Ericho von Dänikeno knygos „Egiptologo išpažintis“ ištraukos.

Šveicarų rašytojas Erich von Däniken (g. 1935) — vienas paleokontakto teorijos, teigiančios, kad žmonijos civilizacijos aušroje Žemę aplankė ateiviai iš kitų pasaulių ir pasidalino su žemiečiais kosminės išminties trupiniais, kūrėjų ir žymiausių apologetų. Paleokontakto teorijos šalininkai tvirtina, kad daugelis religinių ir technologinių senovės pasiekimų būtų neįmanomi be ateivių pagalbos; to įrodymų jie ieško (ir, žinoma, randa), tyrinėdami senovės tekstus ir pastatus.

Von Dänikenas pasauline superžvaigžde tapo, kai buvo išleista jo knyga „Atsiminimai apie ateitį: neįmintos senovės paslaptys“ (Erinnerungen an die Zukunft: Ungelöste Rätsel der Vergangenheit, 1968), akimirksniu tapusi bestseleriu ir išversta į visas Europos kalbas [lietuvių kalba knyga išleista 1993 m.]. Egipto piramidė, Velykų salos statulos, Stonehenge'as ir bibliniai Dievo įsakymų akmenys — autoriaus nuomone, visa tai yra nežemiško proto dovanos, tereikia iš naujo paaiškinti pamirštą jų prasmę. Pagal knygą VFR pastatytas filmas „Atsiminimai apie ateitį“ (1970) buvo itin populiarus SSRS.

Nuo tada Erichas von Dänikenas parašė ir išleido daugiau nei dvidešimt knygų. Didžioji dauguma akademinių mokslininkų nevertina Dänikeno rimtai, laikydami jo idėjas visiškai antimoksliškomis ir antiistorinėmis; tai visiškai nekliudo komercinei jo kūrinių sėkmei. Naujausias Dänikeno darbas — „Egiptologo išpažintis: prarastos bibliotekos, dingę labirintai ir netikėta tiesa po Saqqara piramidžių skliautais“ (Confessions of an Egyptologist: Lost Libraries, Vanished Labyrinths & the Astonishing Truth Under the Saqqara Pyramids).

Knygoje rašoma apie autoriaus pažintį su egiptiečiu gidu Adeliu, kuris pasakoja Dänikenui apie nuostabą keliančius ir nepaaiškinamus dalykus, kuriuos regėjo klajodamas garsiojo Egipto nekropolio požemiais. Jokiu būdu neabejodami absoliučiu Adelio (ir knygos autoriaus) pasakojimų teisingumu, visgi pažymėsime, kad šie pasakojimai yra absoliučiai fantastiniai.

Beje, publikavimui parinkome kitą temą: baigiamajame skyriuje „Paradigmos poslinkis“ von Dänikenas trumpai pasakoja apie paskutinius žemiečių susitikimus su ateivių objektais — ir prieina prie išvados, kad naujas epinio masto kontaktas su nežemišku protu įvyks jau tuoj tuoj.

Neabejoju, kad ateiviai iš tiesų lankėsi mūsų planetoje. Jie ir dabar yra orbitoje, tyrinėja mūsų kalbą, politiką ir religiją, registruoja komunikacijos sistemas ir vertindami mūsų žinias apie virusus ir bakterijas. Ir, nors apie tai kalba retai — ar iš viso nekalba, — esu tikras, kad dabar įtraukia paradigmos pokyčio verpetas.

Epochos dvasia keičiasi

Pirmosios užuominos pasirodė 2017 metų rugsėjį, garsaus mokslo populiarinimo žurnalo Scientific American straipsnyje „Kosmoso įdomybės“ (Wonders of the Cosmos). Straipsnyje skaitytojai atsargiai pažindinamai su gyvybės egzistavimo už mūsų planetos ribų galimybe. Paskui, 2017 metų spalio 20 dieną išėjo specialus savaitinio žurnalo Time numeris, ant kurio viršelio klausimas: „Ar mes vieniši Visatoje?“ (Are We Alone in the Universe?). Atsakymas buvo vienareikšmis: ne. Po kelių dienų savaitraštyje Newsweek pasirodė straipsnis „Gyvybė už Žemės ribų?“ (Life Beyond Earth?). 2019 metų kovą pasaulinio garso žurnalas National Geographic pradėjo spausdinti straipsnių apie nežemišką gyvybę seriją. Iki to laiko klaustuko nebeliko ir pirmas straipsnis vadinosi „Mes ne vieniši“ (We Are Not Alone). Vokietijoje žurnalas P. M. Magazin temą šviesti pradėjo nuo viršelyje iškelto klausimo: „Kontaktui pasiruošę?“ (Bereit für den Kontakt?). O Šveicarijoje solidžiajame Zuricher Zeitung visas numeris buvo pašvęstas klausimui: „Yra kas nors tenai?“ (Ist da draußen wer?).

