Išbandytasis "Vostro 3550" yra kiek galingesnis, nei pagrindinis konkurentas "HP ProBook 4530s": tas pats "Sandy Bridge" architektūros "Core i3" serijos procesorius, bet 100 MHz spartesnis, dvigubai daugiau (net 8 GB) operatyviosios atminties, kuri, beje, yra skirtingų gamintojų: įdiegti du moduliai po 4 GB, tačiau vienas iš jų pagamintas "Nanya", kitas – "Samsung".
"Dell" atveju galime rasti ir talpesnį standųjį diską – 500 GB, HP tuo tarpu turi 320 GB kaupiklį. Tiesa, "ProBook 4530s" galėjo pasigirti ir diskretine "Radeon HD 6490M" grafika, tuo tarpu "Dell Vostro 3550" turi tenkintis į procesorių integruota posisteme "Intel Graphics HD 3000".
Žodžiu, abu gaminiai yra verslo klasės modeliai, abu šiek tiek skirtingi, bet kartu ir labai artimi savo aparatiniais parametrais (bei galimu spartos lygiu, kurį sužinosime kiek vėliau), kad šiuos abu nešiojamus kompiuterius būtų galima vadinti konkurentais.
Nešiojamo kompiuterio "Dell Vostro 3550" techninės charakteristikos pateiktos žemiau esančioje iliustracijoje.
Komplektacija
Iš "Vostro 3550" komplektacijos išskirti ką nors sunku, kadangi praktiškai nieko ypatingo ir nėra. Spręskite patys: be nešiojamo kompiuterio ir tokio būtino atributo, kaip pakrovėjas, rasite tik vartotojo instrukcijas bei vieną optinę laikmeną su atgyvenusia (kad ir nemokama) operacine sistema "FreeDOS". Tvarkyklių operacinei sistemai "Windows" pakuotėje nepateikiama. Beje, pačiame "Dell" puslapyje galima rasti visas reikalingas tvarkykles tik operacinei sistemai "Windows 7" (32 ir 64 bitų versijoms).
Galima priminti, jog komplektacijoje su "HP ProBook 4530s" vartotojas gauna dar ir krepšį, taigi "Dell" šioje vietoje galėjo kiek labiau pasistengti prieš savo konkurentą bent jau minėtame segmente.
Komplekte su "Vostro 3550" įdėtas 65 W pakrovėjas. Daiktas privalomas ir be jo ilgai nepadirbsi.
Beje, paskutiniu metu žvilgsnis labai užkliūna už šalia nešiojamų kompiuterių komplekte esančių drėgmę sugeriančių specialaus silicio gelio pakelių. Ar čia nuo kompanijos savęs vertinimo priklauso, ar nuo padidėjusios drėgmės Azijoje (liūtys, potvyniai ir pan.), tačiau kuo toliau, tuo didesni silicio gelio pakeliai dedami į pakuotę.
Eksterjeras: dizainas ir ergonomika
Prie "Vostro 3550" dizaino "Dell" specialistai, matosi, šiek tiek pasidarbavo. Išorinis dangtis – sidabro spalvos, matinis, taigi galite darbuotis per daug neišgyvendami dėl ištepimo pavojaus: nieko panašaus į tai, kas būna ant lakuotų tamsių paviršių, nesimatys.
Tiesa, nemėgstantis pirštų atspaudų paviršius vis tik nėra labai atsparus įbrėžimams: rodos, visai nedaug tereikėjo, bet po kelių dienų atsirado keletas smulkių, 2 -3 mm įbrėžimų. Tad valydami dangčio išorinę dalį, būkite atsargūs ir pasirinkite minkštą audinį
Apatinė dalis, galima sakyti, sukurta šiek tiek atsižvelgiant į estetikos principus. Aišku, ne unibody tipo, bet vis gražiau, nei juodas plastiko gabalas. Bet ne grožis mums čia svarbiausia. Matome tris ertmes šaltam orui patekti į korpuso vidų, keturias gumines kojeles kampuose bei bateriją viršutinėje dalyje.
