Visi puikiai žino, kam skirti AMD „Threadripper“ procesoriai, ypač dvylikos branduolių 1920X ir šešiolikos 1950X. Pagrindinis tokių CPU pirkėjas – toli gražu ne žaidimų pasaulio atstovas. Nepaisant to, AMD stengėsi maksimaliai adaptuoti du galingiausius „Threadripper“ procesorius būtent žaidėjams arba, kalbant šiek tiek iš kitos pusės, sušvelninti trūkumus, sąlygotus „Zen“ architektūros dizaino ypatumų. Specialus Game Mode režimas, kurį turi 1920X ir 1950X modeliai, bet neturi 1900X modelis, padaro du esminius dalykus.

Pirmas dalykas, kurį atlieka Game Mode režimas lyginant su gamykliškai aktyvuotu Creator Mode režimu, tai atminties paieškos būdo pakeitimas. Abi aktyvios „Zeppelin“ šerdys gali komunikuoti su visais keturiais prieinamais atminties kanalais, bet tiesioginis jungimas egzistuoja tik su dviem kanalais. Priklausomai nuo to, kur duomenys yra operatyviojoje atmintyje, „Threadripper“ branduolys gali jos ieškoti artimiausiuose dviejuose kanaluose (artimiausioje atmintyje) arba tolimesniuose kanaluose (tolimesnėje atmintyje). Šis būdas vadinamas neapibrėžtos atminties prieiga (non uniform memory access) arba NUMA. Game Mode režimas pakeičia prieigos būdą į NUMA iš UMA (unified memory access), kuris aktyvuotas kartu su Creator Mode režimu. Tada sistema negali atpažinti artimosios ir tolimosios atminties.

Praktinė reikšmė iš NUMA tokia, kad išnaudojus visą CCX bloko 8 MB L3 spartinančiąją atmintį branduoliai susikalba su artimąja atmintimi greičiau, kadangi UMA gaišties laikas plius minus atitinka artimosios ir tolimosios atminties vėlinimo laikų vidurkį NUMA režimu. Aukšta L3 lygio spartinančios atminties gaištis yra viena iš „Zen“ architektūros ydų, kurios programiškai išspręsti negalima. Tai yra pačios architektūros apribojimas. 16 MB talpos L3 spartinančioji atmintis yra pusiau paskirstyta tarp CCX modulių, kas reiškia, kad CCX blokui pasiekiami tik 8 MB L3, kai apkrova nenaudoja daugiau keturių branduolių tama pačiame CCX bloke.

Gijai prireikus daugiau nei 8 MB ji privalo kreiptis į kitą CCX modulį, o tai jau atliekama per vidinę jungtį, valdomą atminties valdiklio. Deja, AMD „Data Fabric“ jungtis yra lėta – jos pralaidumas siekia vos 22 GB/s, kas atitinka 1600 MHz dirbantį DDR3 modulį. Dar dalį prieinamo pralaidumo galimai pavogia duomenys, keliaujantys iš IO centro PCIe linijų. Palyginimui, L3 pralaidumas siekia 175 GB/s. Be žemo taktinio dažnio, kuris išlieka pagrindiniu apribojimu dar aršesnei konkurencijai su „Intel“, L3 gaištis yra antroji problema, kuri „Threadripper“ paliečia labiau nei „Ryzen“ procesorius. Jų L3 gaišties laikas mažesnis, tačiau gerokai nusileidžia „Intel“ atitikmenims.

Be to, „Ryzen“ procesorių L3 spartinančioji atmintis yra mažiau efektyvaus aukos (angl. victim) tipo. Duomenys, kurie turės būti iškelti iš žemesnio lygio spartinančiosios atminties, bus perkeliami į victim atmintį. Iki kol informacija vėl bus iškelta atgal, toks L3 veikia kaip normalios paskirties spartinančioji atmintis. AMD stengėsi efektyvumą kompensuoti didesne L2 talpa. Prisimename, kad 5-os „Core“ kartos „Broadwell“ procesoriai turėjo eDRAM pagrindu sukurtą L4 lygmens spartinančiąją atmintį, kuri veikė kaip auka L3 lygmeniui, tačiau „Intel“ kol kas nebegrįžo prie tokio architektūrinio sprendimo. Matomai, jo implementacija sudėtinga, o ir netrūksta trūkumų.

Atnešusi kaip niekad daug branduolių į stalinių kompiuterių rinką AMD nenorom sukėlė problemų kai kuriems žaidimams. Pavyzdžiui, „Dirt 3“ ir „Far Cry Primal“ negali tinkamai veikti su didžiausią branduolių skaičių turinčiais „Threadripper“. Kaip problemos sprendimą AMD sukūrė Legacy Compatibility režimą, kuris atjungia pusę „Threadripper“ branduolių.

