Pasaulis be grynųjų: Lietuvoje greit bus pradėti leisti e. pinigai (13)
Nors lietuvių piniginėse yra bent po kelias banko korteles, jos atsiskaitymo grynaisiais vis dar nepakeičia. Ar bus įmanoma kada nors visiškai neturėti grynųjų?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pokyčiai: Lietuvoje dar dominuoja atsiskaitymas grynaisiais pinigais, tačiau modernių mokėjimo priemonių reikšmė didėja.
Delnuose spaudžia grynuosius
Lietuvoje bankai yra išdavę per 3,6 mln. banko kortelių, jų apyvarta kas mėnesį svyruoja nuo 2 iki 3 mlrd. litų. Tiesa, vis dar iš bankomatų išimama daugiau grynųjų, nei banko kortelėmis atsiskaitoma už pirkinius.
Naujausiais Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, šį sausį bankų išduotų mokėjimo kortelių apyvarta siekė beveik 2,5 mlrd. litų. Iš bankomatų sausį išimta per 1,8 mlrd. litų, o vienu kartu išimta suma vidutiniškai siekė 363 litus. Atsiskaitydami už pirkinius banko kortele bankų klientai išleido kiek daugiau nei 643 mln. litų. Vieno atsiskaitymo banko kortele vidutinė suma siekė 65 litus.
Šalies valdžia iškart apsidžiaugtų, jei kuo daugiau žmonių ir verslo įmonių atsiskaitytų tik per banką. Tačiau šiuo metu tie žmonės, kurie norėtų atsiskaityti tik banko kortelėmis, kasdien susiduria su situacijomis, kai tiesiog būtina mokėti tik banknotais arba monetomis.
Grynaisiais pigiau
Pavyzdžiui, smulkūs prekybininkai net nepriima banko kortelių, jeigu pirkinio kaina mažesnė nei 20 litų. Priežastis paprasta – nuo mažo pirkinio prekybininkas turės atiduoti kelis procentus bankui už atsiskaitymą banko kortele.
Prekybininkui tiesiog neapsimoka, nors pirkėjui atsiskaityti ne kortele gali būti net labai nepatogu. Todėl mėgstantys rytais pakeliui mažoje parduotuvėje įsigyti kavos išsinešti turi nuolat su savimi turėti grynųjų. Kaip ir vairuotojai monetų, nes susimokėti už automobilio stovėjimą trumpąja SMS žinute, nors ir yra galimybė, tarp vairuotojų nėra populiaru. Niekas nenori papildomai išlaidauti, nes, trumpąja SMS žinute mokant 1 litą, dar maždaug ketvirtadalį jo reikia atiduoti mobiliojo ryšio operatoriui.
Pasak e. atsiskaitymų eksperto, Mykolo Romerio universiteto lektoriaus Mariaus Laurinaičio, kasdien neapsieiname be grynųjų, nes atsiskaitymas už mažus pirkinius banko kortelėmis daug kainuoja.
Atsiskaitymai atpigs
Tačiau jau greitai mažų atsiskaitymų rinkoje gali įvykti perversmas. Praėjusių metų pabaigoje Seimas priėmė Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymą. Jis įsigaliojo nuo sausio 1 d. Tai reiškia, kad Lietuvoje gali būti leidžiami e. pinigai, juos leisti gali bendrovės, turinčios Lietuvos banko išduotą e. pinigų įstaigos licenciją.
„Lietuva vėluoja, nes pagal ES direktyvą e. pinigų įstatymas jau turėjo pradėti veikti maždaug prieš metus. Tačiau dėl nežinomų priežasčių buvo uždelsta. Pabrėžtina, kad Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai e. pinigus gali leisti nuo 2000 m., tačiau nė vienas bankas to nepadarė. Atsakymas paprastas – e. pinigai labai atpigina išlaidas, o išdavę kelis milijonus mokėjimo kortelių bankai pirmiausia siekia gauti pajamų iš jų“, – kalbėjo M. Laurinaitis. Jo pateiktais duomenimis, atsiskaitant už pirkinį banko kortele mokestis bankui sudaro 1–3 % atsiskaitymo sumos, o atsiskaitant e. pinigais jų leidėjai neturėtų pasiimti daugiau kaip 0,5 proc.
„E. pinigai yra alternatyva bankams, nes pinigų perdavimo verslu galės užsiimti ne tik bankai. Taip atsivers mažų atsiskaitymų rinka. E. pinigai leis atsiskaityti pigiai ir nenuostolingai, kaip yra šiuo metu naudojantis vien bankų priemonėmis“, – pabrėžė pašnekovas.
Laukia paraiškų
Lietuvos banko Mokėjimo sistemų departamento Mokėjimo sistemų politikos skyriaus vyriausiasis ekonomistas Šarūnas Grigas sakė, kad dėl e. pinigų licencijų paraiškų kol kas negauta, bet šiuo metu bent kelios bendrovės planuoja kreiptis dėl licencijos.