Užtenka atsukti tris varžtus korpuso dugne ir galime lengvai prieiti prie standžiojo disko, kuris yra beveik tiesiai po lietimui jautriu laukeliu (touchpad), bei operatyviosios atminties (RAM) modulių. Kadangi įdiegti du moduliai, laisvų lizdų nėra. Deja, bet norint pasiekti centrinį procesorių bei išvalyti jo ventiliatorių nuo dulkių, su ardymu teks pasistengti labiau. Į kairę nuo operatyviosios atminties matomas tuščias žalias laukelis be jokio lizdo. Matyt, "Dell" pasiliko galimybę įdiegti papildomą modulį kitose nešiojamo kompiuterio modifikacijose.
Priekinėje kairėje dalyje matyti tik keturi indikatoriai: maitinimo, standžiojo disko aktyvumo, baterijos ir bevielio tinklo būsenos.
Kairėje pusėje matome "USB 2.0" jungtį, karšto oro išmetimo angą, HDMI lizdą, kombinuotą "USB 2.0/eSATA" jungtį bei SD/MMC/MS atminties kortelių skaitytuvą. Kairiarankiams, jei šie lizdai bus dažnai naudojami, iš dalies nepasisekė. Antra vertus, žiemą karštu oru galės sušildyti pelę laikančią ranką…
Dešinėje pusėje puikuojasi "Express Card" lizdas, DVD+/-RW optinių diskų įrenginys, garso išvesties ir mikrofono lizdai bei moderni "USB 3.0" jungtis.
Nugarinės dalies vienoje pusėje rasime "Gigabit Ethernet" jungtį, "USB 3.0" sąsają ir "Kensington" tipo užraktą, kitoje pusėje – "D-Sub" vaizdo signalo išvestį ir maitinimo lizdą.
Beje, pats korpuso dizainas neleidžia labai plačiai atlenkti ekrano. Ar tai labai būtina? Jei tai būtų nešiojamas kompiuteris su sensoriniu ekranu (kaip "Lenovo IdeaPad Yoga"), būtų patogu. Tačiau "Vostro 3550" – visai kitokio kalibro sprendimas, taigi jo ekrano atlenkimo kampo užtenka ne tik darbui prie stalo, tačiau ir pasidėjus kompiuterį ant kelių.
Atvertus "Vostro 3550", iš karto pastebime gana dideles erdves aplink klaviatūrą. Kadangi tai verslo klasės kompiuteris, gana keistokai atrodo, kai nerandi skaičių klaviatūros. Už tai iš karto norisi įrašyti šiam "Dell" nešiojamam kompiuteriui riebų minusą. Dirbant su "Excel‘iu", puikiai jaučiasi nepatogumas, kai reikia šokinėti tarp kalbų nustatymų, kad galėtum suvedinėti skaičius. Šiuo atžvilgiu "HP ProBook 4530s" turi pranašumą.
Klaviatūra turi salelių tipo (angl. chiclet) klavišus, kurie paskutiniu metu labai išpopuliarėjo. Tokias klaviatūras galima sutikti ir ekonominės klasės nešiojamuose kompiuteriuose. Lyginant su "ProBook 4530s" klaviatūra, "Dell" versija kiek minkštesnė ir patogesnė. Renkant ilgus tekstus, tai gana gerai jaučiasi. Dešinėje pusėje, po klaviatūra, įdiegtas ir pirštų atspaudų skaitytuvas, kurį teigiamai įvertins siekiantys papildomai apsaugoti savo duomenys vartotojai.
Apžvalgos autoriui "Vostro 3550" klaviatūra savo ergonomika vis tik nusileidžia esančiai nešiojamame kompiuteryje "Lenovo ThinkPad T60", kuri puikiai tinka dažnam darbui su tekstais. Bet čia jau prasideda subjektyvumai. Daug teksto nerenkantiems žmonėms "Vostro 3550" klaviatūra kažkuo bloga tikrai nepasirodys.
Ekrano viršuje įdiegta web kamera su mikrofonu.
Galiausiai - storio palyginimas, naudojant degtukų dėžutę, pagal kurią galima vaizdžiai įvertinti įrenginio matmenis. Deja, akivaizdu, kad šiam dažniau lemta likti biure ant stalo, nei būti nešiojamam.
