Ironiška, bet tiesa tokia, kad šiame technologijų ir inovacijų amžiuje tikslieji mokslai savo populiarumu sunkiai konkuruoja su socialiniais mokslais. Net nežiūrint į tai, kad įdarbinimo agentūros jau seniai kalba apie socialinių mokslų absolventų perteklių ir ekonomikos ar teisės diplomas visiškai neapsaugo nuo paprasčiausio pardavėjo ar valytojo darbo.

Tuo tarpu tiksliųjų mokslų absolventų gerokai trūksta - reikia tiek informatikų, tiek matematikos analitikų, tiek fizikų ir inžinierių. Tačiau ši informacija, nors ir kasmet skelbiama, niekaip nepakeičia abiturientų mąstymo, svarstančių kur stoti. Kodėl taip yra?

„Lietuvos ryto “ žurnalistė Gintarė Simanavičiūtė priėjo logiškos išvados, kad dėl to kalta pati švietimo sistema.  Žurnalistė visai nesistebi, kodėl fizika, chemija, matematika ar informatika tapo neįdomiais mokslais. Juk ar begali būti kitaip, jei auga karta, kuriai tai ir neteko sužinoti, kokie patrauklūs yra tikslieji mokslai?

Laboratorijas, patalpas tinkamas bandymams ir tyrinėjimams, erdves, kuriose galima ką nors sukonstruoti, o kartais (kaip gi be šito) ir ką nors su trenksmu susprogdinti, turi vos viena kita mokykla. Informacinių technologijų ir gamtos mokslų savaitinių pamokų skaičius varijuoja nuo vienos iki dviejų, o stabiliai (ir svarbiausia puikiai finansuojami) tiksliųjų mokslų neformalaus ugdymo užsiėmimai, tapo nepasiekiama prabanga.

Tam, kad mokslas taptų patrauklus, jį reikia pačiupinėti, išuostyti, išrinkti ir vėl surinkti į visumą, iškelti kaip teoriją, patvirtinti arba paneigti, išragauti ir galų gale pasidalinti su kitais. Reikia juo mėgautis, pasikviesti į pasimatymą, užmegzti ilgalaikius santykius, o geriausia būtų jame kuriam laikui apsigyventi, kad pamiltum ir suprastum.

Tik ar tai įmanoma? Tokiems santykiams užmegzti neužtenka keleto paskaitų, ar demonstracijų, vienos ekskursijos į kokią nors atliekų rūšiavimu užsidirbančią įmonę ir filmukų, kurių galima rasti „Youtube “ (beje vis dar yra mokyklų negalinčių sau leisti net šios mažutės prabangos – ne visuose kabinetuose yra toks technikos stebuklas kaip multimedia). Neužtenka praskrolintų pranešimų apie kažkokioje galaktikoje sprogusią supernovą (kas tai apskritai yra?), ar apie tai, kad japonai išrado telefoną, rytais vaišinantį savininką karšta kava ir virtuoziškai gamintis sušį.

Tad ką daryti? Tikriausiai atėjo laikas, kada mokslas turi nusimesti baltą chalatą, išlįsti į dienos šviesą pažaisti išvystytais kibernetiniais raumenimis ir pagaliau sublizgėti visu savo didingu gražumu. Juk neįmanoma tolimesnio gyvenimo orientyru pasirinkti to, kas kelis metus kėlė vien žiovulį ir norą slapčia naršyti po lietimui jautrų technologinį stebuklą, kurio veikimo principų nesuvoki.

Tad belieka tikėtis, jog šios mintys nenuskęs bendrame informacijos triukšme ir per ateinančius dešimtmečius turėsime kuo sudominti tiek moksleivius, tiek ir studentus, atskleisdami visą tiksliųjų mokslų žavesį.

Komentarai (29)