Kaip fizikos dėsnių išmanymas padeda suprasti pasaulį?

Valtis plauks greičiau dėl to kad jos plotas didesnis, tai yra kuo didesnis daikto plotas tuo daugiau jį veikia srovė..

tai tikriausiai plaustas iš rastų bus ir už tas valtis greitesnis ? jo plotas gi dar didesnis

Turbut, tiesiog plaukiant pasroviui. Ir manau tai tikrai paaiskina rwc pamineta technika kaip greicio igauti plaukiant, ty atsisukti sonu (didesnis plotas) i upes tekme.

: nesi labai teisus. Platesnį daiktą srovė veikia į didesnį plotą, tačiau tik tol kol jo ir srovės greitis tampa vienodas.

gūglink... tai gal malonėk rašyti suprantamai, kiek gi čia prigūūglinsi kiekvieną krūtesnį žodį kol išsiversi.

Klausimas rwc: Vienodo plocio ir gylio tiesioje upeje, kur greitis didesnis, pavirsiuje ar dugne?

: mažiausias ties dugnu ir krantais. Be to upės niekada nebūna "vienodo pločio ir gylio", o kliūtys (duobės ir pan.) yra būtent ant dugno ir pakrantėse. Paviršius taip pat nėra "greičiausias". Mažiausią pasipriešinimą srovė turi kažkur ties trečdaliu gylio, daugmaž ties giliausia vieta. Nežinau kodėl toks santykis, pastebėjau tą iš patirties. Tą gali pastebėti plaukdamas skersai upę - ties viduriu kojas užneša į priekį, o gali ir išvis įtraukti.

kaip geriau ar kad tu visiem paaiškinsi, kad kad visi perskaite ims googlint ką čia parašei?

Manau svarbiausia kas cia du skirtingi dalykai. Valtis ir irklas. su valtim todel ir plaukojiam kad ji pritaikyta plaukti,del savo formos ji stabiliai skrodzia vandeni. o irklas tai taip pat kaip i upe imestas pagalys sukasi visaip ir praranda greiti.

Zinau kad nebuna :p Visgi dar turiu viena spejima del irklo greicio, nemanau, kad destytojo paprastas paaiskinimas bus farvateriai. Kiek yra teke pamesti kanojos irkla (manau tokie patys buna ir pirogu), tai ta dalis su kuria iriesi nugrimzsta link dugno o rankena beveik pluduriuoja virsuj, taigi irklas beveik "stovi" vandenyje. Jei upes tekme tikrai greiciausia mazdaug virsutiniam trecdalyje, tai piroga butent beveik tiek ir yra panirusi, taigi beveik didziausioje sroveje. Irklui stovint vertikaliai placioji jo vieta bus letesneje sroveje, taigi stabdys irkla (auksciau, greitesneje sroveje esantis kotas nesudarys pakankamai itakos islygint greiciui iki sroves tekmes del to kad koto plotas mazas) , taigi irklas negales plaukti tokiu greiciu koks yra toje upes dalyje i kuria igrimzdusi piroga.

Baidare plaukdama upe praskiria vandeni, tai galbut baidares sonuose vanduo yra tankesnis ir jis juda truputeli i sona irklas ir ikrito i sona, irkla ims veikti ne tik upes srove bet ir sios sonines sroves, vadinasi jo judejimo kryptis skiriasi nuo baidares judejimo krypties, irklas ims atsilikti, uz baidares susidariusios ivairios sroves taip pat irkla stabdys. Kadangi baidariu net trys, o irklo svoris palyginus mazas, tai tos susidarusios sroves, del baidariu vandens skrodimo, tures nemaza itaka irklui. Pridekim dar tai kad irklas bus nustumtas truputeli i sona, o soniniai vandenys letesni, tai gausime gana dideli stabdyma.

rwc neklaidink zmoniu, kadangi yra visai netaip, kaip sakai. Visu pirma vandens sroves greitis nebus didziausias kazkur 2/3 gylio kazkur upes viduryje, sumaisytos vidurines hidrodinamikos zinios. Tekant vamzdeliu, su kurio sienelemis vanduo saveikauja ir jos stabdo sroves tekme is krastu tavo varijantas butu teisingas, sroves greitis butu didziausias ties skerspjuvio centru galima butu patikslint formulem, taciau nera tam reikalo, bet siuo atveju upe nera uzdaras vamzdelis. Maziausia trintis bei didziausas tekmes greitis v(z) bus butent upes pavirsiuje, kazkur ties viduriu, pasigilinus i viskozinius reiskinius (juos galiu pagrist formulem) tampa aisku, kad vandens srovei upes pavirsiuje teketi daug lengviau nei kazkur viduryje gylio Griztant prie klausimo daugelis cia rasiusiu yra teisus, kad valciu karavanas su dideliu pavirsiaus plotu upes pavirsiui del adhezijos puikiai pasigauna beveik pilna greiti, ko is pavyzdzio matyti, nepavyksta padaryt irklui ^^

