Darius Baublys. Iš kur kyla finansų krizės ir kodėl?

To Nihil: "Jeigu didėja žmonių perkamoji galia tada vyksta infliacija, nes yra daugiau pinigu, bet prekių pokytis nepakito." Nebutinai, gali dideti perkamoji galia, jei padaugeja prekiu, ta prasme visi pradeda daugiau (efektyviau) gaminti produktus. Pinigu kiekis tas pats, prekiu daugiau, kainos mazesnes. Is esmes taip ir turetu buti. To belhar: Na tavo komentaras dar prastesnis uz daugumos nes isvis siuo klausimu jokiu minciu isskyrus viena: kad mes visi pyp be jokiu argumentu.

zet,čia tas "visi,tai tamstos išmislas,bet kuriuo atveju,kaip pageidausit,pone...

Pilnai sutinku . Kas del krizes patiko vieno zmogaus pasisakymai: http://www.youtube.com/watch?v=CUlLnCrh77s http://www.youtube.com/watch?v=yWSweL4C ... re=related Nors tai apie JAV, bet yra panasumu ir su Lietuva.

Apibendrinimas - straipsnyje yra keleta faktiniu (bei rasybos) klaidu, kaip kad procentai azijos salyse, taciau esme, jog bankai valdo visuomene, yra teisinga, ir jokie postringavimai apie "dabar vyksta defliacija del sumazejusio vartojimo, stai nuoroda" to nepaneigs. Nihil, tu matau esi issilavines, bet deja ir tuo paciu nebesugebi izvelgti to, ka mato tie, kurie nebuvo prikisti ekonomikos pasaku.

....pagaminti lita reikia popieriaus, kuris kainuoja n centu , taip pat reikia dazu uz n centu ir darbo sanaudu uz n centu .... Tada isleidziame ta lita i apyvarta ir jo verte nebe litas, bet litas minus n centu ...??? Va cia pradzia Sukurti virtualius pinigus pigiau

Negali juk būti realių pinigų kiekis tas pats. Žmonių kaip žinia pasaulyje daugėja. Jie užauga ir dirba. Tai negauna atlygio, jei viskas paremta popierine atsiskaitymo sistema? O kaip su moksliniais tyrinėjimais. Ta prasme pačiu procesu, kuris realiai neduoda apčiuopiamos naudos, o yra vartotojas? Išradus kažką realaus jis tampa gamintojas. Tarkim hadronų greitintuvas. Kolkas nėra rezultatų. Idealiam pasaulyje patys "darbininkai" finansuotų tokius tyrimus, savo valia. Nesu ekonomistas ir nesu prieš naujus tyrinėjimus. Tik noriu pažiūrėt iš kitos pusės.

...butent dirba. Mokslininkai irgi. Ir savo darbu padengia nauju pinigu sukurima. As irgi neperdaug suprantu bet bandyti mastyti niekas nedraudzia Arba kitas pvz. Kas nors (siuo atveju valstybe) gamina pinigus kuriu verte padengiama darbu, paslaugomis ar produktais. Daugiau zmoniu- daugiau atliekama darbu- daugiau galima sukurt pinigu. Ir jei tas kas nors kuria pinigus nepadengtus paslaugomis ir t.t., tai pinigai nuverteja- infliacija. Ir kad juos kazkaip isimt is rinkos, daromos devalvacijos. Turbut dabartine situacija lietuvoje yra priesinga. Tas kas nors teigia "Pinigu yra!!! Imkite kiek tik norite!!!" O pasirodo- pinigu tai nera Todel reikia kelti kainas, kad zmones savo darbu ir paslaugomis kompensuotu tuos neegzistuojancius pinigus ir paverstu juos realiais. Klausimas kas kitas taip teigia jei ne bankai. Taigi kad ir su klaidom bei neatitikimais, siame straipsnyje yra tiesos

Apibendrinimas - straipsnyje yra keleta faktiniu (bei rasybos) klaidu, kaip kad procentai azijos salyse, taciau esme, jog bankai valdo visuomene, yra teisinga, ir jokie postringavimai apie "dabar vyksta defliacija del sumazejusio vartojimo, stai nuoroda" to nepaneigs. Nihil, tu matau esi issilavines, bet deja ir tuo paciu nebesugebi izvelgti to, ka mato tie, kurie nebuvo prikisti ekonomikos pasaku. Ką reiškia, kad bankai valdo visuomenę? Tai, kad be bankų visuomenę ištinka krachas, todėl mes esame visiškai nuo jų priklausomi? Bankų krachas(bankrotai) buvo viena pagrindinių 1929-1939 metų Depresijos priežasčių. Banku veikla yra prižiūrima vyriausybės, tiksliau centrinio banko.Tai kokiais būdais bankai valdo visuomenę? Vienintelis būdas, kaip jie galėtų valdyti visuomenę, tai politikų papirkinėjimas, kad jie priimtų bankams reikalingus sprendimus, bet tai yra kiekvieno turtingo verslininko keliama grėsmė.

