Į mokslo plėtrą Lietuvoje investuojami šimtai milijonų litų. Atrodytų, tai turėtų paskatinti tyrėjus likti mūsų šalyje ir tęsti mokslinę veiklą. Deja, statistika rodo, kad vyksta priešingas procesas. Kita vertus, yra pavyzdžių, kad mokslininko darbas vilioja ir labai jaunus smalsius protus.

Kovo pradžioje išdalintos 2012 m. Lietuvos mokslo premijos. Žiniasklaida ir akademinė visuomenė pasidžiaugė mokslininkų pasiekimais, kurie, komisijos vertinimu, išsiskyrė visame mokslinių darbų kontekste. Premijomis apdovanoti šeši mokslo darbai trijose mokslo srityse iš pateiktų aštuoniolikos darbų.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas prof. Valdemaras Razumas, kuris ne pirmus metus vadovauja ir Mokslo premijų skyrimo komisijai, apgailestavo, kad premija nebuvo skirta technologijos mokslo srityje. Tai – savotiškas paradoksas: „Technologijos mokslai išsiskiria iš visų kitų mokslų, publikuojama daugiausia mokslinių darbų, todėl nežinia, kodėl šį sykį taip atsitiko, kad tik du darbai pretendavo gauti šią premiją ir nė vienam nebuvo pasiūlyta ją skirti, – stebisi prof. V.Razumas. – Matyt, trūko ir aukštųjų mokyklų iniciatyvos teikiant kandidatus.“

Lietuvos mokslo premija – prestižiškiausias mokslinis apdovanojimas mūsų šalyje. Kartais sakoma, kad mokslo premijai gauti reikia „stovėti eilėje“, kad jos tikėtis gali tik vyresnio amžiaus mokslininkai. Pasak prof. V.Razumo, taip jau negalima teigti. Šiemet vienu iš laureatų tapo Daumantas Matulis, gana jaunas, tik keturiasdešimtmetį peržengęs, mokslininkas, pasižymėjęs vaistinių preparatų kūrimo srityje.

Jaunieji turi savo konkursus

Jaunieji mokslininkai – doktorantai ir magistrantai – turi savo konkursą, kurį organizuoja Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga (LJMS). Sąjungos pirmininkė dr. Vilma Petrikaitė sako, kad konkurso tikslas – paskatinti doktorantus rašyti kuo aukštesnio lygio disertacijas.

Šiemet jau atrinktos disertacijos, kurios pateko į antrąjį konkurso etapą. „Tradiciškai pateko fizikai, matematikai, biochemikai, filologai, taip pat sociologijos ir psichologijos disertacijos. Iš to galime daryti išvadą, kad Lietuvoje vienos mokslo kryptys yra labiau pažengusios už kitas“, – sako dr. V.Petrikaitė. Ji teigia, kad disertacijų kokybe paprastai išsiskiria Vilniaus universiteto mokslininkų darbai.

Skiriant premiją, didelis dėmesys kreipiamas darbų publikavimui, ypač gamtos mokslų srityje. „Ne visos publikacijos yra vienodai reikšmingos, ir ne publikacijų skaičius tai lemia, – aiškina dr. V.Petrikaitė. – Žiūrima, kokio lygio moksliniuose leidiniuose publikuotas darbas. Jei koks fizikos darbas publikuotas vietinės reikšmės leidiniuose, tai dar neparodo jo lygio, bet būna darbų, kurie publikuojami ir pasaulinio lygio žurnaluose. Tarkim, pernai buvo vienas darbas, publikuotas „Nature“ grupės žurnaluose, kitas fizikos medžiagų inžinerijos darbas buvo publikuotas vienuolikoje užsienio leidinių.“

LJMS jungia apie 230 mokslininkų iki 36 metų. Jauniausias sąjungos narys buvo moksleivis Povilas Kavaliauskas, laimėjęs pirmą vietą ES jaunųjų mokslininkų konkurse.

Daugiau pinigų – mažiau mokslininkų?

Moksliniams tyrimams šiuo metu skiriama nemažai lėšų. Didžioji jų dalis atei­na iš ES fondų. Į mokslinius tyrimus ir mokslo plėtrą 2011 m. buvo investuota beveik milijardas litų. Tai, pasak LMA prezidento prof. V.Razumo, rodo, kad Lietuvoje artėjama prie to, jog moksliniams tyrimams skiriama 1 proc. BVP.

Tačiau kaip pastebi prof. V.Razumas, nepaisant didesnio finansavimo, mokslininkų skaičius mažėja. „Situacija Lietuvoje nėra labai gera. Jei pažiūrėtume statistiką, tyrėjų skaičius Lietuvoje mažėja, ypač neramu dėl to, kad mažėja tyrėjų, turinčių mokslinius laipsnius“, – sako profesorius. 2010 m. Lietuvoje buvo 3812 tyrėjai, turintys mokslinius laipsnius, o 2011 m. jų liko 3672.

