Darius Baublys. Iš kur kyla finansų krizės ir kodėl?

Taip, yra kazkas panasaus, taciau po kiekvieno perkaitimo vis daugiau turto gauna patys bankininkai, kurie ir taip po truputi turtingeja. Tai kaip budas greiciau susipirkti visus pinigus. Nors yra posakis visu pinigu neuzdirbsi, bet bankai bendrai paemus gali uzdirbti beveik visus pinigus vis didindami savo pinigu dali tuo ciklu.

Gal bloga pavyzdi daviau. Esme ta, kad niekur tu nuo banku nepabegsi, nebus taip, kad niekas nesiskolins is banku, o kai kas nors pasiskolina pinigus, kuriuos naudoji ir tu, tai liecia ir tave, nes tada tu prarandi dali savo turto (infliacija), todel nusisukimas nuo problemos tik dar labiau ja padidins. Taip, lietuviu toks jau budas, del visko kaltinti save, mes kalti, kam emem rizikingas paskolas, kam dejom indelius pensijom, nesvarbu, kad bankai tada garantavo pelna ir visa kita, mes, budami geresni ekonomistai uz bankininkus, turejom viska numatyti ir pasielgti teisingai. Va cia tai yra bullshit. Mes visi nuolat nukenciame nuo sistemos ir, net ir tai zinodami, vistiek ja teisinam. Bijom pokyciu. Gaila darosi skaitant.

. Gal suprasit kaip pinigai atsiranda is oro... Ir dar apie skolinimasi ir butu pirkima: http://anarchistas.lt/2009/03/lietuvos- ... jo-zinoti/ ir filmukas: http://www.youtube.com/watch?v=Q0zEXdDO ... r_embedded http://www.youtube.com/watch?v=iYhDkZjK ... r_embedded Del 5 punkto. Paimi paskola ikisi pinigus i nauja tv, masina , saldytuva. Kur ta gamyba? Kurioj cia vietoj vartotojo gamybos procesas vyksta?? Jeigu jie tuos pinigus investuotu i fabrika , tai butu jau kitas reikalas...

SJ. teisus. bet tu sakai, kad bankai nekalti. ok, sutiksiu ir su tuom. kalta valdžia, kad leidžia bankams taip elgtis. visiškai suprantu bankininkus, kuriem terūpi babkių užsidirbt daugiau. bet teoriškai, tai mūsų valdžios tikslas būtų jiems to neleisti.... su tais ciklais tai jo...., dabar baigsis krizė, jeigu sistemos nekeis, tai po kažkiek metų turėsim dar tokią krizę ir ne vieną...

Aš pritarčiau sistemos patobulinimui.T.y. bankai nebeturėtų dalinti pernelyg rizikingų paskolų (sub-prime), kaip darė iki krizės.Taip pat turėtų būti reguliuojama šešėlinė bankininkystė, nes šios institucijos veikė beveik visai nekontroliuojamos, ir stipriai prisidėjo prie krizės. Plačiau apie šešėlinę bankininkystę - http://en.wikipedia.org/wiki/Shadow_banking_system

