Darius Baublys. Iš kur kyla finansų krizės ir kodėl?

To Nihil : Straipsnio esme labai teisinga - bankai stengiasi kontruoliuoti ekonomika ir tuo paciu zmones. Ju tikslas kuo didesnis pelnas (visi puikiai zinom kieno saskaita jie gauna ji). Jus tai neigiate ?... Juk tai esminis banku tikslas pasipelnyti "sukciaujant stambiu mastu". Del straipsnio kaikuriu faktu patikimumo kyla abejoniu, bet esmes tai nekeicia... Is jusu puses butu labai gerai paneigti visus straipsnije esancius argumentus, pagrindziant konkreciais saltiniais, tada teisiog neliktu prasmes diskutuoti. Nes cia gaunas "zodzu karas" , jusu zodziai pries autoriaus zodzius.

Malacius, gerai tu cia prajuokinai Straipsnis neblogas, bet kaip pradzioje sakoma "su trupuciu samokslo teorijos". Bet pagaliau kazkas pradeda mastyti i ta puse, o ne rasyti tokias nesamones "kaip lietuvoj gerai ir kaip ji grazeja..." Tai pat noreciau isgirsti "ta tikra" krizes priezast is ekonomisto Nihil kuris tikrai zino visas pasaulines ekonomikos ir bankininkystes subtilybes Manau, jog ir samokslo teorijoje yra tiesos.

"Valdininko darbo kokybės įvertinimas. Sukurti elektroninę darbo kokybės įvertinimo sistemą. Po apsilankymo valdiškoje įstaigoje, įvedęs savo asmens kodą prisijungimui įvertinate balais valdininko atlikto darbo kokybę." Mūsų valdžia ir taip yra populistinė, tai kam tai dar labiau skatinti? Valdininkai bijotų priimti teisingus sprendimus, kurie būtų nepopuliarūs.Jiems būtų naudingiau priimti kvailus ir netikusius sprendimus, kurie daugelio žmonių atžvilgiu galėtų atrodyti teisingi.Pvz. mokesčių mažinimas kai infliacija 10% ir daugiau procentų.Tai duoda vartotojams papildomų pajamų, ir dar labiau išpučia kainas. "Toliau visi valdininkai gauna bazinį atlygį, o toliau pagal jo darbo rezultatus pritaikom koeficientą. Metų pabaigoje įvertinam: * 1. Kiek pakilo gimstamumas. * 2. Kiek sumažėjo mirtingumas. * 3. Koks ūkio augimas. * 4. Kiek sumažėjo kainos ir pagerėjo mūsų pragyvenimo lygis. * 5. Kiek pagerėjo gyventojų sveikata. * 6. Kiek sumažėjo alkoholio ir narkotikų vartojimas. * 7. Kiek sumažėjo nusikalstamumas." Mažėjančios kainos (defliacija) yra žalingos ekonomikai. Jeigu kainos mažėja,reiškia kad mažėja paklausa.Kai mažėja paklausa, tada firmos bankrutuoja, o darbuotojai netenka darbo, mažėja atlyginimai.Taip pat didėja realios žmonių ir firmų paskolos bankams.Vartojimas smunka, nes žmonės laukia dar žemesnių kainų.Spiralė tęsiasi... Valstybė turėtų stengtis išlaikyti mažą infliacijos lygį.Pvz. Didžiojoje Britanijoje centrinis bankas stengiasi išlaikyti 2% infliaciją. http://www.investopedia.com/terms/d/def ... ?&viewed=1 Be to neteisinga būtų Valstybę kaltinti dėl ūkio augimo kritimo, kai jie to negali kontroliuoti. Juk pasaulinė krizė.Geriau jau tiesiog visiems bendrai sumažintume dalį atlyginimo. "2. Pinigų kūrimo funkcija gražinti valstybei." Pinigų emisiją vykdo Lietuvos Centrinis Bankas, kuris priklauso Lietuvos Vyriausybei.

Rytoj pabandysiu parašyt apie tikrąsias pasaulinės finansų krizės priežastis.

