Darius Baublys. Iš kur kyla finansų krizės ir kodėl?

Kiekvienas daugiau pasidomėjęs gali surasti informaciją, kad Lietuva neturėtų pajamų grąžinti, jeigu būtų norima iškeisti visus litus. Jei neklystu, tai tik ~40% būtų galima grąžinti. Litas, kaip valiuta, egzistuoja dėl pasitikėjimo. Nors nemanau, kad labai reiktų teisti už tai, nes tikrai ne mes vieninteliai šitokią valiutą turime.

tamplieriai jau eme palukanas...taip kad si tema sena kaip pasaulis... sistema seniai sugalvota ir gerai veikia

turiu uomenyje jeigu eiliniai piliečiai iš bankų visas savo sąskaitas grynais išsiimti norėtų. juk tai jau nebe valstybės, o bankų problema būtų. tokiu atveju "muzikines kėdes" turėtų jau bankai žaisti. žodžiu, afera šita turėtų taip atrodyti: tarkim, kad visi žmonės paima ir pareikalauja bankų atiduoti babkes grynais. bankai tiek grynų neturi (vadinasi milžiniška paklausa, labai maža pasiūla), vadinasi lito kursas šauna kai raketa į dangų (tuo tarpu kitų valiutų kursai santykinai su litu staigiai krinta), o kadangi mes paskolas paėmę ne litais, tai mes turėtume gražinti žymiai mažiau, negu pasiskolinome. skolas atiduotume litais (vadinasi daug litų atsirastų pas tuos, kuriem mes skolingi; ane?), o mes, jeigu norim juos padulkint galim paimt ir priprintint naujų popierinių litų, lito kursas krinta (bet pas mus jų skaičius didėja), o pas tuos gaidžius jų vertė mažėja = jie padulkinti. tada pertvarkom tą bakų sistemą ir viskas, durelės jiem užsiveria. mykolai, esi teisus - dabartinė mūsų valdžia tikrai nei prieš bankus nei prieš dar ką nors nešokinės - šuo rankos, iš kurios ėda, nekanda. vnz.: ne su dabartine valdžia tas reformas keisti; reikia nacionalistinės valdžios, valdžios, kuri dirbtų lietuvai, o ne liberalistinės, kuri dirba tam, kas daugiau babkių duoda. dėl rinkimų taip pat esi teisus. rink dabar bet ką - politika ta pati, nes nei viena partija neturi savos linijos, savos ideologijos. jeigu tokia atsirastų būtų tuojpat dusinama (2 varijauntus - VLNDS ir LNDP jau turime) dėl to vekko (ar kaip ten vadinas), galėtumei pačio autoriaus paklaust, bet jo dabar nėra. na, kai grįš, jis pats, manau, paskaitys komentarus ir atsakys į iškilusius klausimus. iusegun, procentai - taip, senas, kaip semitai dalykas. kitas dalykas yra tai, kad ankščiau aukso auginti procentais negalėjai. jo yra pasaulyje tiek, ir daugiau jo neatsiras, kad ir kiek procentų beplėštumei. o dabar pinigai auga. ankščiau paskolinti daugiau negu turi irgi negalėjai, o dabar bankai jau gali. galiausiai - turėjai aukso po pagalve - galėjai buti ramus - jokia infliacija jo per metus nesuės (nebent badas ir maisto kainos kyla). stabilumas ankščiau buvo žymiai didesnis. nebuvo pasaulinių krizių kas 20m ir valdžia tada nesikeitė kas 4 metus.

Visada sakydavau,sakau ir sakysiu"su banku prasidėsi,vien tik bėdos turėsi". Straipsnis tiesiai į dešimtuką.Pasižiūrėjus ką mažai palietė krizė,tai atsilikusios šalys kur nėra gerai "užtūpusių" bankų.Ir ko vertas toks ekonominis modelis,jei sugriūna vienoj šaly,o nusirita per pasaulį kaip cunamis.Nesuprantu

Norėčiau pataisyti autorius. Palūkinė bankinė sistema kuria ne logaritminį, o eksponetinį kainų augimą. Ir tik logaritminėje skalėje vėl kainų augimą grubiai galima aproksimuoti tiese. Tuo nesunku įsitikinti pvz. panagrinėjus metines DJI ar XAU kreives nuo 1920 logaritminėje laiko skalėje. Tai ir turėjo omenyje ekonomistas Kenneth Boulding, kurio citatą panaudojote savo rašinyje.