Toks „Windows“ aplinkoje vykdomas programinis sprendimas efektyvus, tačiau palieka bent keturias skirtingas konfigūracijas įtraukiant (N)UMA. Eiliniam vartotojui tai per didelis galvos skausmas grįžinėti iš vienos opcijos į kitą priklausomai nuo apkrovai geriausiai tinkančios konfigūracijos. Siekdama viską supaprastinti AMD tiesiog paliko du režimus: Game Mode ir Creator Mode.

Čia reikia pabrėžti, kad atjungiami tik vienoje šerdyje esantys branduoliai, tačiau visos PCIe linijos, DRAM kanalai ir IO mazgai lieka aktyvūs. Neišjungiama ir SMT technologija, kuri yra analogas „HyperThreading“. Tokiu būdu 1920X tampa 6C/12T konfigūracijos procesoriumi, pagal tai identišku R5 1600X, o 1950X įgauna 8C/16T konfigūraciją ir tampa R7 1800X. Ėmimas atjunginėti 1920X ar 1950X branduolius neatrodo kaip logiškas pasirinkimas ypač atižvelgus į sumokėtą sumą, tačiau AMD sako, jog tai kiekvieno asmeninis pasirinkimas, kuris gali žaidimuose ir taip gerai pasirodantį procesorių šioje srityje paversti dar geresniu.

Tai padės patikrinti „Asus“ flagmanė „ROG Zenith Extreme“, kuri, peržvelgus savybių sąrašą, greičiausiai galėtų būti visų rinkoje esančių X399 pagrindinių plokščių flagmane. „ROG Zenith Extreme“ ne tik turtinga, bet ir itin novatoriška – jai „Asus“ pažėrė dar nematytų sprendimų, kurių nepavyks rasti nei vienoje šiuolaikinėje platformoje apimant visus keturis pagrindinius gamintojus. Asus kitu kampu pažiūrėjo į VRM grandinės aušinimą, M.2 SSD kaupiklių montavimą ir dar keletą mažesnių dalykų, kurie nepaisant aksesuarų statuso, dar labiau didina „ROG Zenith Extreme“ išskirtinumą.

„Threadripper“ zenitą pasitiks Arktyje kartu su „Freezer 33 TR“

Visi trys „Threadripper“ modeliai komplektuojami be jiems skirtų aušintuvų, todėl pirkėjas privalo atskirai pasirūpinti aušinimu. Daliai jų AMD nusprendė palengvinti užduotį į komplektaciją pridėdama specialų kronšteiną. Jis suderinamas su AiO aušintuvais, kurių OEM'as yra „Asetek“. Į sąrašą papuola didesnė dalis NZXT „Kraken“, „Thermaltake“ ir „Hydro“ sistemų iš „Corsair“. Tai geras sprendimas jau iš seniau turintiems tokią sistemą, tačiau ne idealus aušinimo klausimą spendžiant nuo nulio. „Threadripper“ išsiskiria savo didžiuliu plotu, be to po dangteliu esančios šerdys išdėstytos specifine tvarka. Kai kurie gamintojai, įskaitant „Noctua“, „Enermax“ ir ARCTIC išleido specialiai „Threadripper“ procesoriams skirtus aušinimo sprendimus. Jie pasižymi padidintu pagrindo plotu tam, kad jis uždengtų šerdis ir tokiu būdu padidintų aušinimo efektyvumą. ARCTIC nusprendė modifikuoti „Freezer 33“ orinių aušintuvų šeimą, ją pritaikydama „Threadripper“ procesorių anatomijai. Pagrindiniai pokyčiai, savaime suprantama, palietė pagrindą. „Freezer 33 TR“ tebeturi keturis karščio vamzdelius, kurie buvo „ištempti“ ir dabar yra ilgesni. Bendri radiatoriaus išmatavimai beveik nepasikeitė - „Freezer 33 TR“ tapo tik 5 mm aukštesnis.

Ne kartą įsitikinome, kad ARCTIC yra žalioji kompanija. Paprasta kartoninė dėžutė, kartoniniai apsauginiai elementai... Šįkart netgi nėra popierinio vartotojo gido. ARCTIC siūlo specialią kortelę, kurios pagalba montavimo instrukcijos bus atverstos išmaniojo telefono ekrane. Tai yra cost effective klasės aušintuvas, todėl ir aksesuarų sudėliojimui neskirta daug dėmėsio - viskas patalpinta į paprastą maišelį, o šis į kartoninę dėžutę. Netgi atmetus trūkstamą vartotojo gidą, komplektacijos išpildymas džiugina. ARCTIC prideda 3-4 aplikacijoms tikrai užteksiančios aukšto efektyvumo MX-4 termo pastos, taip pat užraktus antrajam ventiliatoriui ir jam skirtus silikoninius tarpiklius.