Permeciau NiHil nuorodike. Bet tai tik sausas apibrezimas, teorija. Visi zino kaip teorija skiriasi nuo praktikos, ir visose srytyse. Buvo cia straipsniukas apie ekonomistu "idealia" ekonomikos formulike kuri isleke i ora. Taigi gal lietuvai reiktu sumazinti kainas kad butu galima leisti pinigus o ne juos laikyti kiseneje..

bet mokesčių mažinimas mažina kainas, taigi nusistovėtų pusiausvyra, o verslas šalyje turėtų daugiau disponuojamų pajamų

to Nihil. Ar Lietuvoje veikia dalinio rezervo bankininkystė? Cia dar vienas panasus straipsnis. http://vilniaus.diena.lt/dienrastis/eko ... los-188447

Nihil, esmė straipnio tokia, kad bankai gali skolinti daugiau negu turi ir dar už tai gali plėšti palūkanas, nors patys realiai beveik jokio darbo nepadaro ir nieko nepagamina. jie pelnosi krūvas babkių, o tuo tarpu žmonės iki keliasdešimt metų lieka skolingi bankam ir iki termino pabaigos jiem atiduoda daugiau negu dvigubai. dabar Lietuvoje dar ir tokia situacija, kad jeigu žmogelis neišsimokės tos skolos, tai ją papraščiausiai perves galbūt ir niekuo dėtiems giminaičiams. dėl žalingos bankų veiklos jie padaro žiaurią infliaciją ir tampa situacijos kontroliuotojais, o kadangi jų tikslas - pelnas - mes esame kontroliuojami, mes jiem vergaujame ir jie darys ką tik gali, kad prispaustų mus dar tvirčiau. nebe Lietuvos valstybė Lietuvos valstybėje šeimininkai, ir juo labiau nebe eiliniai Lietuvos piliečiai (nors pagal visą tą demokratiją taip turėtų būti) - šeimininkai dabar yra bankai ir stambusis kapitalas (o jis tautybės neturi - jis gali laisvai judėti per ES ir be didelių problemų per visą pasaulį). kaip ir rokfeleris sakė: leiskit man kontroliuoti valstybės pinigus ir man nebesvarbu, kas leidžia įstatymus. pas mus situacija būtent tokia. ir pinigų emisiją pas mus vykdo ne tik Lietuvos bankas - skolina visi bankai, skolinti daugiau negu turi jie irgi visi bankai gali, tai visi bankai ir atlikinėja tas emisijas. kaip bankam sutrukdyti? - neleisti jiem skolinti daugiau negu turi, neleist per didelių palūkanų užsiprašyti (tarkim iki kokių 1% sumažint; nežinau, nenusimanau, bet tokiu atveju ir būtų palaikoma labai nedidelė infliacija, o šiaip - tvarka), pinigų kontrolę visiškai perduoti valstybiniam bankui. dar nuo savęs, tai manau, kad išvis reikėtų padaryti tik 1 nacionalinį, 100% priklausantį valstybei banką ir kitų bankų neleisti - 5m dingti arba nacionalizacija. dėl valdžios, tai tai, kad dabartinė Lietuvos valdžia dirba ne Lietuvai yra aiškiai matomas dalykas (bankai valdo pinigus = jie valdo mūsų valdžią; o gal tai ne tik bankai?). reikia kažkaip priversti tą valdžią dirbti, paskatinimo sistemą sukurti ir viešinti kokius jie tenai sprendimus priimdinėja. tai autorius ir siūlo. turi geresnį pasiūlymą? - prašom; tikrai mielai išklausysime (bent aš). išvis - klausimas kiek tas Lietuvos bankas dirba dabar Lietuvos valstybės labui.