Ir tai tik keli pavyzdžiai iš šimtų publikacijų viso pasaulio laikraščiuose ir žurnaluose. Šia tema rimtą diskusiją pradėjo ir pagrindiniai televizijos kanalai. Jungtinėse valstijose History Channel dešimt metų transliavo laidų seriją „Senovės ateiviai“ (Ancient Aliens), ir dabar planuojami dar trys tęsiniai.

Jau nufilmuota daugiau nei 160 epizodų, ir su dar 40 dirbama. Labai populiarūs tokie televizijos serialai, kaip The X Files, ir visame pasaulyje filmuota daugybė dokumentinių serialų įvairiomis kalbomis. Visame pasaulyje prieinamas internetinio transliavimo tiekėjas GAIA išleido neįtikėtino populiarumo sulaukusį 40-ies epizodą serialą ateivių temą, o JAV kasmet vyksta šiai temai skirtas ir minias žmonių sutraukiantis festivalis AlienCon. 2019 metų birželį Los Angele vykusį AlienCon aplankė 20 000 žmonių. Laiko dvasia išties pasikeitė.

Svečiai iš dangaus

2019 metų gegužės 26 dieną skaitytojus gerokai nustebino New York Times antraštė: „Oho, kas tai? Laivyno pilotai praneša apie neatpažintus skraidančius objektus“ (Wow, What Is That? Navy Pilots Report Unexplained Flying Objects). Nustebusi publika sužinojo, kad nuo 2014 metų vasaros keli KJP pilotai radarų ekranuose matė neatpažintus skrajojančius objektus dideliame aukštyje. Šiuos objektus jie sekė savo naikintuvais, o taip pat užfiksavo video. Įspūdingus kadrus Gynybos ministerija publikavo, ir juos galima peržiūrėti — kartu su pilotų pokalbių įrašais.

Vienas iš pilotų, bendravusių su Times žurnalistais, leitenantas Danny'is Accoinas, papasakojo, kad 2014 metų vasarą tarnavo lėktuvnešyje „Theodore Roosevelt“ besibazuojančioje atakos naikintuvų VFA-11 eskadrilėje, dar vadinamoje „Raudonaisiais skerdikais“. Jis su kolega leitenantu Ryanu Gravesu pilotavo Virdžinijos pakrantę naikintuvais, aprūpintais pačiais moderniausiais radarais.

Su nesuprantamais objektais pirmą kartą jie susidūrė 10 000 metrų aukštyje, o paskui juos vėl pastebėjo — šie skraidė ir manevravo neįtikėtinu greičiu. Objektai atliko manevrus, kurių atlikti negali jokia žemiška technika, o perkrovų neatlaikytų joks žmogus.

Leitenantas Accoinas dukart užfiksavo šiuos keistus objektus — iš pradžių radaru, o paskui radaru ir lėktuvo infraraudonąja kamera tuo pat metu. Objektas, kad ir kokios prigimties, buvo tikras. Jis spinduliavo šilumą. Leitenantas Gravesas Times korespondentui įvykį nupasakojo taip:

„Mes treniruotėse atliekame sudėtingus manevrus, kai pakylame į 10 000 metrų aukštį, o paskui pikiruojame žemyn. Objektai gebėjo greitėti, lėtėti ir vėl įsibėgėti viršgarsiniu greičiu“.

Suprantama, pilotai tarpusavyje aptarė ką matę ir spėliojo, kad šie NSO gali būti slaptos KOP programos dronai. Šią hipotezę teko atmesti, kai vienas iš eskadrilės pilotų sugrįžo iš skrydžio „visiškai suglumęs“ ir pranešė, kad su vienu iš keistų objektų vos nesusidūrė.

Du kiti pilotai skrido lygiagrečiu kursu maždaug 100 metrų vienas nuo kito, kai tarp jų netikėtai pasirodė objektas, atrodęs kaip kube esantis rutulys ir manevravęs taip pat greitai, kaip ir du pilotai. Jie taip išsigando, kad paprašė leidimo skrydį nedelsiant užbaigti, o paskui incidentą aprašė raporte.

Visi keistus objektus matę pilotai patvirtino, kad šie gebėjo akimirksniu pagreitėti iki viršgarsinio greičio, taip pat greitai stabdyti ir pasukti stačiu kampu — šiuolaikine aviacija tokių manevrų atlikti neįmanoma. To negali netgi dronai.