„Freezer 33 TR“ konstrukcija yra paprasta, tiesiog laikytasi elementarių orinių aušintuvų kūrimo taisyklių. Bokštas sudarytas iš 49 aliuminio plokštelių, kurių šonai beveik aklinai uždaryti siekiant kuo didesnio oro judėjimo tarp jų. Visos plokštelės padengtos matinio nikelio danga. Virš paskutinės plokštelės kyšo keturių termo vamzdelių galai, kurie radiatoriaus aukštį fiksuoja ties 155 mm žyma.

Radiatoriaus ilgis 123 mm, o plotis (be ventiliatoriaus) tik 62 mm. Matmenys nedideli, todėl nebuvo jokios priežasties asimetriniam radiatoriaus dizainui. Pasinaudojus dviem smulkiomis ertmėmis, skirtomis antrojo ventiliatoriaus fiksacijai, „Freezer 33 TR“ plotis išaugtų iki 116 mm, tačiau pull ventiliatorius vis tiek nesukeltų jokių blokavimo problemų.

Keturi 6 mm diametro karščio vamzdeliai su procesoriumi liečiasi tiesiogiai, ARCTIC pasirinko Direct Touch metodą. Su CPU dangteliu besiliečianti vamzdelių dalis nikeliu padengta nėra. Čia šviečiasi variui būdinga spalva. Apdirbimo kokybė daugiau mažiau standartinė. Virš pagrindo įrengtas kronšteinas, prie kurio abiejų šonų tvirtinasi kronšteinai. ARCTIC virš pagrindo nusprendė nenaudoti papildomo radiatoriaus, visą surinktą karštį patikėdama vamzdeliams nunešti į bokštą. Jame karščio vamzdeliai išdėstyti skirtingose trajektorijose, neužstojant vienas kito, kas turėtų padidinti aušinimo efektyvumą.

Skirtingai nei standartinis „Freezer 33“, „Freezer 33 Plus“, „Freezer 33 CO“ ir „Freezer 33 PENTA“ modeliai, „Freezer 33 TR“, o kartu ir „Freezer 33 eSports“, komplektuojami su naujausiais „Bionix F120“ PWM ventiliatoriais. ARCTIC juose integravo pažangius trifazius motorus, kurie pasižymi mažesnėmis vibracijomis bei temperatūromis. Tokios pačios ypatybės priskiriamos ir FDB guoliams, padidinant ventiliatoriaus, kaip visumos, ilgaamžiškumą. Visgi ARCTIC apsidraudė ir bet kokioms galimoms vibracijoms užkirto kelią keturiais padukais ant ventiliatoriaus rėmo. 120 mm skersmens „Bionix F120“ sūkiai kinta 200 - 1800 RPM diapazone, generuojant maksimalų 69 CFM oro srautą. Triukšmo lygį gamintojas nurodo 0,5 sonos. Tai atitinka 24,4 dBA. Ventiliatorius turi ilgą 400 mm kabelį, iki kurio pabaigos likus 50 mm yra moteriška 4-pin jungtis. PST (PWM Switching Technology) technologija tuo pačiu metu leidžia valdyti antrą prijungtą ventiliatorių.

705 gramus sveriantis „Freezer 33 TR“ rekomenduojamas 200 W karštį generuojantiems CPU, o maksimalus palaikomas TDP siekia 320 W. Šis modelis be TR4 lizdui taip pat tinka AM4, LGA2011(v3) ir LGA2066 motininėms plokštėms. Priminsime, kad visų trijų „Threadripper“ procesorių TDP siekia 180 W.

„Freezer 33 TR“ montavimą sudaro trys žingsniai. Pirmų dviejų seka nėra griežta. Ant TR4 lizdo pritvirtinamos plokštelės , o ant radiatoriaus pagrindo šonų fiksuojami kronšteinai. Plokštelėse sumontuoti simetriniai radiatoriaus tvirtinimo taškai, kurie pakeičia ant TR4 lizdo esančius asimetrinius. Dėl asimetrinių taškų radiatorių kronšteiną įmanoma tvirtinti tik vienoje pozicijoje. Simetriniai taškai galėtų duoti daugiau naudos jeigu „Freezer 33 TR“ būtų asimetrinio dizaino. Dabar dvi skirtingos pozicijos, kuriomis įmanoma sumontuoti „Freezer 33 TR“, iš esmės yra viena ir ta pati pozicija vos tik permeti į kitą radiatoriaus pusę „Bionix F120“ ventiliatorių. „Threadripper“ir „Freezer 33 TR“ atveju termo pasta geriau yra padengti ne CPU dangtelį, o radiatoriaus pagrindą, kadangi „Freezer 33 TR“ pagrindas vis vien neuždengia viso dangtelio. Pasodinus radiatorių ant CPU ARCTIC siūlo varžtus sukti ketvirčio pasukimais laikantis sekos, kurie bus prisukami pirmiausiai, o kurie vėliausiai. Deja, gamintojas nenurodo kiek tampriai reikia prisukti varžtus, kurie neturi spyruoklių. Mes veržėme iki pat galo. Pamatę, kad šoniniai kronšteinai nuo tokio priveržimo labai išsilenkė nusprendėme varžtus kiek atlaisvinti.

