Kaip fizikos dėsnių išmanymas padeda suprasti pasaulį?

Mano manymu, pūtė palankus vėjelis,. Baidarė įgrimzdus į vandenį palyginus nedaug, o virš vandens irklai ir žmonių kūnai. Taigi, vėjas gali padėti plaukti, arba stabdyti. Irklo, žiūrint kaip jis plaukia, buringumas mažas.

as manau kad tai lemia pagrindinis faktorius: upes tekmes greitis yra pats didziausias upes centre, matyt baidares buvo arciau centro nei irklas, todel ir aplenke ji. net jei visi butu buve centre baidares uzima didesni plota ir sukelia didesni pasipriesinima srovei, tokiu budu srove stipriau veikia baidare o tuo paciu ir nesa stipriau pasroviui. (analogija burems - kuo didesnis plotas tuo daugiau pagauna vejo) manau dar reiktu neatmesti mases itakos. baidare yra sunkesne, vadinasi ir inercija pas ja didesne

Jeigu trumpai- dėl vandens paviršiaus įtempimo.

prašom išsamiai.

Teisingai "Myslius" rašo, kad visi kūnai krenta pastoviu greičiu. Tik reikėtų pridurti, kad jie taip krenta beorėje erdvėje, t.y. kai nėra pasipriešinimo. Šiuo atveju ir sukabintas pirogas ir iškritusį irklą veikia trintis į vandenį. Ši trintis pradeda stabdyti slystančius vandens paviršiumi daiktus tik tada, kada jų greitis tampa didesnis nei upės tėkmės greitis. Dabar tik lieka paaiškinti, kodėl daiktų greičiai tampa didesni nei upės tėkmės ir kodėl nusistovėję greičiai skirtigų masių kūnų skiriasi. arurasg

Šiame atsakyme yra viena esminė mintis, kad kanojų masė daug kartų didesnė nei irklo. Nuo šio "atramos taško" vertėtų toliau rutulioti atsakymą. arturasg

Puikūs samprotavimai! Truputį patikslinus - plaukiantys upe daiktai slysta nuožulnia plokštuma ir įgauna pagreitį. Dėl to jų greitis viršija upės tėkmės greitį ir trintis į vandenį pradeda juos stabdyti. Koks greitis nusistovės priklauso nuo kūno masės. arturasg

Tikrai "nešpėtnas" pavyzdys. Tai būtent tas atvejis, kai formulių nereikia, o pakanka bendro reiškinių supratimo ir logiškos minčių dėlionės. Tai ir sudaro bet kurio uždavinio sprendimo stuburą. Dėliojant mintis siūlau pradžioj atsakyt į klausimą: kodėl upė teka?

Tikri fizikai, kaip niekas kitas, geriausiai žino tai, kad jų žinojimo sritis yra nepalyginamai mažesnė nei nežinojimo. Tai kuklūs, adekvačiai save ir supančią aplinką suvokiantys žmonės. Neabejoju, kad daugelis šiose debatuose dalyvaujančių galėtų užduoti ir didiems fizikams neįkandamų klausimų. Neabejoju ir dėl to, kad negalėdami atsakyti į juos, tikri fizikai nepyktų ant klausimų autorių. arturasg

Ačiū, malonu. arturasg

Analogija su atrakcijonų parku - puiku, originalu ir didelė dalis tiesos. Tik irklas atsilieka ne dėl didesnės trinties, o dėl mažesnės masės! arturasg

Vėjas, be abejo, turėtų ženklią įtaką. Bet uždavinio sąlygos keisti nagalime - jei vėjas nebuvo paminėtas, reiškia jo nėra. arturasg

Dėkoju visiems forumo dalyviams už pateiktas mintis, pastangas ir originalumą. Na, o jei jau pradėjom kalbėti apie vandens paviršiaus įtempimą, tai, manau, pats laikas paprašyti tinklapio šeimininko pateikti situacijos paaiškinimą. arturasg

Tai, kaip suprantu, turėtų būti: - Visi objektai slysta vandens paviršiumi žemyn; - Dėl vandens paviršiaus įtempimo, mažesnio tankio stabdomi labiau. Tai visgi, neaišku: jei tarsime, kad upės gylis begalinis (viršutinių sluoksnių ir dugno sąveika artima nuliui), tuomet valtis slys tokiu pačiu greičiu kaip vandens sluoksnis po ja - taigi, tėkmės neaplenks. Tiek valties, tiek irklo yra vienodas ir nuo masės/tankio nepriklauso. Iš to seka, kad išvada turi prasmę tik žinant konkrečius dydžius: upės gylį, nuolydį, valties ir irklo tankius bei formas, grimzles. T.y., pakeitus kai kuriuos parametrus irklas gali visai neatsilikti valties, o sekliame vandenyje net aplenkti.

Atsakymą jau publikavome - http://www.technologijos.lt/n/mokslas/f ... 91&l=2&p=1

del tokiu klausimu fizikos dauguma ir nemegsta 1. kokia diskusija su skirtingom nuomonem! 2. galiausiai ateis mokytojas ir pasakys o yra taip ir taip. 3. bet visi vistiek netikes nes jiem nieks neirodys nes nera laiko pamokoj! (o irodyt reikia praktiskai, aiskiai ir konkreciai, tuo paciu paneigiant visas issakytas klaidingas teorijas arba paskaiciuojant ju itaka atsakymui) bet to nieks nedarys... 4. be irodymo akivaizdaus zmogus greiciau liks prie savo nuomones! 5. rezultatas: jo mastymui prades priestarauti fizikos desniai kurie nera isaiskinti iki galo ir jeis jis neturi progos patiketi 6. fizikos jis nepamegs...

jei jie pasakys kitaip - tada bus aiskus irodymas, kaip smarkiai praktika, skiriasi nuo teorijos. as praktikas. merkiu irklavau ir toliau irkluoju daug kartu, ir seipsau su vaikais, ir maratonuose. ir tikrai sakau, merkyje, as pats asmeniskai esu padejes irkla ant vandens ir jis lenke , o ne atsiliko, nuo baidares. bet padejus kitoje vietoje, kur kitokia srove jis atsiliktu - paprasciausiai pavizdys netikes, kuo didesne srove, tuo didesni sroviu skirtumai upeje, jau nekalbant kad uz kliuciu ji aplamai pasikeicia i priesinga puse - t.y. vadinama gryshtamoji srove. o cia dar dadejo kad tos pirogos buvo susijungusios i viena jungini, kas tik padidino ju ploti, o tai reiskia, kad dar labiau padidejo tikimybe, kad viena is pirogu buvo kitokio greicio sroveje ir automatiskai irklas nesujungtas su pirogomis, pradejo , jusu atveju plaukti leciau, o kitu atveju butu plaukes netgi greiciau. kartoju, as nesneku veju, as sneku tik tai ka pats patyres esu nekarta, prairkluoju per metus neviena tukstanti km. taip, taip - tukstanti.