Kodel autorius neteisus, sakydamas, kad 100% skolinama suma butu geriau nei 4%. Sakykima rinkoje pinigu kieki, lygiam dabartiniu metu esanciai turto vertei. Tuomet jei kas nors pagamina kokia nors papildoma preke ir pardavineja uz ta pacia kaina, tada paprasciausiai rinkoje nebelieka pinigu, kurie galetu ta preke nupirkti arba kitaip sakant preke lieka nenupirkta, nes niekas neisgali sau jos leisti. Dabar tai is dalies istaiso tas 4% (teoriskai jokiu ribu nera) riba, kai bankas gali pagaminti daugiau pinigu, taip islaikant rinkoje prekiu verte. Jei pinigu sukuriama tiek, kiek pagaminama prekiu, viskas yra tiesiog puiku. Taciau realybe tokia, kad bankai gamina pinigus sau, o zmones gamina prekes sau (salyginai), todel tik "atsitiktinumo" deka kainos islieka gana stabilios lyginant su kiek pinigu pagaminama. Is tikro ta darba dirba ekonomistai, vertindami ivairius rodiklius ir gamindami atitinkamai pinigus. Bent jau ekonomistai taip mano. Bet kaip matome ju sistema arba neveikia, arba yra per daug pinigu gamintoju, del ko pinigu mase dideja greiciau negu sukuriama prekiu, is kur atsiranda infliacija (zmones kaltinami, kad blogai dirba, smunka ekonomika, taciau is tikro kalti patys bankininkai, nebesugebantys, ar specialiai nekontroliuojantys pinigu mases). Nors ir viskas atrodo gan neblogai, taciau nereikia pamirsti, kad tai, ka mes sukuriame savo rankomis, ka pagaminame, ta pridetine verte prie bendro turto, visada sau pasiima bankininkai, nors kaip tik zmones, kurie ta verte sukuria, ir turetu gauti uz ji atitinkama atligi. Negana to, nekontroliuojamai didindami pinigu mase bankai vagia verte net ir nuo jau musu turimu pinigu. Vienintele to iseiti matau is dalies primenancia sovietinus laikus, kai ant kiekvienos prekes budavo suzymeta jos fiksuota kaina ir tada butu galima kontroliuoti pinigu kieki, kuris turetu padideti atitinkamai su sukurta verte. Taciau ir sioje sistemoje matau labai daug trukumu, todel uztikrintos nuomones, kaip turetu buti, neturiu nei pats kol kas. Viena aisku - nedideli patobulinimai problemos neisspres, tik atitolins jos pasekmes. Taciau tai jau butu zingsnis i geraja puse.

Siandiena turejau nemazai laiko apmastymams apie esama situacija ir apie tai kas jei butu kitaip pasielgta vienoje ar kitoje situacijoje. nesu ekonomistas, bet stengiaus viska suprasti tiek kiek leidzia mano zinos ir logika. Esme tame kad jei neklystu, dalinio rezervo sistema taikoma nuo 16** metu. ir dauguma gal but kitokio modelio ir nesugalvojo tinkamai. Cia buvo parasyta vieno nario pasakymas, kad vistiek bus taip kad ims paskolas. Mintis ims tai gal ir ims, tik kokiu tikslu. Praitais metais maksimaliai isiputes ekonomikos (daugiausiai NT srityje) burbulas kuris sukele kainas yra kaip sukurta banku iliuzija. Realiai tiek kiek kainuoja butas negali kainuoti. nes manau didelia kaina sudaro butent tie oriniai pinigai, kuriu pilna visur. Nes buten firmu gaminanciu nuo savarzeles iki kosminiu raketu isipareigojimai bankams ir sukelia tas kainas kurias mes db matom. Paskolos kaip kastai ieinantys i produkto gamyba, prekyba ir net vartojima. Manau tas besaikis kreditavimas, pinigu gaminimas is oro ir sukuria nesveika iskreipta ekonomika (jei zmogus neturintis skolu gali laisvai manipuliuoti galutine kaina, priklausomai nuo konkurencijos, o skolingas negali taip lengvai, nes primoje eilejam jam butu svarbiausia kuo greiciau grazinti paskolas). Sakysit jog nebus galima nusipirkti masinos ar namo nepasiskolinus, manau klystumete, nes masinos, namai ir daugelis kitu daigtu butu kurkas pigesni ir labiau prieinami (nes visuose lygiuose dabar nuo rudos kaseju iki pirkejo yra dazniausiai skolingi bankams, kurie kaip zine netik nori susigrazinti tai ko neturejo bet ir dar pliusa uzsimesti), o beto ir galima manau naudotis isperkamaja nuoma, kada yra sudaromos tinkamos salygos pirkejui ir pardavejaui, bankas butu tik kaip tarpininkas ar pardavejo saskaitos administratorius. moki nuoma, naudojies turtu, ir tu ir pardavejas laimingi. Paskolos galetu buti skirtos tik vartojimui, nedidelemis sumomis, o ne taip kaip dabar puse gyvenimo i prieki pasirasai sutarti ir ari kaip arklys kol nusivarai, nesugebi grazinti atima ka tuejai ir tai ka bankui sumokejai. Pataisykit jei klystu, nes realiai gyventi i skola yra nesamone ir laikas is esmes keisti ekonomine sistema

Jei būtų video reportažas su kalbančia galva ir/arba iliustruotas kaip nors, tai tikrai pažiūrėčiau, bet šitiek skaityti jau darbas.

Taip, gyvenimas i skola mum yra labai nenaudingas, bet yra kam tai naudinga ir jie laikysis is paskutiniuju isikibe i savo sistema, kad tik mes dirbtumem o jie is musu juoktusi.