Aušintuvas turi 100 % suderinamumą su DRAM moduliais - arčiausiai CPU esančiame DIMM lizde galima statyti kad ir patį aukščiausią DDR4 modulį. Sumontuoto radiatoriaus žemiausia aliumininių plokštelių eilė visiškai nekonfliktavo su „ROG Zenith Extreme“ radiatoriumi, tačiau „Freezer 33 TR“ kraštas pavojingai priartėjo prie pagrindinio PCIe 3.0 x16 lizdo. Sumontavus „Asus ROG STRIX GTX 1070 Ti Advanced“ vaizdo plokštę, turinčią nugarinę plokštelę, paaiškėjo, kad radiatorius su VGA nesiliečia.

Pakuotė ir komplektacija

Matome standartinę ROG stiliaus dėžę su ne visai standartinėmis savybėmis, kuriomis pasižymi „ROG Zenith Extreme“. Tai ir „LiveDash“ OLED ekranėlis, ir pridėtinė 10G „ROG Areion“ tinklo plokštė. Tai tikrai ne viskas. Likusią dalį „Asus“ atidavė pagrindinės plokštės specifikacijoms. „Asus“ netgi nedrąsiai užrašė „gaming motherboard“, nors tokio užrašo neturėjo AM4 platformos flagmanė „ROG Crosshair VI Hero“. Pakuotė išties didelė, tačiau iš šių kadrų nesimato tikrojo dėžės storio.

„Asus“ duoda kalną aksesuarų. Tarp rečiau matomų priedų turime ne tik HB SLI tiltą, bet ir 3-way bei 4-way tiltus. Taip pat radome tris išorinius termo diodus, firminius ROG lipdukus, padėklą ir ženklą - maketą bei keletą jungiamųjų kabelių kitiems pagrindiniams priedams, kurių į kadrą neįtraukėme. Apie juos - apžvalgos eigoje. SATA kabeliai, WiFi antenų laikikliai, M.2 ir kiti varžteliai, žinoma, savo vietose.

Galiausiai turime ROG atmintinuką su visa įmanoma programine įranga. Jeigu jinai gali pasenti, tai firminis laikiklis ilgas ir tuo pačiu sunkias vaizdo plokštes parems per amžius.

Specifikacijos

Žvilgsnis iš arčiau į „ROG Zenith Extreme“ ir jos išskirtines savybes

Paėmus „ROG Zenith Extreme“ į rankas apėmė toks jausmas, kokio dar niekad nebuvo, nors esame apžvelgę kone tris dešimtis pagrindinių plokščių. Velniai griebtų! Su tokia sunkia, tvirta ir nepriekaištingai surinkta pagrindine plokšte dar nebuvome susidūrę. Akis paganyti taip pat yra į ką net nepatiekus sistemai energijos. Išvaizda turi daug bendro su „ROG Maximus“ šeima. Juoda EATX formato (30,5 x 27,7 cm) montažinė plokštė, juodi – pilki PCIe ir DIMM lizdai, uždengtos I/O ir garso posistemės zonos... Vaizdas agresyviai patrauklus, tačiau nebeverčiantis iš koto. Tiesiog todėl, kad mūsų akys prie ROG pagrindinių plokščių jau pripratusios. Regą automatiškai labiausiai traukia milžiniško dydžio TR4 lizdas, ne mažesnis mikroschemų rinkinį aušinantis radiatorius, kurio vienas trečdalis blizgus, absoliutus nulis matomų M.2 lizdų ir devintas DIMM lizdas. Gal „ROG Zenith Extreme“ palaiko keturkanalę su trupučiu DDR4 atmintį? Turbūt ne, bet devintojo DIMM lizdo esame suintriguoti maksimaliai.
Kita PCB pusė dar kartą patvirtina, kodėl ši pagrindinė plokštė tokia tvirta. TR4 lizdas iš kitos pusės sustiprintas metaline plokštele, tas pats padaryta su montažine plokšte. Beveik pusę jos dengia metalo lakštas. Galinė plokštelė panaudota ir ant VRM zonos, kas leidžia tikėtis šiek tiek efektyvesnio grandinės aušinimo. Ši pusė ne tik parodo dalinę „ROG Zenith Extreme“ giminystę TUF pagrindinėms plokštėms, bet ir atskleidžia, kad ne visi kitoje pusėje matyti mechaniniai PCIe x16 lizdai yra pilno x16 elektrinio pralaidumo.