„Rinkos dalyviai nekantriai laukė, kada įsigalios naujasis įstatymas. Susidomėjimas tuo nemažas“, – teigė Š. Grigas.
Paklaustas, kaip e. pinigai galėtų veikti Lietuvoje, jis pabrėžė, kad e. pinigų veikimo formų gali būti labai įvairių. „Pirmieji technologiniai sprendimai rėmėsi lustais, kuriuose buvo saugoma informacija apie įmokėtas lėšas (pvz., „Chipknip“, veikianti Nyderlanduose). Vėlesni sprendimai buvo paremti serveriuose saugoma informacija, o kortelė, telefonas ar kitas daiktas veikia kaip kliento identifikatorius. Panašūs sprendimai šiuo metu plėtojami ir Lietuvoje, pavyzdžiui, „Mokipay“ arba „Tapsis“, veikianti Kaune. Kaip atskirą kategoriją būtų galima išskirti „PayPal“ schemą, kuri pirmiausia orientuota išskirtinai į e. erdvę, bet šiuo metu planuoja įžengti ir į fizinius prekybos taškus“, – pasakojo pašnekovas.
M. Laurinaičio teigimu, mobiliojo ryšio operatoriai atlieka labai panašią į e. pinigų leidybos funkciją jau šiuo metu. „Mobiliojo ryšio operatoriai iš esmės jau leidžia e. pinigus, nes juos galima išleisti paslaugoms, visiškai nesusijusioms su telekomunikacijos paslaugomis“, – pateikė pavyzdį pašnekovas. Pasak jo, Lietuvoje e. pinigų leidėjais galėtų tapti ir prekybos centrai. Esą juose e. pinigai galėtų pakeisti dovanų čekius.
Grynųjų mažėja
Niekas nedrįsta prognozuoti, kiek e. pinigai bus populiarūs tarp lietuvių, tačiau neabejojama, kad gyventojus ši atsiskaitymo priemonė jaukinsis gana ilgai. Kažkada ir bankai dėjo daug pastangų, kad pripratintų savo klientus dažniau naudotis mokėjimo kortelėmis. Dar visai nesenai vartotojai ėmė drąsiau naudotis e. bankininkyste ir už pirkinius atsiskaityti internetu.
Kaip sakė Lietuvos banko ekonomistas Š. Grigas, nors dominuoja atsiskaitymai grynaisiais pinigais, modernių mokėjimo priemonių (kortelių, internetu inicijuotų kredito pervedimų, tiesioginio debeto) reikšmė didėja. „2008 m. vienas gyventojas vidutiniškai per metus mokėjimo kortele atsiskaitė 27 kartus, o 2011 m. – jau 33 kartus. Bendra metinė operacijų mokėjimo kortelėmis vertė artėja prie 7 mlrd. litų, 2010 m. ji buvo 6 mlrd., 2009 m. – 5,8 mlrd. litų“, – mokėjimo kortelių naudojimo skaičius pateikė jis.
Ūkio banko Mokėjimo kortelių departamento direktorės Jūratės Kajackienės teigimu, praėjusiais metais didesnį atsiskaitymą banko mokėjimo kortelėmis skatino vidaus vartojimo atsigavimas. Pasak jos, per 2011 m., palyginti su 2010 m., vidutiniškai 30 % išaugo atsiskaitymo apimtis e. parduotuvėse virtualiosiomis, debeto ir kredito kortelėmis.
Pastebima, kad gyventojai vis dažniau apsiperka e. parduotuvėse
„Atsiskaitymų skaičių ir apyvartą e. parduotuvėse kelia augantis pasitikėjimas šiomis parduotuvėmis ir jų įvairovė. Jau tampa įprasta apsipirkti internete, įsigyti įvairių prekių ir paslaugų. Išbandę šias paslaugas nenusivilia ir dažnai įvertina jų pranašumus“, – pabrėžė Ūkio banko Elektroninės bankininkystės departamento direktorė Jolita Kiaušienė. Pavyzdžiui, pernai vien per Ūkio banko e. bankininkystę atsiskaitymų skaičius e. parduotuvėse išaugo 70 %, o apyvarta padidėjo daugiau kaip 2,3 karto – iki 4,3 mln. litų.
Įpročiai keičiasi
Pasak Š. Grigo, pasaulinės grynųjų pinigų naudojimo tendencijos nesikeičia – grynaisiais pinigais atsiskaitoma vis rečiau.
