VšĮ Šiaurės miestelio technologijų parko (ŠMTP) direktoriaus Gedimino Pauliukevičiaus teigimu, Lietuvoje pakankamai nemažai investuojama į verslumą, besikuriančiam verslui pagalbos ranką taip pat tiesia mokslo bei technologijų parkai. Tačiau, anot jo, tik maža dalis verslo idėjų sulaukia brandos ir įgyvendinimo, o dažniausia to priežastis – jaunų verslininkų daromos klaidos jau pačiame pirmajame veiklos etape.

„Turime visas galimybes padėti įgyvendinti verslių žmonių idėjas, jei joms netrūksta originalumo, – sako G. Pauliukevičius. – Šiuo metu ŠMTP kartu su partneriais – VšĮ Lietuvos inovacijų centru bei Technologijų ir inovacijų paramos verslui asociacija – kviečia jaunas įmones, studentus bei verslo idėjų turinčius žmones dalyvauti „Inovatyvaus verslo idėjų turnyre“.

Pirmas planavimo etapas – idėjos įvertinimas

ŠMTP „Inovatyvaus verslo idėjų turnyro“ dalyvių idėjas vertinanti ekspertė, mokymų ir konsultacijų kompanijos „TMD partners“ konsultantė Renata Žemaitienė pastebi, jog šiuo metu apie 90 proc. naujų verslų yra vienaip ar kitaip susiję su internetu. Anot R. Žemaitienės, tokį populiarumą lemia dvi priežastys. Visų pirma, verslas internete patrauklus savo kaštais, jam nereikia daug investicijų. Antra, virtuali erdvė yra artima daugumai jaunimo – čia jie jaučiasi kaip žuvys vandenyje. Konsultantė pažymi, jog dalis jaunųjų verslininkų per daug optimistiškai galvoja apie technologijas, kurios dar nėra prigijusios mūsų šalyje. „Tikėti naujausiomis technologijomis reikia, – sako R. Žemaitienė, – tačiau nereikia to suabsoliutinti – būtina kritiškai mąstyti, vertinti, kiek tos naujos technologijos pritaikomos Lietuvoje.“ Todėl, pasak konsultantės, pasitaiko atvejų, kai apie naujo verslo steigimą kalbėjęs žmogus po poros mėnesių jau pradeda ieškoti pagalbos tvarkant bankroto procedūrą.

Jauni verslininkai dažnai nemoka planuoti

Anot R. Žemaitienės, pagrindinė jauno verslo žlugimo priežastis – elementarus nesugebėjimas planuoti. Daug pradedančiųjų verslininkų strategijos kūrimą mato kaip bevertį laiko švaistymą ir dažnai elgiasi spontaniškai, vadovaudamiesi akimirkos impulsu. „Paklausti, ką jie ketina daryti su nauju produktu ar paslauga, kas yra jų potencialūs klientai, kiek tikisi iš to uždirbti, jaunieji verslininkai dažniausiai gūžteli pečiais: „darau taip, nes užsienyje taip daro“, „atsivešiu tokį kiekį prekių, kokį nurodys tiekėjas“, – dažniausiai pasitaikančius verslo pradžios motyvus vardija „Inovatyvaus verslo idėjų turnyro” ekspertė. – Ir tik retas supranta, kad realizuojant bet kokią idėją svarbiausia yra sudaryti tinkamą veiksmų planą: įvertinti, kokį poreikį ir kaip tenkinsime, suplanuoti išlaidas, numatyti, kaip bus reklamuojamas ir viešinamas naujas produktas“.

Viena esminių klaidų kuriant naują verslą yra dėmesio koncentravimas tik ties produktu ar paslauga, neapgalvojant, kas yra jo pirkėjas, kokie jo norai, elgsena. Pradedantieji verslininkai dažnai imasi visiškai naujų produktų įvedimo į rinką. Tiesiog sugalvojama parduoti tam tikrą daiktą ar paslaugą, visiškai neįvertinus, ar tai kam nors reikalinga, o vėliau stebimasi, kad niekas nevyksta. Didelė dalis jaunų žmonių nutaria steigti verslą pagal užsienio analogus. Manoma, kad jei tai yra patrauklu užsienio vartotojams, bus patrauklu ir mūsų šalyje. Neįvertinama vietos rinka, žmonių poreikiai, idėjos nepritaikomos Lietuvai, tad naujo verslo sėkmės tikimybė kartais prilygsta tikimybei laimėti loterijoje. „Žmonės nusivilia, kad niekas neperka, kaltina aplinkybes. Mes klausiame, kiek produkto vienetų jie suplanavo parduoti, o jie atsako: „nežinom, galvojam, kad viską išparduosim per mėnesį,“ – teigia R. Žemaitienė. Tokiu atveju pagrindiniu tikslu tampa siekis kuo greičiau viską realizuoti, tenka mažinti kainas, nes ilgas sandėliavimas pradedantiesiems verslininkams yra nuostolingas. Kaip pavyzdį R. Žemaitienė pateikia vaiko buvimo vietos nustatymo įrenginį. „Žinoma, kur nors Irake, kur didelė tikimybė būti pagrobtam, toks prietaisas greičiausiai būtų naudingas, tačiau ar tikrai jo reikia tėvams Lietuvoje?“ – abejoja „Inovatyvaus verslo idėjų turnyro“ ekpertė.