Viršutinėje „ROG Zenith Extreme“ dalyje, po karščio vamzdeliu, aptikome WB_SENSOR lizdą. Tai daugiafunkcinis sensorius, galintis matuoti skysčio temperatūrą, jo tėkmės greitį bei užfiksuoti jo nepageidaujamą nutekėjimą. Kitame šone turime antrąją 4-pin RGB galvutę (+12 V, 2 A), palaikančią iki 5050 diodų. Kaip ir daugelis high end LGA2066 pagrindinių plokščių, „ROG Zenith Extreme“ gavo du 8-pin EPS12V lizdus, kuriais gali pratekėti beveik 600 W. Maitinimo lizdai išdėstyti vienas po kitu, tačiau kabelių atjungimo problemos neiškilo. Virš antrojo EPS12V pastatyti CPU_FAN (1 A, 12 V) ir CPU_OPT lizdai ventiliatoriams.

Žemiau rikiuojasi skirtingo dydžio on-board įjungimo/išjungimo ir perkrovimo mygtukai, ATX24V lizdas, o greta jo Probelt įtampų matavimo taškai. „Zenith“ turi vidinį USB 3.1 Gen 2 (10 Gb/s) lizdą, sujungtą su X399 mikroschemų rinkiniu, ir H_AMP lizdą, prie kurio, šakotuvo pagalba, galima jungti didelį skaičių ventiliatorių, kadangi kanalo stipris siekia net 3 A (36 W).

Tarp DIMM M.2 ir ATX24V lizdų integruoti komponentų aptikimą indikuojantys LED diodai bei mažytė dėžutė, turinti keturis slankiklius. Jais galima įjungti/išjungti PCIe x16 lizdus. Pravarti savybė norint sužinoti, kuri iš keletos įdiegtų vaizdo plokščių yra defektuota jų neišmant iš PCIe lizdų.

Aplink milžinišką TR4 lizdą išdėstyti devyni DIMM lizdai. Toks skaičius labai neįprastas netgi HEDT platformai. Iš tikrųjų DDR4 operatyviajai atminčiai skirti aštuoni iš devynių DIMM lizdų. Labiausiai į dešinę nutolęs lizdas atlieka kitą paskirtį. „Zenith“ plokštėje galima integruoti iki 128 GB operatyvios atminties panaudojant non-ECC arba klaidų taisymu pasižyminčius ECC DDR4 modulius. Oficialiai „Threadripper“ procesoriai palaiko 2666 MHz atmintį, tačiau „Zenith“ kyla iki pat 3600 MHz (O.C.). Pirmą kartą „Asus“ pagrindinės plokštės DIMM lizdai perskirti metaliniu lankeliu. Galbūt tai pabandymas juos sutvirtinti. Kaip ten bebūtų didesnių tvirtumą didinančių elementų nematome, kaip ir RGB LED diodų aplink.

Tai, kad devintasis DIMM lizdas nėra skirtas standartinei operatyviąjai atminčiai išduoda ant jo uždėtas metaliukas su užrašu DIMM.2, blokuojantis DDR4 modulį. Į šį lizdą statoma ROG DIMM.2 pridėtinė plokštė, kurią „Asus“ iškart pridėjo į komplektaciją. Iš abiejų jos pusių galima tvirtinti po vieną M.2 kaupiklį. Maksimalus formatas 22110. Kiekvienas lizdas teikia 32 GB/s pralaidumą ir gali dirbti tiek su SATA, tiek PCIe magistralę turinčiais SSD kaupikliais.

„Asus“ pagalvojo ir apie greitų M.2 kaupiklių aušinimo galimybę. Prie pridėtinės plokštės viršaus galima fiksuoti specialų kronšteiną, o prie jo mažo diametro ventiliatorių, nukreipiant generuojamą oro tėkmę į apačią. Atstovas iš „Noctua NF-A4x20“ serijos tam puikiai tiko.

Keturi iš šešių PCIe lizdų yra SafeSlot lizdai. Plieno konstrukcija sustiprinti visi mechaniniai PCIe 3.0 x16 lizdai, kurių keturi. Pirmasis ir trečiasis lizdai gali veikti x16 elektriniu pralaidumu. Tai pirmasis pasirinkimas 2-way SLI/„CrossFire“ naudotojams, kurių netgi masyviausios vaizdo plokštės galės be problemų kvėpuoti dėka palikto didelio tarpo. Antrojo PCI 3.0 x16 lizdo maksimalus pralaidumas siekia x8. 3-way multi GPU vartotojai turėtų atkreipti dėmesį, kad šis lizdas bus užblokuotas jeigu virš jo atsiras vaizdo plokštė, turinti didesnę nei dviejų aukštų aušinimo sistemą. Paskutinis, žemiausiai esantis, x16 lizdas yra vienintelis, kuris dalijasi pralaidumu su kitais PCB mazgais. Norint, kad šis dirbtų maksimaliu x8 pralaidumu, teks susitaikyti su U.2 lizdo atjungimu. Vienintelė išeitis turėti abu funkcionuojančius mazgus - x4 pralaidumo parinktis UEFI BIOS aplinkoje vietoje x8. Papildomiems įrenginiams skirti po vieną PCIe 2.0 x4 ir PCIe 2.0 x1 lizdai. Pagrindinis (aukščiausias) lizdas sumontuotas artimiausioje įmanomoje pozicijoje TR4 lizdo atžvilgiu, todėl gali kilti problemų dėl jo blokavimo aušinantiems „Threadripper“ su tam tikrais oriniais aušintuvais.

