Penki Seimo nariai, priklausantys Liberalų sąjūdžio frakcijai, įregistravo Mokėjimo įstatymo pakeitimus, kuriais norima viešinti bankų įkainius už atsiskaitymus elektroninėse parduotuvėse.

Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, jog pataisos numato ne tik viešumą, bet ir galimybę pardavėjui permesti mokėjimo išlaidas ant pirkėjo pečių. Tačiau bet kuriuo atveju visas išlaidas taip ar taip dengia vartotojai, tik iki šiol prekybininkai patys sukdavo galvas, kiek ir kokioms prekėms padidinti antkainius, kad pasidengtų visi bankų mokesčiai. Dabar gi prekybininkas galėtų rodyti tikrąją savo prekės kainą nebesirūpindami kiek padidinti antkainį dėl skirtingų įvairių bankų komisinių - jie būtų matomi viešai pagal mokėjimui pasirinktą banką.

Pakeitimuose numatyta, kad bankas ar kitas mokėjimo paslaugų teikėjas negali trukdyti pardavėjams siūlyti  rinktis tam tikrą mokėjimo priemonę, kuri reikalauja mažesnių komisinių, o tuo pačiu ir galutinė produkto kaina būtų mažesnė.

Taip pat bankai neturėtų teisės drausti pardavėjams oficialiai reikalauti iš pirkėjo komisinių už naudojimąsi tam tikra mokėjimo priemone, tačiau tas atlygis negalėtų viršyti bankui mokamų komisinių. Tokiu atveju pirkėjas turėtų būti informuojamas už ką moka.

„Pirkėjai dabar perka tarsi užrištomis akimis, nežinodami, kiek tiksliai kainuoja jų pinigų pervedimas į kitą sąskaitą. Nesvarbu, žmonės perka benziną ar naują kompiuterį, įstatymai šiuo metu leidžia išsaugoti paslaptį apie komisinių mokesčių dydį tarp prekės pardavėjo ir konkretaus banko. Tokia tvarka neskatina konkurencijos ir įkainių mažėjimo. Netobulą sistemą atskleidžia ir populiarėjantys atsiskaitymai grynaisiais pinigais“, – teigė vienas iš įstatymo pakeitimo iniciatorių Seimo narys Remigijus Šimašius.

Pasak R. Šimašiaus, viešumas leistų pirkėjams rinktis pigiausią variantą, o tai sudarytų prielaidas įkainių mažinimui. Jo teigimu, atsiskaitant elektroninėje erdvėje eiliniai pirkėjai dažnai nukenčia, nes jie už prekę susimoka daugiau nei galėtų, jeigu turėtų teisę laisvai pasirinkti mokėjimo būdą - šiuo metu pardavėjai visus papildomus mokesčius paprasčiausiai įskaičiuoja į galutinę prekės kainą.

Vienas iš įkainių viešinimo iniciatorių, bendrovės „Imk.lt” vadovas Jurgis Gylys teigia, kad jei „šis pakeitimas būtų priimtas, atsirastų teisė perkelti banko komisinius kaip papildomą mokestį už atsiskaitymo metodą, o visi bankų sutartyse esantys tai draudžiantys punktai taptų negaliojantys.”

Jis mano, kad klientai pradėtų rinktis mažesnius bankus, kurie, pasak jo, taiko mažesnius komisinius.

Lietuvos bankai taiko skirtingus mokėjimo būdus, kurių komisiniai svyruoja nuo 0 iki 30 Lt.

Liberalų iniciatyva gimė po to, kai dalis verslo, ypač elektroninės parduotuvės ir degalinių tinklai, pradėjo skųstis dėl bankų taikomų atsiskaitymo mokesčių. Verslo atstovai inicijavo susitikimus su Lietuvos banku ir Lietuvos bankų asociacija, kur buvo aptartos minėtos problemos.

Komentarai (4)