Pasiskolinai is banko - privalai dirbti bankui, nes jei nedirbsi - bankas atims viska. Tai cia ne valdymas? Jam nesvarbu ka tu dirbsi - svarbu, kad duotum jam pelno. Manai tai, kad gali pasirinkti, dirbsi betonuotoju ar padangu montuotoju yra laisve? Jei jau gali tiek pasirinkti, reiskia nesi valdomas? As jau nekalbu apie daug kitu dalyku, kurie jau susije net ne su duodamu pelnu, o su zmogaus teisem, kas taip pat ateina is banku, cia jau kita tema. Faktas, kad siuolaikine visuomene vergauja bankams ir kad bankai, nekurdami nieko, gauna praktiskai viska. Vyriausybe priziuri nebent smulkiuju banku smulkius veiksmus. Bankai, kurie kuria pinigus, nera priziurimi jokiu istatymu, kadangi pati vyriausybe skolinasi is ju. Jei jie butu priziurimi, vyriausybems nereiktu skolintis, jos tiesiog pasiimtu tiek pinigu, kiek reiktu. P.S. Nepasakiau, kad dabar nesiskolinti is banko praktiskai neimanoma, nes gyventi tai reikia kazkur, ir jei tevai neisgali nupirkti buto, gali likti ir ant gatves.

Cia laaabai primityvus pavyzdelis, bet tikiuosi prasme pagausi Tarkime, yra vienas bankas, kuris neskolina pinigu, o tik juos isleidzia. Pavadinkim Centriniu Banku. Tu ir as dirbame ir perkame is vienos parduotuves. Bankas isleido 100lt uz mano padaryta darba ir 100lt uz tavo. Nuejome i parduotuve ir isleidome visus 200lt. Parduotuve tuos pinigus vakare pristate atgal i banka saugojimui.Kita diena tas pats. Bet Bankas sugalvojo pradeti skolinti pinigus. Kadangi 200lt jau apyvartoje, o kitu nera, sugalvojo jis skolinti 1000lt irasydamas ta skaiciuka skolininko saskaitoje.... Klausimas. Ar Bankas nepradejo kontroliuoti skolininko???

To Indigo89 Taip, jeigu pasiskolinai iš banko turi bankui grąžinti pinigus.Juk tai normalu.Bankas yra pelno siekianti organizacija, todėl tuo pačiu pasiima ir procentus.Juk nemokamai pinigų nedalins. Jeigu nori jau dabar turėti tai, ant ko dar neuždirbai, tai tada yra akivaizdu, kad turėsi primokėti. Niekas žmonių neverčia imti paskolų, žmonės patys to nori.Jeigu finansinius įsipareigojimus laikai vergove, tai tada žmonės paėmę paskolą yra vergai. Bankai nekuria produktų, bet jie teikia paslaugą, kuri yra būtinai dabartinei visuomenei, ir kuria visi mielai naudojasi. P.S. Gyvenamąją vietą galima ir nuomoti, ir tada nereikės būti "vergu".

Butent, zmones paeme paskola yra vergai. Taip, teikia paslauga, ir uz ta paslauga turetu imti tiek, kiek ir ima kiti, teikiantys ivairias paslaugas. Dabar yra taip, kad uz ta paslauga jie ima puse tavo turto vietoj nezymaus atlygio uz operacija, kaip turetu buti. Bankininkai nedaro stebuklu savo darbu, tai kodel jie gauna kosminius pelnus?

Dalinis bankų rezervas juk nereiškia, kad bankai tuo dalinio rezervo dydžiu gali "pridauginti" pinigu. Dalinis bankų rezervas yra procentas , negali būti paskolintas. Tekste pasakyta, kad Lietuvoje jis yra 4%. Tai reiškia, kad bankas gali paskolinti 96% įneštų į banką indėlių ir 4% pasilikti rezervą, kad jei atsirastų žmonių, kurie nori atsiimti indėlį ankščiau, jiems gražinti. Tai straipsnį rašoma, kas tik norima manipuliuojant nežinomais faktais...