Dar vienas priedas prie „ROG Zenith Extreme“ tai „ROG Areion“ 10G add on plokštė, naudojanti PCIe 3.0 x4 magistralę, turinti masyvų radiatorių, vieną RJ-45 portą ir monitoringo sistemą greičiui bei statusui nustatyti. „ROG Areion“ yra ne kas kita, o LAN tinklo plokštė, turinti „Aquantia AQtion AQC107“ valdiklį ir siūlanti spartą iki 10 Gbps bei atgalinį suderinamumą su 1 G/2,5 G/5 G standartais. Aišku, toks masyvus radiatorius kiek per didelis kraštutinumas ne į blogą pusę, bet „ASRock Fatal1ty X299 Professional Gaming i9 XE“ jau parodė, kad itin spartūs tinklo moduliai reikalauja papildomo aušinimo.

X399 mikroschemų rinkinį aušina netaisyklingos formos radiatorius, kuris išsiskiria savo dydžiu ir veidrodiniu paviršiumi. Juo papuošta tik maža dalis radiatoriaus, gerokai didesnį plotą atiduodant šlifuoto aliuminio imitacijai, kuriame įrėžtas firminis ROG ženklas. Įspūdingo dydžio aušinimo sprendimas pasirinktas ne šiaip sau. Nuėmus viršutinę dalį randame trečiąjį M.2 lizdą, kuriame galima montuoti 42, 60 arba 80 mm ilgio M.2 SSD. Palaikomi tiek SATA, tiek PCIe magistralę naudojantys SSD. Kaip ir kiti du M.2 lizdai, taip ir šis su niekuo daugiau nesidalina pralaidumu. Ant radiatoriaus iškart uždėta termo juostelė. Papildoma montažinė plokštė, rasta ant vidinio radiatoriaus, puoš šią „ROG Zenith Extreme“ dalį RGB efektais.

SATA laidu jungiamiems informacijos kaupikliams skirti šeši SATA III 6 Gb/s portai, prijungti prie X399 mikroschemų rinkinio. Su visais iš jų galimi 0, 1 ir 10 tipo RAID masyvai. SATA lizdai iš vienos pusės apsupti 90° kampu pakreipta USB 3.1 Gen 1 galvute, iš kitos – jau minėtu U.2 portu, kurio 32 Gb/s pralaidumo bus netenkama pilnai pasinaudojus ketvirtuoju PCIe 3.0 x16 lizdu.

Montažinės plokštės apačioje dublikuojamos aušinimo sistemos stebėjimo galimybės su W_FLOW, W_OUT ir W_IN lizdais. Čia pat turime T_SENSOR lizdą, prie kurio prijungtas diodas gali fiksuoti pasirinkto taško temperatūrą. Dar vieną tokį lizdą aptikome prie H_AMP lizdo. Be 4-pin W_PUMP+ ir antrosios vidinės USB 3.1 Gen 1 galvutės „ROG Zenith Extreme“ siūlo keletą pagalbų. Safe Boot mygtukas laikinai aktyuoja saugius BIOS nustatymus tam, kad būtų galima pakoreguoti prieš tai taikytus nustatymus, kurie dabar neleidžia sistemai startuoti. ReTry mygtukas taip pat skirtas spartintojams. Kuomet perkrovimo mygtukas yra neveiksnus, motininė plokštė, išlaikydama tuos pačius BIOS nustatymus, pabando priversti sistemą sėkmingai startuoti greituoju būdu. Slow Mode slankiklis, palaipsniui mažinant CPU dažnį ir grąžinant sistemai stabilumą, skirtas skystą azotą naudojantiems medžiotojams. Stabilizavimo funkciją nuo cold boot klaidos atlieka LN2 Mode trumpiklis. RSVD slankiklio panaudojimas paliktas tik autorizuotiems „Asus“ inžinieriams. Jo funkcija vartotojo gide neaprašyta. Aktualiu komponentu gali tapti EXT_FAN lizdas. Į jį jungiama FAN EXTENSION pridėtinė plokštė, turinti dar tris 4-pin lizdus ir jiems priskirtus termo sensorius. Vieno kanalo stipris siekia 1 A (12 W), įrenginys yra pilnai suderinamas su „Fan Xpert 4“ įrankiu ir geba kontroliuoti sūkius tiek PWM, tiek DC metodais.