O tai kam bankams vienas kitam skolinti, jei kiekvienas gali iš oro pinigus pasigamint?

kažkada skaičiau kažkokio švedų ekonomisto sveiko sarkazmo pilną straipsnį. ten buvo gera frazė: "ekonomika - turbūt vienintelis reiškinys visatoje, kuris kažkokiu stebuklingu būdu turi NK > 1". manau šiame posakyje yra laaabai daug tiesos. ir čia ne vien bankuose esmė.

manau tam, kad galėtų padidinti turimą rezervą (ir taip dar daugiau pinigų pripūsti), arba, kad galėtų gražinti skolas realiais (popieriniais) pinigais, jeigu jų pritrūko (t.y., jeigu per daug žmonių nori išsiimti savo indėlius), arba todėl, kad rado kam galėtų perskolinti su didesnėmis palūkanomis. dar galbūt yra varijantas, kad taip jie gali daryti norėdami infliaciją padidinti (tarkim, kad bankas Nr.1 paskolina bankui Nr2 1000 Lt su 10% metinėm palūkanom; tą patį padaro ir bankas Nr2 bankui Nr 1. laikas eina, o pinigų kiekis sistemoje auga dėl palūkanų. kadangi pinigų prisidaro labai daug, tai jų vertė krinta ir didėja infliacija)

Viskas cia teisingai tik labai idiliskai ir prisiskaicius propogandos bei filmuku priziurejus. Rimciau paanalizavus rezervo problema pamatysime kad ji skatina progresa. Taip skolos vergija, taip bankai is oro kala atsiskaitymo priemones, taip tai teisetas metodas, taip jie uzdara kasta, bet .... kas butu jei reiktu progresa daryti su esamu pinigu krepseliu t.y tik tiek kiek sukuri pridetines vertes? Butu kaip nuo 1000m iki 1904m progresas, kai tik panaikino rezervo sistema 1904m paziurekite kaip zmonja soko i prieki. Taigi idealizmui ribu nera bet mastote teisinga linkme ;o) Va klausimas butu geras ar RR 1904m tai sumaste is godumo ar numate kokia nauda progresui tokia sistema atnes?

karolisim: "Rimciau paanalizavus rezervo problema pamatysime kad ji skatina progresa. " nu, taip, nes tai leidzia pinigams suktis, o ne buti "pakastiems". bet... kaip matai, tai dabartinė sistema nėra gera išeitis... todėl manau, kad 1 valsybinio banko turėjimas būtų labai gerai. tuomet pinigus jau suktų valstybė, kurios ir tikslas būtų tautiečiams naudą nešti, o ne nuo jų 9 kailius lupti, kaip kad yra su tais komerciniais bankais...

Koks skirtumas kam priklausytu tas bankas, jei butu "dede" jis vistiek isnaudotu. Va jei butu viskas automatizuota t.y technologijom paremta ir pagal tam tikras taisykles galetume tas ateities pajamas dabar investuoti protingai (nors tai yra tik saviapgaule nes mokejimo priemone tik viltis jais tikintiems) tada ir palukanu nebutu ir infliacijos nebutu (su salyga jei godumas dirbtinai kainu nekeltu) - va tada butu optimali finansine struktura ;o)

to karolism Infliacija bus bet kokiu atveju. Pvz didėja paklausa, o pasiūla tokiais tempais augti nespėja = infliacija. Maža infliacija( 2%) yra naudinga šalies ekonomikai.

Is kur dideja paklausa? Nes pinigu daugiau laike, tai palukanos nes tik jos (nu dar godumas verslo be pagrindo kelti kainas) = infliacija.

