„Tai ne lazeriai.“ Pramonės šaka Nr.1. Lietuva gali uždirbti milijardus ()
Aukštųjų technologijų įmonės „Teltonika Group” vadovas Arvydas Paukštys sako, kad Lietuvoje trūkstant aukštos kvalifikacijos darbuotojų į šalį būtina įsivežti elektronikos sritį išmanančių pedagogų, galinčių ugdyti vietinius specialistus. Be to, verslininko teigimu, daugiau investuodamos į „daiktų internetą“ aukštųjų technologijų įmonės didintų šios pramonės šakos kuriamą pridėtinę vertę.
© theaflowers (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/soldering-electronics-circuit-chip-7897827/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Mes ne rusiškai kalbančius (specialistus – ELTA), mes norėjome (įsivežti – ELTA) tuos žmones, kurie dirba lustų gamyklose ir turi technologinę patirtį, kad ją galėtų perteikti žmonėms iš Lietuvos, kurie dirbs šalia. Sakyčiau, dėstytojų, profesorių atsivežimas yra būtinas, nes niekas neturi tokios patirties – aišku, jeigu norime tokią (aukštųjų technologijų – ELTA) pramonę sukurti (Lietuvoje – ELTA)“, – „Žinių radijui“ pirmadienį sakė A. Paukštys.
Visgi verslininkas pabrėžė, kad šiuo metu užsieniečių darbuotojų įvežimo į Lietuvą mechanizmą apsunkina teisiniai ribojimai, todėl įmonėms tenka ieškoti kitų kelių – darbuotojus iš Trečiųjų šalių įvežti pro kaimynines šalis, pavyzdžiui, Lenkiją.
|
„Mes ir dabar vežamės (darbuotojus iš užsienio – ELTA). Kalbamės apie specialistų įvežimą, bet Migracijos tarnyboje yra praktiškai blokas uždėtas, nes, kol gausi leidimą specialistą įsivežti, jis jau bus ataušęs, gavęs kitą pasiūlymą – keturi mėnesiai (laukimo – ELTA) mums netinka. Turėjome specialistų iš Brazilijos, iš Filipinų, kurie dirba tose lustų gamyklose, deja, kol susitari su Migracijos tarnyba kaip nors atsivežti tuos specialistus, (užtrunka – ELTA)“, – tvirtino A. Paukštys.
Kaip pabrėžė „Teltonikos“ vadovas, Lietuvos įmonių kuriamos elektroninės, optinės, kompiuterinės produkcijos pramonės vertė iš viso siekia 1,15 mlrd. eurų, tačiau jos potencialas gali pasiekti daugiau – apie 4,5–5 mlrd. eurų. Tam, kaip akcentavo A. Paukštys, verslui būtina vystyti ne tik aukštųjų technologijų pramonę, tačiau ir kuriamų įrenginių prijungimą į bendrą tinklą – „daiktų internetą“.
„Apie „daiktų internetą“ niekas nekalba, visi kalba apie lazerius, nes tai yra magiškas žodis. Bet, jeigu pasižiūrėtume – iš tų 1,2 mlrd. „Teltonika“ generuoja 400 mln., t. y. 33 proc. (visos pramonės – ELTA). Lazeriai, sudėjus visas įmones, (generuoja – ELTA) 120 mln. (...) Ne ten prioritetai sudėti, reikia žiūrėti, kas sukurs kokią vertę. Aišku, ir lazeriai sukurs, negalima jų ignoruoti, tai dar viena šaka, dar vienas papildinys, kaip biotechnologijos, elektronikos gamyklos (...) – visus kartu sudėkime ir gausime vieną stambiausių pramonės šakų, kurios bus numeris vienas“, – pridūrė verslininkas.
„Tada aukštos pridėtinės vertės gamyba nebus žodžiai, bus faktas. Dabar mes madingai kalbame, gražiais lozungais, bet juk realiai reikia paruošti specialistus, sukurti tas darbo vietas ir tada ta pramonė kurs tą pridėtinę vertę, kurios tikimės“, – pabrėžė A. Paukštys.