Techniniai parametrai
Laikas pasižiūrėti, kas gi slypi "Dell Vostro 3550" viduje. Apžvalgos pradžioje jau galėjome matyti specifikacijų lentelę, tad dabar trumpai apžvelgsime pagrindinius komponentus.
"Sandy Bridge" architektūros "Intel Core i3-2350M" mikroprocesorius puikiai "moka" reguliuoti savo taktinius dažnius ir įtampą: atitinkamai nuo 800 MHz iki 2300 MHz (tiesa, magistralė sudaro 99,8 MHz, tad iki etaloninių reikšmių truputį trūksta), bei nuo 0,766 V iki 1,126 V. Deklaruojamas TDP galios lygis – 35 W.
Grafikos posistemę sudaro kompiuterių mėgėjams gerai pažįstamas "Intel HD Graphics 3000", integruotas į procesoriaus lustą. Ramybės metu grafikos posistemė taktinį dažnį „numeta“ iki 650 MHz, tuo tarpu maksimaliu apkrovimu funkcionuoja 1150 MHz dažniu. Viskas pagal "Intel" numatytus standartus, jokių nukrypimų. Belieka tik dar kartą priminti, jog ši "Intel" grafikos posistemė nepalaiko "DirectX 11", tad kai kurie to reikalaujantys testai (pvz. "3DMark 11") buvo „užsispyrę“. Aišku, kiek "DirectX 11" reikalingas tame verslo segmente, kuriam ir skirtas šis "Dell" modelis – čia jau kitas klausimas.
Porą žodžių apie standųjį diską: įdiegtas "Seagate" firmos 500 GB talpos SATA-II kaupiklis (7200 aps./min.). Dirbant su biuro programomis ar naudojantis internete (kai nėra didelio apkrovimo CPU ir GPU posistemei), standusis diskas buvo vienintelis komponentas, kuris skleisdavo girdimą garsą. Iš pradžių dar kildavo įtarimų, kad vis dėlto dirba ne HDD, bet ventiliatorius, tačiau monitoringo programos būdavo nepalenkiamos – ventiliatorius nesisuka, o didžiausias triukšmadarys – standusis diskas.
Testavimo metodika
Į nešiojamą kompiuterį buvo įdiegta operacinė sistema "Windows 7 SP1 Ultimate x64". Viskas, kas nebūtina sistemos stabiliam funkcionavimui ir krovėsi kartu su OS, buvo išjungta. Tvarkyklės, parsiųstos iš gamintojo puslapio, buvo atnaujintos iki aktualiausių versijų. Tas pats padaryta ir su operacine sistema.
Sistemai prieš testavimą buvo atlikta defragmentacija. Taip pat atlikti šie nustatymai:
"Screen Saver" – išjungta;
"Windows Defender" – išjungta;
"System Protection" – išjungta;
"Windows Update" – išjungta;
"Scheduled Tasks" suplanuota disko defragmentacija – išjungta;
Ekrano ryškumas – maksimalus;
Ekrano raiška – maksimali, 1366 x 768;
"Aero" sąsaja – aktyvuota;
Darbastalio tema – "Windows 7";
"Wi-Fi" ryšys – įjungtas;
Garso lygis – 10 %.
Testų paketas padalintas į kelias dalis:
1-ąją dalį sudaro sistemos spartos matavimo testai (pastarąjį dar planuojama plėsti):
Vadinamasis sintetinis testas, matuojantis bendrą sistemos produktyvumą – "PCMark Vantage 1.0.2";
Grafikos posistemės testai ("3DMark 2006 1.2.0", "3DMark Vantage 1.0.1", "Unigine Heaven 2.5").
2-oji dalis: autonominio darbo trukmės nustatymas (kai nešiojamą kompiuterį „maitina“ tik baterija) bei korpuso elementų, aparatinės dalies komponentų (procesoriaus, standžiojo disko) temperatūrų nustatymas.
Testavimo metodika dar tobulinama, tad kitose apžvalgose dar bus pakeitimų.
Autonominio darbo trukmės matavimas vyko programos "Battery Eater Pro" pagalba. Pastaroji nedidelė programėlė turi kelis režimus, iš kurių pasinaudota šiais:
1. "Classic" (didžiausios apkrovos režimas "Maximum Load") – sistemos komponentų (procesoriaus, grafikos posistemės ir standžiojo disko) maksimalus ir nuolatinis apkrovimas.