Ekspertų tyrimai rodo, kad investuojant daugiau nei 1 proc. BVP į mokslinius tyrimus, tai gali turėti reikšmingą poveikį šalies ekonomikos raidai. „Bet ir vėl statistika mūsų neguodžia: 2011 m. pažangių technologijų eksportas sudarė tik 4,1 proc. nuo viso eksporto ir ši dalis yra linkusi mažėti. Galime guostis tik tuo, kad visoje ES lenkiame Graikiją ir Bulgariją“, – vardija prof. V.Razumas.

Genetikas mokyklos suole

Kokios priežastys lemia, kad mažėja tyrinėjančių mokslininkų – apie tai, matyt, galima būtų diskutuoti ilgai, tačiau akivaizdu, kad ne pinigai, o smalsumas, noras pažinti ir tyrinėti yra pagrindinis mokslinės veiklos variklis.

Kauno S.Dariaus ir S.Girėno gimnazijos dešimtokas Matas Navickas rimtai susidomėjęs genetiniais tyrimais. Jo tikslas – išvesti naują obelų veislę, kuri vestų vertingus vaisius ir būtų atspari ligoms.

„Prieš penkerius metus man pasitaikė proga apsilankyti laboratorijoje. Pusseserė studijavo Šiaulių universitete, pasikvietė mane pažiūrėti. Pamačiau ir pagalvojau – noriu“, – apie tai, kaip susidomėjo genetiniais tyrimais, pasakoja dešimtokas.

„Laikui bėgant susiradau daug pažinčių ir patekau į laboratoriją Miškų institute“, – aiškina savo karjeros pradžią Matas. Dabar jis dirba Aleksandro Stulginskio universiteto laboratorijoje, turi įsirengęs ir savo laboratoriją.

Matas jau trečius metus bando sukurti žydinčią obelį in vitro (mėgintuvėlyje) ir atrasti būdus, kaip tą obelį klonuoti. „Jau daug turiu ūglių mėgintuvėliuose, bet kol kas dar nėra hibridų. Reikia sugalvoti, kaip obelis mėgintuvėliuose pražydinti. Kiek aš žinau, dar niekas to nėra padaręs su mano tiriama obels rūšimi malus robusta. Reikia užtvirtinti technologiją ir atlikti kryžminimą, kai ant žiedų užnešamos žiedadulkės“, – aiškina jaunasis mokslininkas. Tai – kol kas vienintelis jam prieinamas būdas, nes norint naudoti naujausias technologijas, tokias kaip genų inžinerija, tenka įveikti per daug biurokratinių kliūčių.

Matas dalyvauja jaunųjų mokslininkų konkursuose, forumuose, konferencijose. ES jaunųjų mokslininkų konkurse tapo laureatu, laimėjo keletą kitų apdovanojimų. „Iš pradžių gal kiek įtariai žiūrėjo į mane, tačiau dabar jau patikėjo, kad rimtai užsiimu moksliniais tyrimais“, – apie vyresnių kolegų reakciją pasakoja moksleivis.

Kur stoti baigus mokyklą, Matui klausimų nekyla: „Studijuosiu molekulinę biologiją Vilniaus universitete, paskui galbūt atsiras ir kokių su augalais susijusių projektų.“ Jaunasis mokslininkas tikina, kad randa laiko ir moksleiviškoms pramogoms, ir draugams, tačiau nelanko jokių būrelių.

Lietuvos inovatyvumo augimas yra vienas didžiausių ES šalyse

Pagal Europos Komisijos paskelbtos Inovacijų sąjungos rezultatų suvestinės duomenis, Lietuva padarė didelę pažangą inovacijų srityje. Lietuva pakilo iš menkų novatorių ir dabar kartu su Italija, Ispanija, Portugalija, Čekija, Graikija, Slovakija, Vengrija ir Malta priklauso nuosaikių novatorių grupei. Lietuvoje vidutinis inovatyvumo augimas yra vienas didžiausių iš 27 ES šalių – 5 proc., ir tai yra antras rezultatas po Estijos. Tačiau susiformavęs atotrūkis yra dar per didelis, kad spartaus augimo pakaktų per trumpą laiką pasivyti ES šalių vidurkį.

Lietuvos atotrūkį nuo ES vidurkio inovacijų srityje daugiausia lemia nepakankamai atvira ir patraukli mokslinių tyrimų sistema, mažas patentinių paraiškų skaičius, mažas trečiųjų šalių doktorantų skaičius, nepakankamas įmonių investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą mastas. EK paskelbtoje Inovacijų sąjungos rezultatų suvestinėje nurodomos šios Lietuvos stipriosios pusės: žmogiškųjų išteklių, finansų ir paramos sritys.

Lietuva lenkia daugumą ES šalių ar yra artima ES vidurkiui pagal šiuos rodiklius: gyventojų, įgijusių aukštąjį ir vidurinį išsilavinimą, skaičių, išlaidas inovacinei veiklai, nesusijusiai su MTEP, viešojo sektoriaus išlaidas MTEP, inovatyvių mažų ir vidutinių įmonių bendradarbiavimo su kitomis įmonėmis lygį.

Lyderės inovacijų veikloje yra Švedija, Vokietija, ir Danija.

Ūkio ministerijos informacija

Komentarai (0)