Sunerimę politikai siuntė užklausas Gynybos ministerijai, stengdamiesi išsiaiškinti, ar šie pranešimai yra tikri, ir ar nekyla grėsmė nacionaliniam saugumui. Senato Žvalgybos komisijos pirmininko pavaduotojas žurnalistams paskelbė pranešimą [vok.]:

„Jeigu KOP pilotai ore pastebėjo nepaaiškinamus reiškinius, vadinasi, tai yra saugumo klausimas… kurį mes privalome atidžiai ištirti“.

Senatoriai apstulbo išsiaiškinę, kad lėktuvnešio „Nimitz“ F/A-18 naikintuvų pilotai apie NSO pranešė dar 2004 metais. 2019-ais skeptikų komentarai pasirodė iš karto, kai išėjo Times straipsnis, kuriame buvo aprašomi pilotų pastebėjimai. Laikraštyje Washington Post buvo publikuotas profesoriaus Danieliaus W. Dreznerio straipsnis, kuriame bešališkai narinėjami įvairiausi paaiškinimai, tarp kurių ir susiję su ateiviais. Beje, straipsnis Der Spiegel ironizavo „skambučio 911 iš kosmoso“ tema. Straipsnio autorius Marco Eversas buvo nusiteikęs skeptiškai.

 

 

 

„Šiuo metu tyrėjai aptiko tūkstančius planetų kitų žvaigždžių sistemose, tačiau lig šiol nėra jokių bent nežemiško mikrobo egzistavimo ženklų“ — pabrėžė jis.

NSO egzistavimu tikintys žmonės buvo pavadinti marginaliais amerikietiškos popkultūros elementais, o visi panašūs pranešimai — Holivudo pasakomis arba vaikiškomis fantazijomis. Autoriaus nuomone,

„visiems tariamiems ateivių skraidantiems objektams galima rasti patenkinamą paaiškinimą. Kartais tai būna meteorologiniai oro balionai, kartais paukščiai, meteoritai, ledo kristalai ar iliuzijos; tarp liudijimų pasitaiko ir klastočių“.

Jis teisus, tačiau tuo pat metu – ne. Netikrų ar netgi išgalvotų pranešimų apie NSO egzistavimą neigti beprasmiška. Nekelia abejonių ir tai, kad daugybę žmonių regėtų NSO galima paaiškinti natūraliai. Tačiau kiek pranešimų buvo iš viso?

Siekdama tai išsiaiškinti, Merilando universiteto psichologė Linda Miller nusprendė sujungti pastangas su žurnaliste Cheryl Costa, įvairiuose laikraščiuose daug metų objektyviai nušvietusiai NSO temą. Aštuonis metus jos tik vyriausybinių institucijų gautus pranešimus apie NSO. Jų darbo rezultatu tapo 360 puslapių ataskaita, kurioje paminėti 121 036 pranešimai apie 2001 — 2015 metais JAV valdžios užregistruotus susitikimus su NSO. Ir reikia atminti, kad tik dešimtadalis danguje neįprastus objektus ar šviesas mačiusių žmonių praneša apie tai valdžiai, tai yra, per tuos penkiolika metų tokių pastebėjimų galėjo būti 1 210 360.

National Geographic žurnalo duomenimis, 36 % amerikiečių tvirtai tiki NSO egzistavimu, o 47 % mano, kad šie objektai veikiausiai realūs. Negana to, 70 % amerikiečių įsitikinę, kad valdžia apie neatpažintus skraidančius objektus nepateikia teisingos informacijos. Dabar JAV gybena apie 330 milijonų žmonių. Tai reiškia, kad apie 230 milijonų žmonių valdžia NSO klausimu netiki.

Savo pranešimo gale Costa ir Miller rašo: „NSO klausimas — tai pokalbis ne tik apie ugnis danguje, bet ir apie melą Žemėje“.

Nuoširdžiai tikintys

Pamažu aiškėja, kad šiuo atveju nuoširdžiai tikintys — tai skeptikai, negebantys atskirti faktų nuo ideologijos. Jie nesiteikia visko tikrinti ir neįsiklauso į argumentus. Jie užsispyrę tiki ir absoliučiai įsitikinę, kad neegzistuoja jokių ateivių ar NSO. Negana to, bet kurį, kas stengiasi apginti NSO realumą, jie vadina „kvailiu“. Rimti žmonės netiki NSO , ir taškas!