Mielas Nihil, bullshit ne straipsnis, o visos ekonomines žinios, kurias tau leido įsigyti. Ir tada susidaro regimybė, kad tavo žinios yra vienintelės ir neklystančios. Ir jei tavo siaurame pasaulėlyje nėra bepalūkinės finansų sistemos ar nuoasaikaus vartojimo tai yra tavo, o ne kitų bandančių ieškoti išeities, problema. Jei šiandien meldiesi perbrauktai s raidei tai ryt teks melstis perbrauktam jeroglifui. Ir tai yra pagrindinis vergystės požymis - įtikti šeimininkui, nematyti ar neigti tikrovę ginant tik šeimininko "tiesas". O straipsnyje išsakytos mintys tikrai aktualios ir savalaikės. Tačiau norėtųsi jas pratęsti ir truputį patobulinti. Sugriauti paprasta, tačiau sugriovus tenka statyti iš naujo. Bet statyti taip, kad stovėtų ilgiau ir netektų bijoti, kad gali vėl viskas griūti. Taip palūkiniai finansai šiandien yra visuomenės vystymosi stabdys. Į jų vietą neabejotinai ateis bepalūkiniai finansai. Klausimas tik kada ir kaip. Norėčiau pateikti savo atsakymų versijas į abu klausimus. Pirmas - tada kai žmonės supras kaip tai padaryti. Antras kiek sudėtingesnis. Ir čia turi būti išsiaiškinti esminiai principai. Žmonės mano manymu turėtų turėti tris prigimtines teises: teisę į nemokamą energiją, teisę i nemokamą bendravimą ir teisę i nemokamas žinias ir jų įsigijimą. Pradėsiu nuo žinių. Būkim biedni, bet teisingi. Pirmiausia visas mūsų šiuolaikinės visuomenės elgesys yra apspręstas šiuolaikinių technologijų išsivystymo lygio. Todėl ir visuomenės gerovė intuityviai gali būti siejama su technologijų sugebėjimu spręsti žmonėms iškylančias problemas. Bet tam reikalingos žinios. Netiesą sako besaikio vartojimo šalininkai, teigiantys kad žmogaus prigimtis tiktai imti. Kaip to paneigimas gali būti atviro kodo judėjimas, kuris kuria duodamas o ne imdamas - t.y. paneigdamas pinigų poreikį ekonominiame žmogaus gyvenime. Laisvas dalinimasis žiniomis tik skatina žmogaus kūrybines galias. Todėl šiandien žinios gali priklausyti TIK visiems mums. Antra žmogus yra sociali būtybė, todėl ji nori bendrauti. Todėl to noro negali nei pardavinėti nei skirstyti nei vienas atskiras visuomenės individas. Ir trečia - energija. Energija, kurią mes gaunam, yra arba iš saulės arba iš žemės. Nei viena nei kita mums nepriklauso. Yra net tokia Gaja hipotezė, kuri teigia, kad žemė yra gyvas organizmas, kuris pats pasirūpina savimi. Tada mes žemėje esam tik kažkokios bakterijos, kurias Žemė arba toleruos arba vieną dieną ims ir ... (nežinau kaip čia padoriau išsireiškus, bet tikiuosi dauguma mane suprato). Paklausite kokia vieta tokioje visuomenėje atliks pinigai ir ar iš vis jiems bus vieta tokioje visuomenėje. Manyčiau nuo apskaitos mes niekur nepabėgsim. Jau šiandien softveriškai visiškai nesunku paskirstyti išgaunamus energetinius resursus nenaudojant centralizuoto pinigų paskirstymo. Tam užtektų keletos serverių Energetikos ministerijoje, kurie komunikuotu su visų valstybės piliečių klientinėmis programomis tam kad klientai žinotų realiu laiku , kiek energetinių pinigų jie šiuo metu gali išleisti. Likę tarpusavio atsiskaitimai jau būtų vykdomi p2p pagalba. Kadangi net programinės įrangos tarpusavio komunikacijos tiesiogiai įtakotų visuomenės gerovę, jos taip pat turėtų priklausyti visiems. Ir pabaigai bet kuris žmonių sociumas neturintis rišančios dvasinės grandies taip pat pasmerktas žlugimui. Ir visur ir visada sociomo surišiklis buvo yra ir bus religija. Nesvarbu kam, nesvarbu kaip , nesvarbu kokiais žodžiai melsdamiesi mes klestėsim ir gyvensim laimingai. Galite sutikti, galite - ne. Šiandien mes nebeturime kito pasirinkimo ...