2. "Reader‘s test" – ekrane rodomas programos turimas ar vartotojo pasirenkamas tekstas. Praktiškai simuliuojamas knygos skaitymas, kai kas kelias minutes perverčiamas puslapis.
Taip pat pasinaudota keliais subjektyviais, tačiau kasdieniškais „testais“ – tai darbas biure (toliau – "Ofisas") ir filmų peržiūra (toliau – "Video").
Biuro darbo imitacijos atveju testuotojui duodamas nešiojamas kompiuteris su pilnai įkrauta baterija ir lygiai valandą dirbami tipiniai biuro darbai, o tai yra: naršymas internete (naujienų skaitymas, informacijos ieškojimas ir t.t.), socialinis tinklas "Facebook", pokalbių programa "Skype", kartas nuo karto peržiūrimas vaizdo klipas "Youtube", grojama muzika per "iTunes", peržiūrimas el. paštas, kartais padirbama su "Word" ir "Excel" dokumentais.
Testas „Video“ – tiesiog vyksta filmo peržiūra. Pasirinktas "HD 720p" kokybės ir 1 val. trukmės filmas .
Galiausiai nešiojamas kompiuteris pasmerkiamas darbui su "3DMark 2006 1.2.0", kuris paleidžiamas cikliniu režimu. Palaukus 15 min., infraraudonųjų spindulių distanciniu termometru būdavo matuojama LCD ekrano, klaviatūros, apatinės nešiojamo kompiuterio dalies (dugno), išmetamo pro ventiliacinę angą oro, procesoriaus ir standžiojo disko (programos HWINFO pagalba) temperatūra.
Diagramose taip pat bus matomi keli rezultatai: režimas „Baterija“ – produktyvumo testai buvo vykdomi, atjungus išorinį maitinimo šaltinį (nešiojamas kompiuteris gali pasikliauti tik savo baterija), režimas „220V“ – prijungtas išorinis maitinimo šaltinis. Tokiu būdu matysime, ar veikia energijos taupymo technologijos, ir jei veikia, kaip efektyviai, t. y. ar dėl energijos taupymo režimų nukenčia sistemos produktyvumas.
Testų metu nešiojamas kompiuteris būdavo patalpinamas ant stalo (kietas paviršius).
Produktyvumo testai
Iš pradžių pažiūrėsime, ką parodys bendri sistemos produktyvumo testai.
Sistema praktiškai nesureagavo į šių testų sukeliamą apkrovą ir parodė viską, ką gali, nepaisant, ar dirbama autonominiu režimu, ar su išoriniu maitinimo šaltiniu. Iš vienos pusės, vartotojas galės užduotis atlikti greičiau, tačiau taip sparčiau išsikrauna baterija.
Grafikos posistemė "Intel Graphics HD 3000" taip pat jokio noro šiek tiek pataupyti energijos nepareiškė: parodė viską, ką gali.
"Unigine Heaven" atveju nešiojamas kompiuteris testuojama tik su išoriniu maitinimo šaltiniu. Kaip galėjome nujausti, didelės spartos iš "Intel Graphics HD 3000" galima nesitikėti. Pažaisti šiuolaikinius žaidimus pavyks nebent su žemais grafikos nustatymais ir žema ekrano raiška, nors viskas dar priklausys nuo pačio žaidimo.
Kaip matyti iš trumpų "HDTune" testų, į energijos taupymo režimo pasikeitimą sistema reaguoja, sumažindama SATA sąsajos apetitą: iš parametro „Burst Rate“ galima matyti, jog sąsajos pralaidumas sumažėja maždaug ketvirtadaliu.
Beje, „Burst Time“ parametras "Hitachi" disko (320 GB, 7200 rpm, SATA-II) atveju (kompiuteryje "HP ProBook 4530s") sudarė apie 138 MB/s, o "Seagate" (500 GB, 7200 rpm, SATA-II) pademonstruotas yra beveik dvigubai mažesnis – apie 77 MB/s. Antra vertus, tai gali būti pačios "HDTune" darbo su šia konkrečia sistema specifika.