Viską daryti patiems – ne išeitis

Dažniausiai naujus verslus steigia ką tik studijas baigę, pasižymintys ambicijomis bei azartu, tačiau neturintys jokios patirties žmonės. Jiems sunku racionaliai įvertinti situaciją bei savo galimybes. Siekdami taupyti pradedantieji verslininkai patys apsiima atlikti visus darbus: įrenginėja parduotuvės patalpas, tvarkosi sandėliuose, veda derybas, pardavinėja ir pan. Tokie devyndarbiai vėliau skundžiasi „Inovatyvaus verslo idėjų turnyro“ ekpertei: „Sekmadienį dirbau iki pat vidurnakčio, nes reikėjo paruošti prekių partijos užsakymą“.

R. Žemaitienė teigia, jog silpniausia jauno verslo pusė yra marketingas bei komunikacija. „Tradicinis klausimas, kurį mums užduoda kiekvienas verslininkas – „kaip man pasireklamuoti kiek įmanoma pigiau?“, – sako R. Žemaitienė. – Tuo metu klausimas turėtų skambėti kitaip: „kiek lėšų turėčiau skirti, kad apie mano idėją išgirstų potencialūs pirkėjai? Kokių priemonių reikia, kad pasiekčiau pardavimo tikslus?“. Daugybės jaunų verslininkų klaida – visas investicijas skirti produktui. Tikintis suklestėti, dažnai stengiamasi su savo produktu patekti į didžiuosius prekybos centrus, kur ateina daug žmonių, pamirštant kitas alternatyvas – prekybą internetu, platinimą per mažesnes parduotuves ar tiesioginį pardavimą.

Konsultantė pastebi, jog pradedant verslą svarbu viską suplanuoti mažais žingsneliais ir jais nuosekliai judėti. Tačiau vos pajutus, jog verslas stringa, nelaukti ir kuo skubiau imtis veiksmų. Ištikus nesėkmei nereikia iškart griebtis drastiškų priemonių ir stabdyti verslą. „Suprantama, kad gali kilti baimė, atsirasti noras elgtis kiek įmanoma atsargiau, tačiau reikia tiesiog analizuoti klaidas, paklausti savęs: „ar tikrai žmonės žino apie mano siūlomą produktą ar paslaugą?“, – sako R. Žemaitienė, pabrėždama, jog vienas svarbiausių jauno verslo tikslų – garsiai prabilti apie save.

Svarbiausia – tenkinti poreikius

„Inovatyvaus verslo idėjų turnyro” dalyvius konsultuojanti ekspertė nurodo, jog sėkmingo verslo idėja pirmiausia turi patenkinti stiprų rinkos poreikį, kurio niekas iki šiol tinkamai nepatenkino. Jos teigimu, vienas svarbiausių šiuo metu jaučiamų poreikių yra noras sveikai gyventi. Akivaizdu, kad siekiant patenkinti šį poreikį atsiveria neribotos galimybės – idėjos, susijusios su savanoryste, socialine atsakomybe ir ekologija, mat „žaliųjų“ pasaulėžiūra visuomenės šiuo metu yra priimama ypač palankiai. Tai akivaizdu vien stebint ekologiniais produktais prekiaujančių parduotuvių plėtrą. Šiuo metu rinkoje varžomasi, kas pasiūlys kuo sveikesnį ir natūralesnį produktą.

Pradedantiesiems verslininkams svarbu turėti kantrybės ir mokėti laukti. Viena pagrindinių bėdų – trumparegiškas mąstymas. Jaunieji verslininkai dažnai tikisi, jog jų investicijos atsipirks per vienerius metus. Todėl ir verslas steigiamas galvojant apie greitą ir didelį pelną. Vis dėlto tai labai priklauso nuo investicijų kiekio – kai kurie verslai gali atsipirkti per pusmetį, tačiau tai yra greičiau išimtis iš taisyklės. Pradedantiesiems verslininkams reikėtų palaukti bent keletą metų ir neskubėti daryti išvadų apie verslo pelningumą. Be to, skubotai pradėtas verslas skubotai ir baigiamas. R. Žemaitienė siūlo atsakingiau planuoti kiekvieną veiklos žingsnį ir nebijoti klausti patarimo turinčiųjų daugiau patirties. Puikias galimybes pradedantiems verslą ji mato ir „Inovatyvaus verslo idėjų turnyre“, į kurį jaunieji verslininkai gali registruotis bei pateikti savo idėjas adresu www.versloturnyras.lt

„Inovatyvaus verslo idėjų turnyre“ kviečiamos dalyvauti jaunos įmonės bei fiziniai asmenys ir ekspertų vertinimui pateikti inovatyvias verslo kūrimo, produktų ar paslaugų tobulinimo idėjas.Turnyro nugalėtojai pasidalins 10 000 Lt prizinį fondą, inovatyviausios idėjos savininkas laimės galimybę pusę metų nemokamai naudotis „Virtualaus biuro“ paslaugomis ŠMTP patalpose. Idėjų registracija vyksta projekto interneto svetainėje www.versloturnyras.lt iki liepos 15 d.

Komentarai (0)