Kodėl tikslieji mokslai Lietuvoje nemadingi?

Galima žinoma vaikams meluoti kad techniniai mokslai tai vien sprogimai ir šiaip cool stuff, bet anaiptol taip nėra (tuo labiau mgmf . Reikia ir daug dirbti, skaičiuoti trigonometriją, diferencialus, braižyti grafikus, rašyti kodą. Ir pripažinkim jog tikrai ne visiems užtenka gebėjimo susikaupti, IQ taškų ar elementaraus abstraktaus mastymo jog studijuoti technologijas ar tuo labiau fizinius mokslus/matematiką. Tam tinkamų bus duok dieve 10%. Na gal galima įskaičiuoti dar 10procentų kurių IQ pakankamas tą technologiją bent jau naudoti. Taip kad socialinių mokslų "specialistų" perteklius buvo ir bus, nes nu kur tu padėsi visas fyfas lakuotais nagais ir šiaip labai gerai apie save galvojančius debilus. Anie juk irgi aukštojo nori. Neverta vargti bandant sudominti žioplius mokslu, tikroji problema atsiranda tuomet kada tie pirmieji 20proc turintys visus tam reikalingus gabumus tiksliųjų mokslų dėl vienokių ar kitokių priežasčių nesirenka. Priežasčių gali būti keletas: (kas nors išverskit, man neišeina) Dažnam gali pasirodyti jog pliurpti niekalus apie kiekines vadybos praktikas ir paišyti tūpus grafikėlius yra lengviau nei užsiiminėti tikru mokslu, tačiau vis daugiau vertės ateityje bus sukuriama automatizuotų sistemų, o jas kurs ir aptarnaus žmonės kurių visas tas šūdas neveikia, ir jie jus vertins ne pagal kostiumą, o tai ką iš tikro sugebate padaryti. Taip kad jei iš tikro norite būti vadovais ir šių dienų pasaulio lyderiais, neikite lengviausiu keliu Tai tiek.

Neturėtų būti taip, kad vien tik panorėjus, būtų galima įsigyti(kitaip ir nepavadinsi) aukštojo mokslo diplomą. O visa kita - tobulai aprašyta.

Aš pilnai sutinku su straipsniu, kad kaltos ir programos mokyklose. Suprantu, kad reikia teorinę fiziką mokyti, bet iš kur vaikas žinos, kad jį domina robotika, jeigu per fizikos pamokas tik svarelius stumdo ir trintis skaičiuoja. Tas pats su informatika, kiek pamenu kursas buvo labai paviršutiniškas, o programavimui tik pora pamokų ir tai minimaliai paliečiant. Įtraukt bent keletą robotikos užsiėmimų, sukonstruoti kokį 4 bitų kompiuterį klasėje, mokyti nors minimaliai su grafine sąsaja programuoti, kad vaikas pamaytų, jog jo darbas kažką daugiau sukūrė nei dosinę programą kuri iš dviejų skaičių mažesnį randa. Tai tikrai daug laiko neužimtų, o efektas manau būtų, be to labai gražiai galima į dabartinę programą įpinti.

Trūksta like mygtuko komentaruose, kad galėčiau visus pliusais apdalinti

aš manyčiau, kad kalta Švietimo Sistema arba nesugalvoju kaip kitaip pavadinti žodžiu, visi žmonės skirtingai gabūs vieniem arba kietiem dalykam ir tuos gebėjimus nuslopina pati mokykla. Moksleiviai mokosi ne dėl žinių, o dėl pažymio. Todėl jie skiria daugiau laiko namų darbam tų dalykų, kuriuos prastai supranta, kad negautų blogo pažymio (spaudimas tiek iš tėvų, tiek iš mokytojų), dėl to nukenčia kiti dalykai, kurie įdomus ir gerai sekasi, tačiau gilintis į juos jau nebelieka laiko...

Man atrodo, kad čia pastebimas tiksliųjų mokslų atstovų susireikšminimas. Kokie jie puikūs, protingi, reikalingi. Pvz. geras vadybininkas ar geras žurnalistas yra niekuo neblogesni už gerą tiksliųjų mokslų atstovą. Jei nori būti geru specialistu, smegenys gerai dirbti turi bet kokiu atveju. Bet kas negali tapti savo srities asu. Tiesiog skirtingoms specialybėms reikalingi skirtingi įgūdžiai. Paskaičius vis pasirodančius panašius straipsnius pastebima tiksliųjų mokslų reikšmės propaganda. Nors peržiūrint darbo skelbimus atrodo, kad daugiausia ieškoma socialinių sričių atstovų. Pvz. paslaugos, vadyba, klientų aptarnavimas... Dar stebimas didelis informacinių technologijų specialistų poreikis. O kitų tiksliųjų mokslų atstovų, rodos, reikia mažiau. O gal darbo skelbimų potemės klaidina?