na didele tiesa, bet ir daug slamsto pvz, norite gaminti tusinuka pagal to zmogaus plana: ir niekaip negalesite, nes is kur gauti realiu pinigu, jei ju truksta. Dabar atejai, ir gauni netikru pinigu, ir gamini tikrus tusinukus,

to Mykolas "Jeigu kainos mažėja reiškia kad didėja žmonių perkamoji galia, savaime didėja ir vartojimas. Mažėja darbuotojų atlyginimai tačiau nemažėja jų perkamoji galia, taigi, darbuotojai išsaugo darbo vietas" Jeigu didėja žmonių perkamoji galia tada vyksta infliacija, nes yra daugiau pinigu, bet prekių pokytis nepakito.Kad įvyktų defliacija, reikia, kad žmonių perkamoji galia sumažėtų.Tada žmonėms nebereikia tiek prekių kiek yra pagaminta ir gamintojai yra priversti mažinti kainas.Dabar dėl krizės mažėja vartojimas, todėl Lietuvoje vyrauja maža defliacija.Negeriau būtų turėti mažą infliaciją, stabilų augimą, o tuo pačiu ir mažą nedarbo lygį? http://www.stat.gov.lt/lt/news/view/?id=6851 -nuoroda iš Lietuvos Statistikos Departamento, parodanti, kad dabar vyksta defliacija. "mažėja atlyginimai. Taip pat didėja realios žmonių ir firmų paskolos bankams" kaip tu paskolinsi bankui jeigu tavo atlyginimas sumažėjo?" Turėjau galvoje, kad žmonių iš bankų paimtos paskolos vertė didėja.Dėl defliacijos, mažėja atlyginimai, todėl paskolą yra sunkiau atiduoti. "Vartojimas smunka, nes žmonės laukia dar žemesnių kainų" ar ilgai palauktum žemesnių maisto kainų?" Jeigu norėčiau pirkti namą ar kurti naują firmą, tada tikrai palaukčiau.

"Mielas Nihil, bullshit ne straipsnis, o visos ekonomines žinios, kurias tau leido įsigyti. Ir tada susidaro regimybė, kad tavo žinios yra vienintelės ir neklystančios." Tekstas akivaizdžiai meluoja.Tai Faktas.Aukso standartas nebeegzistuoja, Japonijoje palūkanos viršijo 0.25% , Kinijoje nėra minusinių palūkanų, o Japonjos bankininkystės sistema yra tokia pati kaip ir kitų valstybių. Tai yra lengvai patikrinami faktai, tačiau šitas straipsnis teigia atvirkščiai.Nereikia didelių ekonominių žinių, kad tai suprastum.

Gyventi harmonijoje su gamta reiškia prisitaikyti prie jos arba paklusti jos dėsniams. Fizikai labai gerai žino energijos tvermės dėsnį, kuris skelbia ekonomistų terminais išvertus: "Neįmanoma pagaminti daugiau nei turi energetinių resursų". Būtent energetiniai pinigai ir užtikrina balansą tarp noro kažką pagaminti ir galimybės tai pagaminti. Reikia pinigų, prašom. Visi rinkoje cirkuliuojantys pinigai realūs. Kooperuokis su kitais, skolinkis. Bet pasiskolinti galėsi tik tiek kiek galėsi pagaminti. O svarbiausia, kad noras pagaminti bus nukreiptas į visuomenės gerovės didinimą, o ne į savo vieno asmeninių interesų tenkinimą. Realizuoti save arba būti laimingu, manyčiau - būti naudingu kitiems, o ne sau. Kas dabar primygtinai peršama.