Garso posistemė
Žemų dažnių nesitikėkite, jų tikrai nebus, nes kompiuteris skirtas labiau darbui, nei pramogoms. Tačiau "Vostro 3550" savo garso kokybe tikrai nustebino.
Šio subjektyvaus testo metu naudojamo "Windows Media Player 12" garso lygį nustačius 100%, sistemos garso lygį taip pat buvo galima pakelti iki 100% – decibelų tikrai pakanka, o svarbiausia – garsas švarus, jokio "plerpimo" ar "džeržgimo", kaip tai buvo "ProBook 4530s" atveju, kuriam užteko sistemos garso lygį pakelti virš 30% ir visos garso „šiukšlės“ išlįsdavo visu „gražumu“.
Dar kartą buvo galima įsitikinti, jog ne viskas yra „Super Ultra Dolby Surround Sound System“, kas ant nešiojamų kompiuterių parašyta. "HP ProBook 4530s" atveju galėjome matyti užrašą „SRS Surround Sound“, nors tai yra daugiau reklaminis triukas, nei geros garso kokybės ženklas.
"Dell Vostro 3550" atveju (ir tai keista) nėra jokių lipdukų ar užrašų ant korpuso apie kokią nors garso technologiją, tačiau skambėjimo kokybę galima pagirti, ypač prisiminus kažkada testuotą "Dell Vostro 1550" seriją, kurios garso posistemei tikrai trūko decibelų, jau nekalbant apie pačią garso kokybę.
Autonominio darbo laikas ir temperatūros
Autonominio darbo laikas – viena iš pagrindinių mobiliojo kompiuterio charakteristikų, o kartais tai net svarbiau, nei produktyvumas, todėl šio parametro matavimui dedikuojamas atskira skiltis. Testas buvo atliekamas "Battery Eater Pro" pagalba. Testų metu buvo atjungti "Sleep", "Standby" ir "Hibernate" režimai.
Autonominio darbo laikas grafiškai pavaizduotas žemiau esančioje iliustracijoje.
Darbas autonominiu režimu nešiojamam kompiuteriui "Dell Vostro 3550" tikrai patinka. Jei tai nėra maksimali apkrova, nešiojamas kompiuteris leis žiūrėti filmą ir dirbti standartinius biuro darbus virš 3 valandų, o jei nuspręsite tik skaityti mėgstamą el. knygą ar ilgą dokumentą – ir virš 4 valandų. Kompanija "Dell" deklaruoja, kad su šiuo kompiuteriu galima dirbti 6 valandas. Galbūt tai yra arti realybės, jei išjungtume "Wi-Fi" ryšį, sumažintume ekrano ryškumą per pusę ir dirbtume su keliais dokumentais. Ar tai realu? Galbūt išvykoje… Tačiau biure paprastai darbas būna intensyvesnis, tad geriausiu atveju teks tenkintis keturiomis su puse, o ne šešiomis valandomis darbo autonominiu režimu.
Temperatūrų matavimai pateikti žemiau.
Testų metu temperatūra patalpoje sudarė 22°C laipsnius. Kalbant apie šio nešiojamo kompiuterio temperatūrų lygius, lygiagrečiai reikia užsiminti ir apie aušinimo sistemą.
Aušinimo sistema sureguliuota tikrai pagirtinai: kol procesoriaus temperatūra neviršija maždaug 57°C laipsnių ribos, ventiliatorius visiškai nesisuka, girdisi tik kietas diskas. Dirbant su biuro programomis, naršant Internete (ypač kai svetainėse daug "flash" animacijos ar "flash" reklamų), ventiliatorius imasi savo darbo, tačiau tas trunka mažiau, nei minutę, kol galiausiai vėl viskas nutyla.
Esant maksimalioms apkrovoms, situacija kiek keičiasi. Buvo patikrinta "Vostro 3550" aušinimo sistemos galimybės, pasinaudojus testinėmis programomis "FurMark" (GPU), "OCCT-Linpack" (CPU) ir "Victoria" (HDD). Tokios apkrovos tikrai netipinės kasdienėje veikloje (ypač su tokios klasės nešiojamais kompiuteriais), tačiau vis tik įdomu, kaip viskas klostysis, kai „karštis muša į veidą“.