Kalta ne švietimo sistema, o visuomenės požiūris į mokslą. Nuo mažens vaikams į galvą plaunamas šlamštas apie 3 brolius ir Jonelį kvailelį, kuris visada laimi, animacijos apie išprotėjusius piktadarius profesorius siekiančius sunaikinti pasaulį... mokykloje moksliukai kvailiukai visa tai suformuoja atitinkamą požiūrį į mokslą...

Čia yra auksinė mintis. Pas mus visuomet bandoma įteigti, kad geriausiai gyvena tie, kurie yra durni. Jog jie gyveni "įdomiausiai" ir visaip kitaip "iausiai". Pirk parduok verslas Lietuvoje apskritai stovi TOP 1. Kam gi mokytis, sunkiai dirbt, jei nupirkęs pigiau ir pardavęs brangiau gali gerai gyventi?.. Tik po to verkiama, kad Lietuvoje blogai gyventi, jei toks viarslas nepasiseka. Ir apskritai, Lietuvoje vis dar prestižinės yra teisininko, kokio nors advokato, ekonomysto specialybės. Visi galvoja, jog tai lengvas būdas uždirbti daug pinigų. O jau tarkim būti programuotoju - tai fuuuu, ne lygis.

Švietimo sistemai reikia refomų jau. Nėra jinai bloga, bet laikas atėjo progresuoti. Dabar esančio švietimo ministro negirdėjau visai. Absoliučiai jokių idėjų ar dar ko. Mokslo finansavimas - vis dar nėra sutvarkyta iki galo mokamų/nemokamų vietų sistema, stipendijos ir pan.. Visa tai turėtų būt paskirstoma pagal profesijos poreikis. Teisininkams iš vis skiri max 2-3 vietas ir žinoma difirencijuotas. IT atveju skiri 80% ir diferencijuoji, kur geriausiai besimokantys ne tik nemokamai įstoja, bet ir gauna stipendijas ~1,000 litų. Žinoma, keičiasi kas pusmetį, o ne kas 2 metus, kaip dabar. Arthuras, tai kiek esi pirk-parduok verslų įkūręs? Nėra jis toks pelningas. Pelningas tik tiems, kurie gerai prasuka, o tai jau vienetai. Dauguma elektroninių parduotuvių paskaičiavus algas tampa nuostolingi arba ant ribos. Jei tai tik papildymas prie fizinės parduotuvės - tada lengviau išsilaikyti. Jei kalbi apie fizines parduotuves pvz., Akropolyje, tai labai klysti. Dauguma parduotuvių sėdi ant ribos apvyartinių lėšų ir neypatingai daug uždirba. Uždirbs neblogai, kai ateis geri laikai, bet gerais laikais ir statybininkai su 6mėn patirtimi dirbdami po 12h galėjo po 12-14k litų užsidirbti. Tik investicijų milijoninių nereikia ir rizikuoti netenka sukauptu kapitalu, kai prekių negaunu ar gauni kitką.

Labai didelė Lietuvos verslo ir gyventojų dalis būtent iš to pragyvena. Nebekalbant apie naudotų automobilių verslą, kuriuo užsiima tiek įmonės, tiek pavieniai asmenys. Ir aš nesakiau, kad jis yra labai pelningas. Aš tik nupiešiau, kaip dauguma įsivaizduoja. O toks įsivaizdavimas, kad lengvai galima padaryti daug pinigų ir lemia tai, kad niekas nenori sunkiai mokytis.

O, aukso zodziai. Bet ne vien IT atveju, manyciau, apskritai viskam, kas susije su tiksliaisiais mokslais ir betkur kur, jei tik yra darbo pasiula. Zodziu Iskreiptas pasiulos/paklausos desnis gaunasi su dabartine sistema.