Taip budavo anksciau, kaip tie 4% buvo suristi su pradine pinigu suma, ka tu ir pats sakei. Dabar tie 4% reiskia, kad galima paskolinti pinigu, kuriu suma yra ne daugiau kaip 25 kartus didesne uz esama pinigu suma. Turi lita - padarei dar 25. Jau turi 26. Tada gali vel pakartoti operacija 26*25 = 650. Pakartojus dar syki turesi daugiau kaip 17 000. Ir tai teoriskai galima daryt be galo, praktiskai prasideda krize.

Bankai negali dauginti pinigų iš oro. Tie pinigai padengti skolomis. Už kiekvienos skolos yra arba materialus turtas, arba tūlas pilietis, kuris savaime yra skolos garantas. Bėda, kad vieni kalba apie batus, kiti apie ratus. Nori gyventi nuosavam bute, bet dar neužsidirbai - skoliniesi iš banko ir gyveni. Tai blogai ar gerai? Prievartos tikrai nėra. Išaugo palūkanos? Reikėjo imti paskolą fiksuotomis palūkanomis. Be to išaugus palūkanoms, turintys indėlius banke gauna didesnes palūkanas. Neteisinu bankų, bet autoriaus patarimai labai naivūs: 1. Skolini tiek kiek turi Kodėl nepaskolinti daugiau nei turi? Jei tai sukuria papildome turtą? Bankas gauna papildomus procentus, statybininkas, pastatęs namą, gauna pelną, pirkėjas gyvena naujame name. Visuomenė nuo to tik praturtėjo. 2. Pinigus turi išleisti išimtinai tik valstybė Valstybė kontroliavo Mažeikių Naftą. 200 milijonų nuostolių kasmet. CCCP bankus kontroliavo valstybė. Rezultatas - hyperinfliacija ir krachas. 3.Energetinių monopolijų kainų kontrolė Monopolijų iš viso neturėtų būti. Tai didžiulė problema. Bet čia ne bankai kalti. 4. Valdininkų darbo kontrolė. Cha -cha, pasvajok ir eik miegoti. 5. Visko centre turi būti gamintojas Visi yra gamintojai. Kompozitorius gamina muziką, Švyturys - alų, Seimas - nevykusius įstatymus, mes - komentarus. Visi būsim centre, o kas bus is krašto ?

Pasirašęs sutartį su interneto tiekėju irgi tampi vergas. Nusipirkęs mašiną esi vergas, nes privalai turėti civilinės atsakomybės draudimą. Turėdamas aštuonioliką metų esi vergas, nes privalai turėti su savimi ATK. Galiu ir dar daugiau nesąmonių prigalvot, jei jau tavo mintį pratęsiant. Palauk, iš kur ta pusė turto atimama? Jei kalbi apie trumpalaikę paskolą, trunkančią metus, tai ~7% per jokį galą nesueina iki pusės sumos. Jei kalbi apie ilgalaikę paslaugą imant būsta, trunkančią ~30 metų, tai pusė sumos irgi nėra daug. Iš viso, argi kas nors verčia imti paskolas iš bankų? Čia bankas kaltas, kad jis pateikia gerą pasiūlymą, o tu neįvertini rizikos ir paimi paskolą? O po to ir reikia kaltint bankus, kokie jie negeri. Nuomuokis būstą, važinėk su viešuoju transportu į darbą ir gyvenime neprireiks nė vienos paskolos.

Paliko tėvas seną gryčią. Stogas prakiuro. Remontas kainuotų 20 000 -30 000lt. Turi tik 2000lt. Ką darai kad gryčios nesušlapintum? Esi priverstas skolytis iš banko. Giminaičiai tiek nesuskolys. O bankai, manau, kaip ir pieno perdirbėjai Lietuvoj, susitaria kad tokią supirkimo kainą laikom ir vsio.

