Darius Baublys. Iš kur kyla finansų krizės ir kodėl?

Nu tik nerpadėkit čia moralizuot, kokie runkeliai blogi. Runkelis skolinasi nes tvirtai "žino" kad atiduos, kad jo algos neapkarpys, kad darbo jis nepraras, kad ekonomika augs. Aišku kad žino, nes ekspertai ekonomistai taip sako. Po metų burbulas subliūkšta, runkelis netenka darbo, o ekspertai ekonomistai pakeičia plokštelę, ir pradeda mokyti runkelį, koks jis kvailas kad negalvojo, kad norėjo gyventi "svetimais pinigais" ir kad apskritai butas ne jo, nes jis ant jo "neuždirbo" Beje čia kažkas žadėjo parašyti "tikrąsias" krizės priežastis

2001 metais JAV sprogo Dot-com burbulas + 9/11 . JAV grėse recesija, todėl FED sumažino palūkanas iki 1%. Dėl žemų palūkanų žmonės pradėjo imti daugiau paskolų ir pirkti nekilnojamąjį turtą.NK kainos pradėjo kilti. Paskolas teikiančios kompanijos pradėjo dalinti daugiau paskolų norėdamos pasipelnyti iš augimo.Paskolos buvo duodamos žmonėms turintiems mažą atlyginimą, prastą kreditą. Jos buvo rizikingos. Paskolų pardavėjams buvo mokama už parduotas paskolas, jiems nerūpėjo jų rizikingumas. 2006 m. dėl infliacijos, palūkanų normos buvo pakeltos iki 4%. Dėl to, kad buvo išduota daug didelių bei rizikingų ( sub-prime), žmonėms įmokos pasidarė nebeįkandamos.Žmonės nebeišsimokėjo, ir daug finansinių institucijų prarado daug pinigų. Nekilnojamojo turto burbulas sprogo, ir jo kainos pradėjo greitai leistis. Kodėl tai paveikė visą pasaulį? Paskolos teikiančios kompanijos , pardavinėjo suteiktas paskolas kaip obligacijas kitoms finansinėms institucijoms.Daug Europos ir Britanijos bankų turėjo tokių rizikingų obligacijų. Kai žmonės pradėjo nebeišmokėti paskolų, visos šios institucijos patyrė nuostolius. Kreditų trūkumas. Kai bankai pradėjo patirti nuostolius, jie nebenorėjo skolinti savo pinigų kitiems bankams.Bankams tapo sunkiau surinkti lėšas, todėl tapo sunkiau gauti pinigų ir firmoms ir paprastiems žmonėms.Netgi valstybės, kurios nebuvo paveiktos sub-prime paskolų, buvo paveiktos kreditų stygiaus. Globalinė prekyba. JAV einant į recesiją, jų eksporto paklausa sumažėjo.Daug valstybių patyrė eksporto mažėjimą. Plačiau - http://www.economicshelp.org/blog/finan ... is-spread/ http://www.economicshelp.org/2008/10/fi ... ained.html http://en.wikipedia.org/wiki/Financial_ ... %80%932009 http://www.youtube.com/watch?v=z-oIMJMG ... r_embedded gan juokingas video, linksmai paaiškinantis rizikingų paskolų problemą.

Arba naujas Michaelo Mooro filmas tik isejes http://www.capitalismalovestory.com/

Filmas atrodo yra daugiau apie kapitalizmo sistemą, o ne apie pačią krizę.Taip pat neteisingos informacijos pastebėjau. Bailoutas pavaizduotas, kaip blogas, nesažiningas dalykas.Iš esmės jis toks ir yra, tačiau be jo būtų dar praščiau.

Gal jau crackas yra?

filmo dar nemačiau. Kalbu tiek, kiek mačiau iš trailerių ir aprašymų.

Tarp kitko rezervinė bankininkystė nereiškia, kad bankas gali skolinti pinigų, kurių jis pats neturi.Tai reiškia, kad bankas gavęs paskolą negali perskolinti pvz 10% tos gautos sumos. Jei tikėsime šiuo straipsniu tai tas procentas yra 4. Taip yra stabdoma pinigu multiplikacija. Pvz. Bankas iš centrinio banko gauna 100lt. 96 lt jis kamnors paskolina. Tas žmogus tuos savo 96lt poskolina kitam bankui, kuris gali 92.16lt paskolinti kitam žmogui. Taip viskas tęsiasi. 96lt x 100% :4% =2400lt Išviso atsirado 2404 lt 2404 : 100 =24.04 toks yra pinigų multiplikacijos koeficientas. 2404 lt tai maksimalus kiekis pinigų, kuris gali būti sukurtas Centriniam bankui išleidus 100lt. Plačiau - http://en.wikipedia.org/wiki/Fractional-reserve_banking http://lt.wikipedia.org/wiki/Pinig%C5%B3_multiplikacija