Geruks: Tokia ekonomine sistema naudinga bankams. Tiksliau keliems bankams. Kuo didesniu mastu viskas zlunga- tuo daugiau turto pereina patiems didziausiems " "rikliams"Jei gerai supranti anglu kalba paziurek (jei neziurejai) filma Zeitgeist . Tai 2007 laisvai platinamas dokumentinis filmas sudarytas is triju daliu: "The greatest story ever told"- religiju "sutapimu" aiskinimas ir galima kilme, "All the wold's a stage"- rugsejo 11-osios mitas ir aiskinama kodel mitas, bei "Don't mind the man bihain the curtain"- kalbama butent apie banku sustema pasaulinio ir amerikos mastu, kaip buvo rasoma siame straipsnyje. Dar yra "Zeitgeist Addendum" 2008 metu papildymas pirmojo filmo- pasakojama dar placiau apie banku sitema (velgi kaip straipsnyje) Kitam zmogui kuris del stabilumo sumazejimo kablejo: Esme ne tai kad buvo auksu paremta ar is aukso pinigai, o tai kad ji buvo paremta labiau valstybes turtais ir cirkuliavo labiau tarp keliu valstybiu ar vienos valstybes (galingesne valstybe budavo-daugiau jos pinigu naudodavo) ir kaip sake buvo nelaikomi ant popieriaus, ar kompiuteryje, turejo bent svorio ir gamybos, bei zalevu (t.y tai ko reikejo tiems pinigams pagaminti) verte ir ta verte galejo krist lyginant tik su kitomis prekemis bet pacio kaina vistiek islikdavo, o kai reikedavo mainai vykdavo tiesiogiai be pinigu (del mazo gyventoju skaiciaus tai galejo vykti). Taciau esme ta pati kuria bandiai aiskint manau. Tiesa straipsnis idomus- nors daug ka as jau gerai zinojau, bet man buvo idomu perskaityt kaip viskas vyksta lietuvos mastu.

Problema - 95% žmonių nesugebės perskaityti straipsnio, nors ir pakišto po nosim. Patingės, skaityti sunku, o čia dar ir galvoti reikia. Pinigai - didžiulis išradimas. Popieriniai pinigai - jau Projektas. Elektroniniai pinigai -genialus Projektas. Kalbam apie biznio Projektus. Aš asmeniškai žaviuosi tokio lygio mąstymu. Kas yra bankai? Vieta, kur žmonės suneša savo sunkiai uždirbtus pinigus. Kodėl? Dėl saugumo ir palūkanų. Didelė dalis jais niekada nepasinaudoja, tik neša ir kaupia, matydami skaičiukus popieriuje ar kompiuterio ekrane. Argi nenuostabus biznio planas? Fractional-reserve banking , kai pinigai skolinami jų neturint - sistemos patobulinimas, leidęs uždirbti dešimt kartų daugiau. Paskutinės finansinės inovacijos, kai beviltiškos skolos ivertinamos AAA reitingais ir parduodamos turintiems pinigų ar kitų tikrų vertybių, leido bankams skolinti iki šiol nerealias sumas, ir gauti nerealius pelnus. Paskutinė inovacija - ismušinėti is valstybių šimtus milijardų "stabilumui užtikrinti". Taip pat skolintis is centrinių bankų už nulines palūkanas, vartotojams palūkanas patrigubinant. Argi galima tuo nesižavėti? Gamyba - ilgas, sunkus rizikingas procesas. O čia - radai locha, paskolinai jam pusę milijono, skola pardavei kokiam nors pensijų fondui (kurė "valdo" tavo draugas) , pinigus pasidalinai. Štai kam reikalingos tokios valstybės kaip Lietuva. Skola = Pinigai Lietuva = Skola. Bankininkai = Pinigai . Kiekvienam savo, tsakant. O kas kaltas? Durną ir bažnyčioj muša. Lietuvių liaudies patarlė. Bandysit kažką keisti? Norit kad visi jūsų pinigai dingtų? Aišku kad nebandysit. Kas bando, ilgai negyvena. O pašnekėti Interneto platybėse galima. Niekam tai nerūpi. Demokratija. Šunys loja, vėjas pučia, o Karavanas eina toliau. Čia ne apie komentatorius, čia dar viena patarlė.