Perskaičius straipsnį kyla keletas minčių: aišku tema tikrai aktuali ir svarbi šiandieninei Lietuvai, tačiau iš dalies ir kalti mes patys. Atėjus i Lietuvą užsienio bankams buvo dirbtinai skatinamas vartojimas ir paskolos buvo dalinamos į šalis. Paskolas buvo galima gauti labai lengva, todėl žmonės jas ir ėmė. Aišku niekas nepagalvojo, kad ateis blogi laikai ir paskolos ims smaugti gerklę. Prieš imant didelias paskolas reiktų ypač rimtai pagalvoti ir viską apsvarstyti. Manau, kad protingi ir išsilavinę ir bent kiek ekonomikoj nusimanatys žmonės nepuolė imti visokių paskolų ir daiktų išsimokėtinai. Tie kurie susiviliojo gražiais pasiūlymais, dabar išgyvena sunkius laikus... Staripnyje kartais pateikiami subjektyvūs ir iš vienos pusės vertinimai. Tas pas pavyzdys su paskolomis imamomis iš bankų: "Įsivaizduokim, kad visas pinigų kiekis yra 100.000 litų. Tai reiškia, kad jeigu išskolinta 100.000lt už 10% palūkanų į rinką atgal, po 10 metų turi grįžti 200.000 litų. Tačiau . Rinkoje ir toliau cirkuliuoja tik 100.000 litų, tai kaip gražinti bankams tuos 200.000 litų, jei realiai tėra tik pusė šių pinigų. Tai akivaizdu, kad kažkas pradės bankrutuoti. Arba kitas variantas TVF (Tarptautinis Valiutos Fondas) mums duos savo popierinių pinigų ir, aišku, irgi už palūkanų procentus. Galime užrašyti paprastą formulę P - paskolinti pinigai, I - palūkanos, kurias reikia gražinti (per dešimt metų turėtume gražinti dvigubai). Turėtume atlikti tokį veiksmą: P = P + I, išeitų 100.000lt = 100.000lt + 100.000lt; " Ši mintis apie pinigus ir jų papildomą nesukūrimą atspindi Lietuvių imamų paskolų pobūdį (aišku atip darė nevisi). Paprastas Lietuvis paėmė paskolas įsigyti butui, mašinai, nusipirkti įvairiausios buitinės technikos ir kt. O jei tie paskolų ėmėjai būtų tuos pinigus panaudoję verslui ir iš paimto 100.000 lt uždirbtų 500.000. Manau tada būtų gerai visiems: ir bankui ir verslinikui.

to surfas kaip tu supranti pinigu uzdirbima? tipo pelnas is oro atsiranda?

Saliamon aš turėjau galvoje, kad verslui reikia pinigų, aišku jei verslinikas negalvoja apie plėtrą ir naujų technologijų diegimą tai jam ir nereikės papildomų lėšų (paskolos iš banko). Aš norėjau pabrėžti, kam tie pinigai buvo paimami - neverslo kūrimui ar jų investavimo, o materialių daiktų įsigyjimui iš kurių nebus pelno

Net toks svarbus pinigų parametras kaip JAV M3 yra valstybinė paslaptis.

"Apie 80% FED rezervų sukaupta aukso pavidalu." Aukso standartas – piniginė sistema, kurioje pagrindinis atsiskaitymo vienetas yra fiksuotas kiekis aukso. Atsiskaitymuose, kurių pagrindas - auksas, garantuojama, kad kiekvienas išleistas piniginis vienetas gali būti bet kada pakeistas auksu pagal anksčiau nustatytą kiekį. Anksčiau, kai pinigai buvo padengti auksu (susieti su auksu), kiekvienas pinigus galėjo pakeisti į auksą. Palaipsniui tokios praktikos buvo atsisakyta. Paimta is wikipedijos. 1971m. Niksonas panaikino aukso standarta JAV, ir pinigai nebebuvo susieti su auksu.Tai, kad dabar didele dalis JAV rezervo yra sukaupti aukso pavidalu nieko nekeicia.

Seip fortnoxe kur tipo turetu but labai daug aukso jo ten nebera Fortnoxas kaip ir FED niekada nebuvo audituoti.

Na juokingai atrodo,kai bando,vos prieš dešimt metų(geriausiu atveju) aistringi Nickelodeon kanalo gerbėjai,postringaut apie ekonomiką ir bankus. Nuomonę žinoma galima reikšti,bet ir saiko reikėtų turėti,ir sugebėti žmoniškai ją išreikšti,o ne vaikiškais postringavimais visiems į akis drabstyti,jog jūs,gerbiamieji, esate protingesni už visus ekonomistus,prezidentus,bankininkus ir žinote kam ir kur eiti,ką daryti... Čia pas kai kuriuos net komentaro rašymo būdas,bei išsireiškimai,tai...net nežinau koks žodis tai apibūdintu. Neturiu minties įžeisti,tamstas,bet norėčiau paprašyti bent jau prieš "drebiant" savo išsilavinusią nuomonę gerai pagalvoti. Nes,kad lankosi čia išpruse ir išsilavine žmonės,tai tiesa.Tačiau nereiškia,kad būtinai bet kokiu atveju turite jiems parodyti kokie jūs "išmanūs ir protingi" taip pat esate.