Nezinau kam cia replikuoji bet tu ir teisus ir ne. Apie multiplikatoriu viskas aisku taip ir veikia. O - bankininkystė nereiškia, kad bankas gali skolinti pinigų, kurių jis pats neturi - yra ne taip nes tai kaip tik ta ir reiskia. Bankas pinigus "gamina" is oro buhalteriniu irasu pagalba. t.y nereikia net kito banko, paimk paskola ir bankas siulys ja iskarto padeti kaip indeli jei neisnaudojai t.y jis i kita stulpeli uzraso tavo indeli kuri vel skolina net tau paciam ir vel iraso i priesinga stulpeli kaip paskola (o tas 10% lieka 3 stulpelyje kaip rezervas) O ar gryzti prie atsilikusiu saliu ar ne paklausk savo vaiku nes jie tures tavo paskolas grazinti jei nesukursi joms atsvaros t.y pridetines vertes

Aš paskolų neturiu, ir abejoju ar kadanors imčiau labai didelę paskolą. Vaikai neturi gražinti tėvų paskolų, nebent paveldi savo tėvų turtą. Jie gali to atsisakyti. Ir tai juk yra teisinga. Jeigu pvz. tėvas pasiskolina iš banko 1m lt . už jį nusiperka namą, o tada miršta ir viską palieka savo sūnų, būtų nelabai teisinga jeigu sūnus gauna 1m vertės namą, kurį jo tėvas ėmė į skolą, o skolos jam nebereikėtų gražinti.

O jeigu, sakykim, paimi paskola ir ja paskui atiduodi. Ar bankas tuos tavo atiduotus pinigus vel gali tokiu paciu principu skolinti?

du stulpeliai - viename indeliai kitame paskolos. kas pateka i viena yra objektas kito (minus rezervas)

Ekonominė krizė yra kapitalizmo pasėkmė... Tai yra natūralus reiškinys.

Tik kodel visos valstybes is to nepasimoko, juk krizes kas 8 metus vyksta jau gal 60 metu. Per kvaili ar per protingi? Ar tie kas valdzioje po krizes tampa protingais o dar karta i ja nebepapuola iki sekancios krizes ;o)

Eugenijus, taip, kapitalizme tai yra natūralus reiškinys, bet nepamirškime, kad kapitalizmas tai tikrai ne vienintelė ekonominė sistema. manau, kad lėtesnis, bet pastovus augimas yra kur kas geriau negu krizės, sąstingiai ir pastovūs šokinėjimai. pvz.: per 1929m pasaulio ekonomikos krize Italija beveik nenukentėjo, nes joje buvo korporacinė sistema.

Italiją Didžioji Depresija paveikė taip pat kaip ir kita šalis.Italija tik 1955 metais sugrįžo prie 1930 metų lygio. http://en.wikipedia.org/wiki/Economy_of ... Depression http://www-rcf.usc.edu/~quadrini/papers/deprpap.pdf

Perskaičiau ir sutinku, kad reikia pertvarkyti, bet ne dėl bankų kaltės, o dėl pačių žmonių bukumo. Aš apskritai nesuprantu, kaip tokias paskolas įmanoma apkritai imti... O pačiu filmu ir straipsniu pilnai gali patikėti tik tie, kurie nesimoke ekonomikos bent vienerius metus. Paskui eina tolgiai: smunka tikėjimas filmu, atititnkamai įgytoms žinioms...

Jei nebutu bukumo ir neimtu paskolu, nebutu vartojimo kad letintu progresa (pvz mokslininkai naudoja lesas tyrimams)

man istorijos mokytoja sakė, kad Italija nukentėjo mažiausiai... gal ir klydo... ne ekonomistas esu... na, bet tenai irgi bankų krizė buvo (pagal wiki, jeigu teisingai supratau)...

Jei nebūtų bukumo, niekas nebankrutuotu ar bankrutuoti pavieniai asmenys... O mokslininkai gauna lėšas iš finansuotojų, o ne iš bankų antraip visi jie būtų subankrutave. P.S: pamiršai, kad kaikurie turi ir darbus ir joje dirba, o padirbus išalksti, tai tenka nusipirkti kokį užkandi, o tam užkandžiui reikia n gamyklų, kad būtų pagamintas. Taigi, vartojimas niekur nedingtu...

Isigilink i makroekonomikos pagrindus ;o) Nebus vartojimo - nebus nei investitoriu bei gamyklu o uzkandi galesi kaime uzsiauginti. Ekonomika kaip tornadas - jis suka viska arba abstoja.