Čia koks tai pardavimo vadybininkas. Lietuvoje yra bėda su terminologija - tie vadybininkai kurių visi daugiausiai mato t.y. "pardavimų vadybininkai" faktiškai turėtų vadintis pardavimų atstovai (angl. sales representative), vadybininko terminas (angl. manager) apima žymiai platesnes sritis tai ir finansai, apskaita, kokybiniai ir kiekybiniai rinkos tyrimai, verslo valdymo metodai (lean, six sigma, iso9k,...) ir pan. Angakalbėse šalyse vadybininkas "manager" yra gerbiama ir sunkiai įgyjama profesija (kuriai reikia lygiai tiek pat matematiknių gebėjimų), deja pas mus šitas terminas suniveliuotas iki kebabų kepėjų...

Jo, vadybininkai pas mus neatitinka, kas realiai jie turetu but. Nenurasinekit pardaveju, jei nesat patys tokiu dirbe. Darbas sunkus ir uzdirbti galima labai daug. Pazistama per menesi 50k sugebejo pasiekti. Daugumai tai ir per metus nebloga alga.

Kai kalbam apie tokias sumas, čia jau ne vadybininko gebėjimai, o parduodamo produkto nuopelnas. Šūdo niekada neparduosi brangiai. O būtent tokių darbo skelbimų, kur reikia pardavinėt šūdą ir yra daugiausiai. O pardavinėti gerą daiktą/paslaugą nėra sudėtinga, jei jo tikrai reikia tikslinei auditorijai.

Na ir priedo jei valstybė jau patyrė išlaidas suteikiant išsilavinimą tai turėtų atsirasti ir įsipareigojimas šalyje atidirbti metelius kitus. Neblogai būtų, kad ir kompanijos su mokyklomis bendradarbiautų ko pasėkoje geras studentas būtų užtikrintas darbu po studijų.

Pritariu.

Mokytoja sprivalo sudominti, mokytojas privalo išmokyti... Šią savaitę sureitinguotos mokyklos, ir pastebėta jog ypač provincijoje neretai viskas laikosi ant vieno kito šviesuolio, neretai užsilikusio nuo senų laikų. Kiek iš čia spiegiančių kaip svarbu mokyti tiksliųjų dalykų, pastebėjo žodelį ? Atrodo nukreipei nuo į teisę stojančiuosius privalomai į kokią inžineriją ir turėsime inžinierių. Ai dar pakalbėsime jog bloga tarybinė literatūra ir nuo anų laikų užsilikę mokytojai.... Tad gal receptas paprasčiausiai pirma pradėti nuo mokytojo specialybės suprestižinimo, jog jau mokykloje prasidėtu atsisijojimas kas kur išties nori, kas išties kokias žinias turi?

Apskaita, finansai ir yra verslo vadybos dalis (business management). Nemačiau, kad kas nors mokytų šiaip pvz., "gyvenimo vadybos". Prie to dar galiu pridėti ekonometriją, statistiką ir pan. ir tai tikrai yra verslo vadybos mokslo dalis. Tai neigti tai tas pats kas sakyti, jog matematika yra tik matematikų reikalas ir inžinerius su ja nesusijęs.

mokslus. Tai yra visiškai neįmanoma. Jis ir bus diletantas visose šitose srityse. Kažką bus girdėjęs, kažką matęs - tačiau konkrečiam darbui atlikti, pridėtinei vertei sugeneruoti - to paprasčiausiai nepakanka. Visgi nepamirškim, kad vadybininkas - socialinių mokslų atstovas.

Nesakau, kad visų galų. Ar turi vadybinikas mokėti visą aušktosios matematikos kursą? Tikrai ne. Ar turi mokėti matematinį programavimą? Taip. Dabar visų pavyzdžių tikrai nesurinksim. Būtent kaip sakai vadyba ir yra kelių taikomųjų mokslų suma. Manau mokėti tam tikras 3-5 sritis yra tikrai įmanoma, ypač vadybos atveju pačios sritys yra sąlyginai siauros (kaip apskaita). Šią diskusiją tam ir pradėjau, kad Lietuvoj vadybininkais vadina visus t.y. tuos kurie tas sritis išmano ir tuos kurie liežuviu mala. Kitur Pasaulyje taip nėra ir ta riba labai aiški - vadybininkas yra būtent tas kuris išmano kelias, tam tikrų mokslų, sritis susijusias su verslu. Jeigu nori, gali po to iki sąmonės netekimo gilintis į ekonometriją ar apskaitą, lygiai kaip ir baldų technologas gali gilintis į medienos dažymo specifiką, bet jeigu jis apie dažymą tik bendrai išmano - nieks diplomo neatims.