O tai siulot isvis nekalbet apie tai? Demokratija tai demokratija, bet problema slipi ne joje... Ir dar vienas klausimas - kas spausdina eurus?

Na, va, vieną kartą ir lietuviškai išvertė Štai filmukas (angliškai) http://www.youtube.com/watch?v=vVkFb26u9g8

Atsakymai Seip: 1. Del 95% - kalbu ne apie šio portalo lankytojus, o visumoje. 2. Lietuvos purvais netaškau, tiesiog Albanija - albanų reikalas. Todel kalbu apie mūsų situaciją. Kol kas mūsų šūkis buvo "Nusipelnėme gyventi geriau" Politikai rado sprendimą - pasiskolini ir gyveni geriau. Liaudis palaikė. 3. Pinigai - platus klausimas, tiek akmenukai, tiek kriauklytės, tiek popieriniai jau praeitas etapas. Elektroniniai pinigai ir totali apskaita - va ateitis. Niekur nepasislėpsi, mokesčius nuskaitys automatiškai, reikalui esant užblokuos ir dar daug visokių pliusų. 4. Kalbėti as nedraudžiu, bet kalbomis namo nepastatysi. Beje ne apie viska kalbėti galima. Yra daug temų, kurios "politiskai nekorektiškos". 5. The euro is managed and administered by the Frankfurt-based European Central Bank (ECB) and the Eurosystem (composed of the central banks of the Eurozone countries)

Klausimas apie euro buvo retoriskas. Teisiog norejau pabrezti, kad euro ivedimas visuose ES salyse yra reikalingas butent bankui ir todel euro ivedimo projektas yra taip efektiviai "stumiamas" Lietuvoje ir kituose salyse.

Tiesa pasakius vienas anglijos bankas bankrutavo kai zinesklaidoje pasigirdo apie jo tariamus sunkumus. zmones masiskai pradejo atsiimineti pinigus is banko ir tokiu budu suzlugde banka, ir dalies indeliu negalejo grazinti, bet ta info greitai buvo nugesinta ir vargu ar kas prisimena. nors tia buvo ne taip jau seniai, kazkur 5 metu begyje. tiksliai nepasakysiu. Ideja apie valdzio atsakomybes itvirtinima musu salyje pamasciau kelios dienos pries sio straipsnio atsiradima, tai jog kiekvienas valstybes istaigoje dirbantis asmuo, pradedant nuo maziausios kvalifikacijos darbuotojo iki auksciausio asmens, (apie prezidenta nekalbu, nes jis pagal konstitucija neturi labai daug galiu, jis daugiau uzsienio reikalais ir veto teise, kuria visgi gali apieti ) seimo nariai, ministrai. turetu atsakomybe buti nuo pinigines baudos iki baudziamosios bylos, nes ju sprendimai gali pridaryti daug zalos valstybiai, uz kuria kiti LR pilieciai atsako pries istatyma. Manau si krize pats tas laikas netik keisti finansine sistema, bet ir ivesti atsakomybe tiems kurie daro sprendimus kurie veikia mus visus Staipsnis 10 balu

geras straipsnis galetu musu valdzia daryt kanors panasaus kaip cia rekomenduojama

Labai puikus straipsnis.Tiesiog pagarba autoriui ir redaktoriui uz tokias ismintingas mintis ir problemu salinimo variantus.Tikiuosi,kad kada nebusim mes banku vergai ir nereikes moketi mokesciu uz tai,ka esi nusipirkes bei gal nebus tiek daug poperizmo ,del visokiu mazmoju ir panasiai.