: nerašau, kad ties 2/3 gylio, o kažkur ties trečdaliu, iš patirties. Na, gal reiktų sakyti: pusmetrio gylyje ar pan.. Visgi ir oras turi pasipriešinimą, ir vandens paviršiaus įtempimo jėgos. Dėl paviršiaus ploto - linkčiau nepritarti. Galbūt čia reikėtų šnekėti apie ploto ir masės santykį - bet tiek valtis, tiek irklas iki srovės (ar baigtinio) greičio netrukdomas įsibėgėtų per baigtinį laiką. Toliau jei nebūtų kitų veiksnių, jie judėtų vienodu greičiu. T.y., atstumas būtų vienodas - ar po kelių sekundžių, ar po kelių valandų. Kaip tik, siauras objektas gali geriau "pasigauti" greitesnę srovę. Tačiau, kadangi ne visas vanduo teka tolygiai griežtai viena kryptimi, siauras ir paviršiuje plaukiantis daiktas lengviau iš jos išmušamas link kranto ar "stovinčio" vandens.

db taip, viskas susije su vadinamaisiais sluoksniai vandenyje, upe galima isivaizduoti kaip vamzti ir jame tekanti vandeni, vandens pavirsiuje, vamzdzio sienos yra oras, tad trintis salyginai nera didele, palyginus su dugnu, tad turime sienas. kadangi irklas plaukia pavirsiuje jis turi pavirsinio vandens greiti, valtis yra panirusi giliau, tad gilesnieji sluoksniai savo ruoztu greitina valti. kadangi gilesniuose sluoksniuose vandens trintis tarp saves pacio yra mazesne, vanduo teka greiciau nei pavirsiniuose sluoksniuose. todel tai yra pagrindine priezastis kodel valtis plaukia greiciau nei irklas, kuris iskrito, o kiti pasakymai kad buvo susikibe ar panasiai, reikia tureti omenyje kad valciu svoriai vidutiniskai tokie patys. Tad uzdavinys su informacijos pertekliumi, kuris klaidina sprendejus, taip nukreipdamas nuo pagrindinio klausimo sprendimo tikslumo

Turint mintyje, kad uždavinio sąlyga gana sukta, reikalingas nekasdienis sprendimas. Kas minėjo, kad valtys skrodžia vandenį, manau, nepataikė, nes dėl oro pasipriešinimo, tas skrodimas veikia atvirkščiu vektoriumi, t. y., vanduo visuomet kažkiek lenkia valtį. Manau, užtektu įpilti į vandenį kažkiek rašalo ir taptu akivaizdu, kad paviršiuje vanduo vos juda, dėl paviršiaus įtempimo jėgos (minėjo rwc), o vos centimetru giliau juda normaliu greičiu. Kadangi čia tėra tik uždavinys, tai laikome, kad tėkmė laminarinė, o irklas- lyg lapas guli vandens paviršiuje (juk visokių irklų būna), tai manau, kad čia ir turėta mintyje vandens paviršiaus plėvelės įtempimo jėga. Na, žvejai tai tikrai žino, kaip pludė brėžia kelią per atrodo, stovintį vandenį.

Pakankamai efektų išvardinome? Betrūksta erdvės išlinkima pridėt. Laukiam dėstytojo aiškaus bei paprasto paaiškinimo.

^^ rwc vel darai ta pacia esmine klaida, savo teiginiu prasilenki su teorija kuri teigia: 1. Laminarinis tekejimas vamzdyje

Visai neblogas paaiskinimas.

Neperskaičiau visų variantų, gal kažkas panašaus buvo. Manyčiau, priežastis yra Merkio srovėje. Srauniose upėse vanduo sūkuriuoja, ir viršutinis vandens sluoksnis juda "atgal" - na, ne visai atgal, bet jo judėjimo greitis skirtinguose gyliuose skiriasi. Lėčiausiai juda paviršinis sluoksnis, todėl irklas atsilieka nuo baidarės.

plaukia valtis isgaubtais sonais skirdama vandeni, tad gaunasi kad valties sonuose vanduo juda greiciau atgal nei priekyje ar gale, na kaip vejas virs lektuvo sparno ir gaunasi kad irklui gaunasi ilgesnis kelias plaukt. nebutu salia valties irklas greiciau plauktu