O įsidrąsinę svarstyti šį klausimą rimti specialistai palaidojami po krūva pajuokų. Televizijos programose, panašiose į „Tiesą apie NSO“ (Die Wahrheit über UFOs), būdavo pateikiami įspūdingi tokių objektų egzistavimo liudijimai, tačiau tik tam, kad toje pat laidoje koks nors taip vadinamas ekspertas juos paneigtų.

Pagrindinė mintis nekito: liudininkai — pamišėliai, visi be išimties. Prieš NSO nukreiptas lobistai visuomet laimi, netgi jeigu jų argumentai — neįtikėtini blėniai. Skeptikai tvirtina, kad niekas ir niekada nepateiks objektyvių NSO egzistavimo įrodymų. Vadinamieji ekspertai paprasčiausiai atmeta neįprastų reiškinių aiškias fotografijas ar net vaizdo įrašus ir giliamintiškai grasina mums pirštu.

Kai vieną ir tą patį NSO pasirodymą aprašo šimtai ir net tūkstančiai žmonių, jie laikomi „masinės hipnozės“ ar net „masinės psichozės“ aukomis. Tvirtinama, kad jie regėjo „miražą“ ar iš dangaus krentančius „kosminių aparatų fragmentus“, nes Žemę kosminės šiukšlės bombarduoja 365 dienas per metus. Tariami NSO vadinami tiesiog lengvaisiais lėktuvais, vaikiškais aitvarais, karšto oro balionais, prožektorių spinduliais, haliucinacijomis, uodų spiečiais, meteorologiniais zondais, ledo kristalais, ryškiomis planetomis, o taip pat meteorais, naktimis neįtikėtinu greičiu praskriejančiais pro Žemę, — pateikiami bet kokie įmanomi paaiškinimai, išskyrus ateivius.

NSO priešininkų lobistai argumentus visada pateikia rimta kalba, naudodami tokius triukus kaip diskreditavimas ir atmetimas, kad patvirtintų savo išvadų „moksliškumą“. Šie pseudomokslininkai tvirtai įsitikinę, kad bet koks NSO tyrimas yra klaidingas pagal apibrėžimą, nes tiriamas objektas — ne NSO. Religijoje ir ideologijoje tai vadinama „tikėjimu“, o psichologijoje — „išstūmimu“.

Kada gi tikrai tikintieji pripažins, kad jie nesiskaito su faktais? 1965 metų birželio 25 dieną tuometinis Didžiosios Britanijos gynybos ministras sakė: „Mūsų politika yra numenkinti NSO temos reikšmingumą ir vengti bereikalingo dėmesio ar viešumo“. JAV Centrinė žvalgybos valdyba prieš daugiau nei šešiasdešimt metų išleido tokią direktyvą:

 

 

 

 

„Vietinė specialiųjų tarnybų vadovybė privalo veikti žiniasklaidą, kad būtų diskredituojamos pilietinės NSO tyrėjų grupės, o taip pat infiltruotis į jas… Pranešimai apie NSO turi būti kritikuojami kaip nepatikimi ir išjuokiami… turi būti silpninamas visuomenės domėjimasis NSO incidentais“.

Šios skandalingos direktyvos, kuri paviešinta tik 1975 metais, po Robertsono komisijos ataskaitos publikavimo, turėtų pakakti įtikinti labiausiai užsispyrusius skeptikus, kad juo ištisus dešimtmečius laikė naudingais idiotais. Kaip pažymėjau savo ankstesnėje knygoje, dabar tai suprato daugelis atsakingų žmonių, tarp kurių ir Prancūzijos KOP generolas majoras Denis Letty, Čilės KOP generolas Gómez Bermúdez, Brazilijos KOP vadas José Carlos Pereira, Arizonos gubernatorius Faith Simmington, buvęs Prancūzijos kosmoso agentūros direktorius Yves Sillard, buvęs Kanados nacionalinės gynybos ministras Paul Theodore Hellyer, Harvardo universiteto profesorius John E. Mack ir amerikiečių astronautas Edgar Dean Mitchell.

Visi šie žmonės tvirtina nežemiškas technologijas naudojančių skraidančių objektų egzistavimą. Jie idiotai? Neatsakingi žmonės? „Dideli vaikai“? Ir visa tai „nesąmonė“, kaip išsireiškė žurnalas Der Spiegel? Kada gi NSO priešininkai galiausiai supras, kad klysta būtent jie? Kad tai jie nenori pripažinti: kai kurie žmonės savyje jau nešioja ateivių įstatytus implantus? Kai kurie implantai buvo išimti chirurgiškai ir juo nuodugniai ištyrė chemikai ir fizikai. Tai moksliškai patikrinamas faktas — tiems, kas nori žinoti.

republic.ru