Iš procesoriaus pavyko išspausti 84 °C laipsnius, ventiliatorius „įsisiūbavo“ iki 5300 aps./min. ir… nieko, viskas veikė toliau, kadangi temperatūra buvo staigiai numušta, o aukštyn vėl kopė labai labai lėtai. Kadangi viskas pavyko sėkmingai, kiti nešiojami kompiuteriai maksimalios temperatūros teste turės atlaikyti jau ne "3DMark 06", tačiau rinkinį "FurMark" + OCCT + "Victoria". Karšta tikrai bus, ypač vasarą.
Grįžtant prie dvikovos „Vostro 3550 vs ProBook 4530s“, galima pastebėti, jog HP kompiuterio procesoriaus temperatūra ramybės būsenoje apie 8 °C mažesnė, tačiau visa tai pasiekta nuolatinio ventiliatoriaus sukimosi dėka, o tai akustinio komforto tikrai nesuteikia. Aišku, reikia turėti omenyje, jog HP papildomai turėjo diskretinę grafiką "Radeon HD 6490M", kuri pridėdavo maždaug +10 °C „indėlį“. Taigi turime pasirinkimą: arba tyliau ir karščiau, arba vėsiau, bet garsiau. Beje, žodis „vėsiau“ "Vostro 3550" tinka labiau tuo atveju, kai kalbame apie korpuso bei LCD ekrano temperatūrą, kuri keliais laipsniais mažesnė, nei "ProBook 4530s".
Dell Vostro 3550 privalumai ir trūkumai:
Privalumai:
Tyliai veikianti aušinimo sistema;
Gana ilgas baterijos veikimo laikas;
Matinis ekranas;
Neteplūs, matiniai paviršiai;
Pakankamas produktyvumo lygis, atliekant įprastus biuro darbus;
Kokybiška garso posistemė (kaip verslo klasės kompiuteriui);
Gana patrauklus dizainas;
Suteikiama 36 mėnesių garantija.
Trūkumai:
Nėra skaičių klaviatūros (darbui biure – tai nepamainomas dalykas);
Jokių laikmenų su tvarkyklėmis bei papildoma programine įranga, skirta Windows operacinei sistemai;
Labai "asketiška" komplektacija;
Plonas ekrano dangčio iš išorinės pusės plastikas (ant kompiuterio geriau nieko sunkaus nedėti)
Išvados
Po visų testų ir apie "Dell Vostro 3550" galima pasakyti viena – tikras biuro „darbinis arkliukas su kojos defektu“. Vienintelis rimtas trūkumas, kuris darbe gali kelti problemų – tai skaičių klaviatūros nebuvimas. O vietos jai tikrai atsirastų, jei tik "Dell" inžinieriai to panorėtų: erdvės iš abiejų klaviatūros pusių tikrai daug. Jei tik šis trūkumas būtų ištaisytas, kiti atrodytų kaip visiškai nereikšmingi.
Antra vertus, jei jums skaičių klaviatūra nėra mirties ar gyvybės klausimas, "Dell Vostro 3550" yra tikrai rimtas kandidatas jį įsigyti: greitas procesorius, talpus standusis diskas, operatyviosios atminties galbūt net perteklius, matinis ekranas su tikrai plačiu ryškumo reguliavimo diapazonu, kokybiška kaip verslo klasei garso posistemė, tyliai veikianti aušinimo sistema…
Pagyrų lyg ir daug, tačiau kitas dalykas – kaip šis "Dell" nešiojamas kompiuteris atrodo prieš jau daug kartų minėtą"HP ProBook 4530s", kurį mes „pakrikštijome“ pagrindiniu konkurentu.Pirmasisturi galingesnį procesorių, daugiau operatyvios atminties, talpesnį kietą diską, kokybiškesnę garso posistemę, tyliau veikia, tuo tarpuantrasisturi diskretinę grafiką, skaičių klaviatūrą, operacinę sistemą "Windows 7", kiek „šaltesnį charakterį“ (ypač kalbant apie procesoriaus temperatūrą) bei krepšį dovanų. Tad pasirinkimas nėra toks vienareikšmiškas, ypač kai kainos daugmaž vienodos (už "Dell" ir HP gaminius testavimo metu buvo prašoma apie 2000 lt).