2000 metų.
Nenuostabu, kad atsižvelgiant į šių šaltinių retumą, žemo fono metalai gali lemti aukštą kainą – pvz., švino balasto luitai iš 300 metų ispanų galeono „San Ignacio“ parduodami už 33 USD už kilogramą – beveik dvylika kartų daugiau nei įprastas švinas.
Sumažėjusi paklausa
Vis dėlto, pastarojo meto žemo fono plieno paklausa labai sumažėjo. 1963 m. JAV, SSRS ir Didžioji Britanija pasirašė riboto bandymų draudimo sutartį, uždraudusią visus atmosferos branduolinius bandymus. Nors Prancūzija ir Kinija tęsė atmosferos bandymus iki 1980 m., nuo to laiko radionuklidų užterštumas atmosferoje nuo 1963 m. sumažėjo 30 kartų.
Plieno gamyboje taip pat iš esmės atsisakyta Bessemerio proceso, kuriame buvo naudojamas atmosferos oras. Vietoj to, dabar plienas lydomas pagal „Basic Oxygen“ technologiją, naudojančią neužterštą gryną deguonį.
Elektronikos pažanga taip pat leido moksliniams aparatams kompensuoti radioaktyvųjį užteršimą, o tai reiškia, kad visiems, išskyrus pačius jautriausius prietaisus, tokius kaip neutrino detektoriai, žemo fono plienas nebereikalingas. Todėl tikėtina, kad „HMS Exeter“ buvo supjaustytas paprasto plieno laužui.