dabar sistema yra tokia, kad tu padėjai pinigus į banką, o jis TAVO (ne savo) pinigus paskolina dar kažkam su didesnėmis palūkanomis tarkime, kad jis paskolina bankui Nr2 96Lt (palūkanos 10%, vadinasi dabar rinkoje yra 105.6Lt (4% privalomas rezervas)), bankas Nr 2 vėl skolina tuos pačius pinigus (92.16 NE SAVO lito) bankui Nr 1, dabar jau rinkoje yra 118.812 Lt (4Lt+96Lt+9.6Lt+9.212Lt), tai galima daryti N kartų ir tas pinigų kiekis non stop (jeigu tik randama kam perskolinti pinigus) pučiasi. o juk litų tai tėra 100. kiti pinigai tai tėra palūkanos, su pasižadėjimais skolą grąžinti, bet esmė tame, kad jos gražinti jau nebeįmanoma, nes rinkoje papraščiausiai nebėra tiek popierinių litų, kad būtų galima šią skolą grąžinti (su 2 dalyviais paprastam piliečiui jau yra apie ką mąstyti, o juk rinkoje dalyvių yra nepalyginamai daugiau. todėl jie lošia "mizikines kėdes - kol visi vieni kitiem perskolina pinigus ir neprašo jų gražinti, tol groja muzikėlė, kai kažkas paprašo gražinti visas skolas, nebedalinamos paskolos, muzikėlė sustoja ir visi stengiasi užimti kėdutes pirmi - gražinti skolas. bet rinkoje papraščiausiai nebėra tiek pinigų, kad juos būtų galima gražinti - šiuo atveju buvo 100 Lt, dabar yra 118.812Lt, vadinasi kažkas turi bankrutuoti ir pas kažką turi atsirasti pinigų, kurie realiai neegzistuoja.) jūs skolinatės pinigus, kurie realiai neegzistuoja, o jeigu jų nesumokate iš jūsų atima namus, jeigu jūs mirštate jūsų skolas perveda giminaičiams - tai VERGOVĖ ir ji YRA PAVELDIMA! čia siūloma padaryti taip, kad bankai negalėtų perskolinti pinigų. t.y. jie galėtų skolinti tik savo pinigus. paskolino kažkam, atidavė bankui skolą ir tik tada bankas vėl gali kažkam skolinti. tokiu atveju pinigų pūtimasis gerokai sulėtėja ir jį atsveria pastoviai kuriama vertė ir atliekamas darbas. būtent taip, manau, ir turėtų būti ir būtent tai man rods yra parašyta...

Ne bankas yra problema, problema yra ekonomikos modelyje. Man tiesiog nuostaba kele pastaraisiais metais kai isaugo nemazas skaicius kredita teikianciu firmu, reliai manau neturejusiu tiek pinigu kiek paskolino, taip sakant pagamino is oro. Su cunami sutikciau del didesnio kiekio paskoliu jei tai butu ne 4% o 98% (bet geriausiai jei butu 100%) kokie, tada realiai pinigu is oro butu nelabai daug, ir nelabai daug stambiu skolininku kurie gyvena puse gyvenimo i prieki. Gera ideja butu del paskolu kompanijoms, tiksliau ne paskolos o investicija, tureikiamas kreditas tam tikram laikui uz tam tikra gauto pelno dali, cia kazkas butu panasu i kaip akcinese bendrovese, jei nori daugiau investiciju tai i rinka isleidzia papildoma akciju emisija, ir kas nori investuoti perka ir gauna uz tai graza, o ne taip kaip dabar, dave paskla, uzrase beveik dali turto, ne tegu sukas kaip nori firma. manau yra daug naudingiau manau gauti ilgalaikius dividendus. Del to kad valstybes valdomos imones nese tik nuostoli tai cia jau yra dideles klaidos pacioje valstybeje, kurioje netaip rimtai ziurima i imone nei privaciu asmenu. Kitaip sakant valstybeje nera jokios atsakomybes, kurios tikrai labai truksta Beja siandiena masciau apie pensijinius fondus, jei nera apdrausti nuo neigiamu palukanu, tai galiu pasakyti kad mes savo pensijas atiduodam bankams, ir jie is to krauna sau turta, o pensijas tiek ir matysim. manau pensijiniai fondai turetu buti apdrausti nuo neigiamo rezultato, nes ne zmogus atsakingas uz ju pelninguma o bankas, tik galetu buti dvi grupes, nerizikingi ( nedidelis pelningumas bet ir apdraustas nuo neigiamo rezultato) rizikingas (didelis galimas pelningumas didele rizika ir neapdraustas) ir tai galetu pasirinkti vartotojas.

Man asmeniskai (nors nesu programuotojas) panasu i amzina cikla kuris laikui begant uzsiciklina ir galiausiai ivyksta perkaitimas, poro visos sistemos pekrovimas ir is naujo paleidimas, tik niekas nenori tos klaidos pasalinti kuri privercia visa sia sistema vis is naujo uzsiciklinti vos ne toje pacioje vietoje.