Kitame šone adresatinė 4-1 pin (5 V, 3 A) galvutė, palaikanti iki 60 diodų, antroji 5050 RGB LED galvutė, viena vidinė USB 2.0 galvutė, 4-pin CHA_FAN2 lizdas ir speciali ROG-EXT jungtis, skirta pirmos arba antros kartos „Asus OC Panel“ priedui. Molex jungčiai nereikia skirti didelio dėmesio, kadangi jos pajungimas rekomenduojamas tik 3-way/4-way SLI/„CrossFire“ atveju.

„SupremeFX“ garso posistemės sandara kiek pasikeitusi. Šalia „Realtek ALC1220“ kodeko, pasiekiančio 113 dBA SNR įėjime ir 120 dBA SNR išėjime, dabar integruotas nebe 24 bitų, o 32 bitų/384 KHz ESS 9018Q2C DAC‘as. Į ausines išvedamam garsui sustiprinti pirmą kartą matome „Texas Instruments OPA2836“ operacinį stiprintuvą, kurį radome kitoje PCB pusėje. Sonic Studio III/ Radar III sudaro programinį paketą. Savaime suprantama, panaudoti „Fine Gold“ serijos „Nichicon“ kondensatoriai.

Galinė I/O panelė turi jau integruotą skydelį, pridedantį tvirtumo ir patogumo, kai nereikia atskirai I/O dangtelį tvirtinti į korpusą. „Asus ROG Zenith Extreme“ siūlo pasinaudoti aštuoniais USB 3.0 Gen 1 (5 Gb/s) lizdais, iš kurių du dar atlieka papildomas funkcijas. Pažymėtas KeyBot geba išplėsti prijungtos klaviatūros funkcionalumą, o žemiau jo esantis USB, išvien su Flashback mygtuku, skirtas atlikti UEFI BIOS atnaujinimo procedūrą. Visi aštuoni USB lizdai surišti su „Threadripper“ procesoriuje esančiu AHCI centru, o A (raudonas) ir C (juodas) tipo USB 3.1 Gen 2 (10 Gb/s) portus valdo atskiras „ASMedia 3142“ valdiklis. UEFI BIOS nustatymai anuliuojami specialiu CLR_CMOS mygtuku. RJ-45 portas susietas su gigabitiniu „Intel I211-AT“ tinklu. Nuo iškrovos jį saugo LANGuard. Kur kokia kolonėlė turėtų buti prijungta greičiau leis identifikuoti audio portų LED apšvietimas. Yra ir skaitmeninė S/PDIF jungtis.

WiFi 802.11 a/b/g/n/ac ryšiui skirta portabili antena jungiama į du lizdus, o WiGig 802.11ad į trečiajį juodos spalvos lizdą. Ši antena dažnių juostą išplečia iki 60 GHz, o pralaidumą iki 4600 Mbps. Palaikomas ir MU-MIMO.

VRM grandinė

Virš TR4 lizdo esantis radiatorius nepasižymi dideliu skaičiumi įpjovų, tačiau pailga forma turėtų tai kompensuoti. Varinis radiatorius virš PCB kyla į 3,5 cm aukštį. Jis termo vamzdeliu sujungtas su antruoju radiatoriumi, kuris paslėptas po plastmasiniu gaubtu. Mes visada pasisakėme prieš bet kokį radiatorių gaubiantį plastiką, tačiau nuėmę šoninį gaubtą supratome, kodėl „Asus“ be jo šįkart išsiversti negalėjo. Daugeliui tai, ką radome, būtų per bjauru. Kaip ten bebūtų – estetinis vaizdas šiuo laikotarpiu svarbus. Tačiau reikia pridurti, kad gaubtas slėpė ne dar vieną dizainerių sukurtą kūrinį, o maksimaliai teisingai suprojektuotą radiatorių. Tikrą radiatorių. Jis surinktas iš varinių plokštelių, todėl pasižymi maksimaliai dideliu paviršiaus plotu. Maža to, ant radiatoriaus uždėtas 45 mm skersmens ventiliatorius, kurio sūkiai gali būti valdomi UEFI aplinkoje, taip pat galima keisti sensorinį tašką, pagal kurio temperatūrą bus reaguojama. Dabar tampa visiškai aišku, kokiu tikslu paliktos angos nugarinėje I/O dalyje ir plastmasinio gaubto viršuje. „Asus“ žingsnis aklinai uždaryti gaubtą iš CPU pusės taip pat suprantamas. Kažin ar perforacijos duotų apčiuopiamos naudos kai miniatiūrinio ventiliatoriaus CFM labai mažas, tačiau taipogi nemanome, kad jos galėtų pakenkti CPU temperatūroms, ypač jeigu naudojamas aušinimas vandeniu. Palindus po radiatoriumi galima įsitikinti, kad šis nesklaido niekeno šilumos kaip tik atneštą termo vamzdeliu iš pirmojo radiatoriaus. Visa CPU grandinė yra sumontuota būtent po šiuo akiai patrauklesniu radiatoriumi.