„Žvelgiant iš visuomenės pozicijų, būtų galima sutaupyti iki 0,5 % BVP, jei dalis operacijų grynaisiais būtų atliekama moderniomis mokėjimo priemonėmis. Taip yra dėl palyginti reikšmingų sąnaudų, susijusių su grynaisiais pinigais. E. mokėjimo priemonių palyginti mažesnės kintamos sąnaudos ir šiuo požiūriu jos yra pranašesnės. Bet tai nereiškia, kad grynųjų turi visiškai nelikti. Atsiskaitant mažomis sumomis grynieji vis dar efektyvesni, nors e. pinigai, jei paplistų, irgi būtų gera alternatyva“, – kalbėjo pašnekovas. Pasak Š. Grigo, koks turėtų nusistovėti efektyvus mokėjimo priemonių (grynųjų ir negrynųjų) rinkinys šalies mastu, šiuo metu yra daugelio centrinių bankų tyrimo objektas.
Lietuvos banko ekonomisto Š. Grigo teigimu, gyventojų atsiskaitymo įpročiai pamažu keičiasi. „Ypač galima išskirti greitai besiplečiantį e. prekybos sektorių. Šiuo atžvilgiu lietuviai neatsilieka nuo kitų europiečių. Atsiskaitydami lietuviai naudoja ne tik tokiai aplinkai įprastas priemones kaip kredito kortelės ar elektroninė bankininkystė, bet ir alternatyvias priemones, pavyzdžiui, „PayPal“ sistemą. Netolimoje ateityje vietoj mokėjimo kortelės atsiskaityti naudosime išmanųjį telefoną“, – pabrėžė pašnekovas.
Remiantis užsienio spauda, nauja telefonų programa pavadinimu „Quick Tap“ suteikia galimybę susimokėti už prekes ar paslaugas perbraukiant savo telefoną per specialų skaitytuvą. Žmonėms nebereikės kredito kortelės ar grynųjų pinigų, kad galėtų nusipirkti kavos ar susimokėti už pietus. „Per keletą metų įvyks daug pokyčių. 2016 m. galėsite palikti savo piniginę namie ir naudoti mobilųjį telefoną kaip XXI a. skaitmeninę piniginę“, – sakė Carlas Scheible, generalinis „PayPal UK“ direktorius.
2011 m. sausis | 2012 m. sausis | |
---|---|---|
Kortelių skaičius (mln.) | 4,3 | 3,6 |
Apyvarta (mlrd.) | 2,7 | 2,5 |
Grynųjų pinigų išėmimų (mln.) | 4,9 | 5,1 |
Išimtų grynųjų pinigų suma (mlrd.) | 1,7 | 1,8 |
Atsiskaitymų už pirkinius skaičius (mln.) | 10,1 | 10 |
Atsiskaitymų už pirkinius suma (mln.) | 966 | 643 |
Apie e. pinigus
E. pinigai – elektroninėse laikmenose saugoma pinigų vertė, kurią galima panaudoti atsiskaityti. Saugomos pinigų vertės suma atitinkamai padidėja arba sumažėja, kai tik ši mokėjimo priemonė panaudojama atsiskaitant.
E. pinigai, kaip banknotai ir monetos, gali būti naudojami atsiskaitant už prekes ir paslaugas parduotuvėse, prekybos centruose, kitose vietose. Atsiskaitant e. pinigais banko sąskaita nebūtina. Tai esminis e. pinigų ir prieigos priemonių, kai pinigai pervedami iš vienos banko sąskaitos į kitą, skirtumas. E. pinigų pavyzdys – e. mokėjimo priemonė, priimama tik atsiskaityti už naudojimąsi viešuoju transportu, kai viename mieste tokią paslaugą teikia kelios transporto bendrovės.
Euro zonos valstybėse beveik visus e. pinigus išleidžia finansų institucijos (t. y. vietos bankai, kredito įstaigos ir kitos finansų įstaigos). Kai kuriose euro zonos valstybėse e. pinigus leidžia ir ne finansų institucijos, tačiau tos sumos nedidelės. E. pinigai ekonomikoje naudojami kaip mažmeninė mokėjimo priemonė. Šiuo atžvilgiu jie yra banknotų ir monetų, čekių, banko pervedimų ar kredito ir debeto kortelių analogas. Renkantis kurią nors mokėjimų priemonę vartotojui svarbios ne tik teikiamos paslaugos, bet ir priemonių panaudojimo išlaidos.
Palyginti su banknotais ir monetomis, e. pinigų pervedimo išlaidos gali būti mažesnės. Pvz., kai į smulkių prekių automatus mokama e. pinigais, pardavėjui nereikia surinkti automatuose saugomų banknotų ir monetų ir skirti papildomų lėšų automatų apsaugai. Palyginti su debeto kortelėmis, e. pinigų pervedimo išlaidos taip pat gali būti mažesnės, nes atsiskaitant informacija paprastai keičiamasi rečiau ir nereikalaujama tiesiogiai patvirtinti e. pinigų pervedimo.