Kas is to progreso, kuri sukelia skolinimasis. Kaip zinom pries kelis metus lietuva buvo vadinama ekonomikos liute del didelio BVP, jei gerai prisimenu buvo apie 9% augimas, bet is kitos puses (ir jei neklystu ir wiki teisingai parasyta) tai BVP yra apskaiciuojamas neivertinant infliacijos. Jei gerai suprantu tai jei BVP augmas 9% o infliacija kokie 7% tai gali buti, jog ta BVP infliacija ir sugrauzia, kitaip sakant grynas BVP yra minuse kada jau ekonomistai vadina recesija. Gerai neieskojau praejusiu 4 metu BVP augimo duomenu ir inflecijos %, bet manau, jog lietuvoje recesija prasidejo dar anksciau nei visi mane, ir net BVP kritimo nesumazina esama 0% infliacija ar net difliacija. Kainu kilima manau daugiau ar maziau sukele vyriausybes garantijos ir pazadai jaunoms seimoms suteikti lengvatinius kreditus, poto seke sprendimai kompensuoti palukanas ar dar kazka. Tokie pazadai zinoma paskatino vartojima ypac galejom pastebet NT srityje kai padidejo stipriai NT paklausa, staigus kainu suoliai nuo kokiu 700LT/kv.m iki vos ne 9000LT/kv.m kas istikro yra nenormalu. padidejusi paklausa priverte-paskatino kurtis statybu benrovems kurios stengesi vienokiais ar kitokiais budais patenkinti isaugusi vartojima, bet norint patenkinti greitai jiems rekejo taip pat imti kreditus, kitaip sakant skolintis banku orinius pinigus. Rezultatas toks, firmos statancios namus pasiemusios kreditus norejo gauti nemaza pelna atskaicius islaidas (kas ieina ir banku kreditai su palukanomis) del to buvo sukeltos busto kainos, o zmones neturedami dideliu pinigu turejo skolintis tikrai nemazai su nemazom palukanom ir ilgalaikiu isipareigojimu. Kas spejo nusipirkti buta pries buma tas galejo pasidaryti nemaza pelna, kas ne, deja (galetu greiciau buti iteisintas fiziniu asmens bankroto istatymas). Ivertine tokius kaip BVP ir inflecija mes vistiek gausim nedideli skaiciuka. Todel mano nuomone geriau jau ekonomika augtu isleto bet stabiliai, o ne staigiai kiltu, bet kritimas gali buti labai skaudus daugumai.

BVP augimas skaičiuojamas atminusavus kainų augimą. Tam naudojamas BVP defliatorius ir vartojimo prekių kainų indeksas. Esmė ne tame. Mūsų augimas matėsi plika akimi. Per tuos 5 augimo metus miestai pasikeitė, bent jau Vilnius tai tikrai. Turint pinigų galima visai neblogai gyventi - prekybos centrų pilna, jie dirba vos ne visa parą, pakankamai sporto - sveikatingumo klubų, vandens parkai, pagal mobilaus ryšio ir optinio interneto išsivystymą vos ne pirmaujame pasaulyje. Maistą galima užsakinėti telefonų, už daugumą paslaugų atsiskaityti vėlgi internetu. Yra kur mokytis, skraido lektuvai, medicinos apsauga irgi normali tik brangi (o kur pigi?) Kame gi problema? Ko visi niurzga? Yra daug gėrybių, bet trūksta pinigų. Penkis metus gyvenome svetimais pinigais, patikėjom ir pripratom, kad mes Tigrai. Leisti pinigus mes Tigrai, o uždirbti ? Kačiukai nupiepę. Kad palaikyti "europietišką" pragyvenimo lygį - skolinamės. Procentai beprotiški. Kokie sprendimai? Laukti. Laukti kol viskas atsigaus. Aš nuvilsiu laukiančius. Jamaika neatsigavo, ir Zimbabvė neatsigavo. Atsigavo Japonija ir Kinija, po 25 metų sunkaus darbo. Yra ligų, kurios išgydomos ramunėlių arbata arba aspirinu. Kartais padeda tik operacija. Bet as nematau chirurgo, vien slaugės. Ir verkšlenantis pacientas.

Tokia jau progreso kaina, jei ji "dedes" apmokestino, ka dabar daryti, geras verslo planas gavosi netycia ) Juk visi zaideme MONOPOLI - ten infliacija net nekvepia - idomu kodel ;o) Jei progresas yra ateities pridetines vertes ikaitas, o vertinant kad investavus rytojaus Lita sendien i technologijas - graza kelis kartus padideja nes tas Litas automatizuotoje visuomeneje atnes maziau sanaudu t.y daugiau pelno (pridetines vertes). O atsigausime tada kada suprasime kad pinigai tik atsiskaitymo priemone (viltis ar tikejimas viso labo) ir jie mazai ka reiskia ir pradesime dirbti kad kazka sukurti. Kai zmones taps motyvuoti uzdirbti o ne gauti - tada pajudesime ;o)