Tai padarom meslinuko plana, priverciam bankus bankrutuot. Kazi kas detusi pasauli, jei koks swedbank baigtu savo egzistavima. Speju sedetume labai gylioj krizei, bet butu vienas didelis pliusas, pamokitume bankus, ir gal pagaliau zmones atsipeikitu. As asmeniskai tai banku kaip velnias kriziaus bijau. Jau kortelei nieko nelaikau, tik perveda, iskart issimu, man pinigai turi but realus, o ne oriniai, kazkur egzistuoja, bet neaisku kur jie yra, kazkur anapus. Jau stengiuos isvis su bankais reikalu jokiu neturet, jei reik pirkt, tai uzsidirbt ir pirkt, geriau palaukt kokius 6men., negu du metus bankui atidavinet pinigus, kuriuos jis tau is oro dave. Cia dabar mano sesei tokia situacija, galima sakyt visa gyvenima mokes bankui, kad pasistatytu nama, grazins visas skolas tik tada, kai jai sueis 50metu, tai koks cia gyvenimas? Jeigu imciau paskola, tai imciau daug, atgyvenciau gyvenimo paskutine savaite linksmai, ir sokciau nuo stogo i betona.

Didžioji dalis šito straipsnio yra bullshit, bet kad tai suprastum reikia turėti bent šiek tiek ekonominių žinių. "Pervesti bankus iš lupikavimo pozicijos į investavimo įmones, kaip tai yra Japonijoje ir Kinijoje. (Šiose šalyse bankų palūkanos niekada neviršijo 0,25%, o Kinijoje netgi atvirkščiai. Pasiskolinęs verslui 100 juanių kitais metais turi gražinti 90 juanių." Palūkanos Japonijoje tikrai viršijo 0.25%, 1991 metais jos viršijo 5%.Nuo tada mažėjo.Apskritai Japonijos bankininkystės sistema yra tokia pati kaip ir kitų valstybių http://www.stratfor.com/files/mmf/3/0/3 ... 9d7a4b.jpg Kinijoje Palūkanų normos nėra minusinės, dabar jos yra 5.31% http://www.tradingeconomics.com/Economi ... Symbol=CNY "Infliacija kiltų tik tada, jei valstybė per daug pinigų paleistų į vartojimą, bet tai turėtų kontroliuoti Lietuvos centrinis bankas, kuris dabar yra valdomas ne Lietuvos, o Europos centrinio banko." Europos Centrinis Bankas nevaldo Lietuvos Banko.Lietuva nėra Euro zonoje.Europos centrinis bankas yra atsakingas tik už Euro Zonos valstybių monetarinę politiką. "Daugelis sakys taip negalima reikia, kad pinigai būtų padengti auksu. Įsivaizduokit, kad aukso mes iš viso neturim... ir ką, kas keičiasi?" Aukso standarto jau gal 40 metų nebeliko.Straipsnio autorių žinios gan pasenusios Žmonės, pasiskaitykit ekonomikos vadovėlį arba normalius interneto puslapius, jeigu išties ekonomika taip domina...

mhm, man irgi patinka, kai pusė info neatitinka realybės. vos pradėjus skaityti iškart muilo skonis jaustis ėmė.

Nihil, na taip, tenai dėl Kinijos bankų palūkanų man irgi kažkaip keistai pasirodė... o šiaip tai kad taip ir rašo (ar bentjau aš taip supratau), kad aukso mes neturim... o tai, kad auksas dabar ne standartas, tai nelabai ką tereiškia... dėl viso kitko galbūt ir teisus esi... bet vistiek, esmė straipsnio teisinga yra ir 5.31% tai visgi tikrai žymiai mažiau negu Lietuvoje. algiuz, jeigu taip padarytum, tai tas skolas pervestų tavo giminaičiam, nes Lietuvoje nėra "asmens bankroto". pvz.: JAV jeigu nesugebesi paskolos grąžinti ir neturėsi namo (nu, arba jis bus, tarkim, tavo giminaičio kokio; tik svarbu kad ant popieriaus būtų parašyta) ir pan, tai gali pasakyti "aš bankrutuoju" ir tau visas skolas nurašo, bet jau daugiau paskolos galėsi iš jų nė neprašyti... Lietuvoj irgi girdėjau, kad šitą ruošiasi prastumti, man atrodo, kad būtų gerai; kaži kaip bus ...

Straipsnio esmė nėra teisinga ir straipsnio autoriams trūksta elementarių bankininkystės bei ekonomikos žinių.

Tai vat labai norėtųsi, jog būtų išsamiau pakritikuotas straipsnis su argumentais. Nes dabar ir nežinai kiek tiesos