„Asus ROG Zenith Extreme“ turi aštuonių fazių VRM grandinę, kurios smegenys - kompanijos pamėgtas ASP1405I PWM valdiklis, veikiantis 8+0 režimu. Priminsime, kad tai visiškas dvynys (arba bent jau labai panašus) IR35201 valdikliui. Kiekviena fazė naudoja ne kartą X299 pagrindinėse plokštėse aptiktus IR3555M galios blokus, vieno stipriui siekiant 60 A. MicroFine Alloy induktoriai reitinguoti tokiam pačiam 60 A stipriui. Filtruojant dalyvauja 10K ilgaamžiškumo japoniški kondensatoriai bei iš tantalo pagaminti žemo profilio POSCAP kondensatoriai, kurių čia nėra daug.

SoC mazgo sudedamosios dalys iškeltos žemiau pirmojo PCIe 3.0 x16 lizdo. Jis sudarytas iš antrojo skaitmeninio ASP1405I PWM valdiklio ir trijų „Texas Instruments NexFET“ tranzistorių (identifikacinis kodas CSD97374Q4M). Kiekvieno stipris siekia 25 A. Nėra jokių abejonių, kad ši grandinės dalis tikrai neribos OC rezultatų, tačiau „Asus“ ją galėjo sumontuoti po plokšteliniu radiatoriumi.

Operatyvios atminties grandinė sudaryta iš dviejų ASP1103 PWM valdiklių ir keturių galios blokų (vienam valdikliui po du). Galios blokas sudarytas iš viršutinės ir apatinės pusių, kas reiškia, kad jį sudaro pora tranzistorių, deja, neidentifikuojamų.

UEFI BIOS

UEFI BIOS įdiegtas į 128 Mb ROM'ą. Atsarginio modulio „ROG Zenith Extreme“ neturi. EZ Mode režimas standartinis kaip ir visų ROG motininių plokščių: realiu metu sekama CPU ir pagrindinės plokštės temperatūros, taip pat CPU įtampa ir ventiliatorių sūkiai, informuojama kurie SATA/M.2 lizdai yra užimti. Greituoju būdu galima aktyvuoti operatyvios atminties XMP 2.0 profilį, keisti bootable įrenginių seką.

Q-Fan skyriuje VRM grandinę aušinantis mažytis ventiliatorius koduotas kaip COV_FAN. Gamykliškai jis išjungtas ir aktyvuojamas VRM temperatūrai pasiekus 70 °C. W_PUMP lizdas skirtas galingų pompų maitinimui, tačiau iš bėdos prie jo galima jungti ir sisteminius ventiliatorius, kurie bus valdomi pasirinktu PWM arba DC režimu. Trūkumas toks, kad vartotojas negauna standartizuotų profilių, o valdymas pasitelkiant tris termo taškus įmanomas tik iš Monitor sekcijos.

Extreme Tweaking sekcijoje aptikome iki šiol nematytą nustatymą, pavadintą Overclocking Enhancement. Tokią opciją turėjo ir „Asus ROG Crosshair VI Hero“, tačiau ji buvo padėta į kitą sekciją. Ką daro aktyvuotas Overclocking Enhancement, tai įjungia SenseMi Skew technologiją, kuri dirbtinai sumažina procesoriaus temperatūrą tam, kad būtų apgautas XFR ir ilgiau išlaikytas padidintas taktinis dažnis. Nors „ROG Zenith Extreme“ oficialiai palaiko tik 3600 MHz DDR4 atmintį, randame ir 4000 MHz daugiklį. Core Performance Boost nustatymas reguliuoja Precision Boost ir XFR, gamykliškai šios technologijos įjungtos. Vcore įtampa keičiama manual ir offset (+/-) būdais. Jos keitimo žingsneliai kas 0,00625 V. SOC įtampa konfigūruojama identiškais žingsneliais.

Tarp DRAM nustatymų randame tuziną jau sukonfiguruotų profilių B-die lustus turintiems DDR4 moduliams. Dalis profilių sukurti puikiai žinomo spartintojo Stilt. Nors dalis profilių turi ypač agresyvią įtampą (net 1,9 V), norintys paeksperimentuoti ar išpešti daugiau spartos savo atminčiai gali pabandyti pritaikyti konservatyvesnius nustatymus.

VCore įtampos stabilizavimui skirtas aštuonių lygių LLC (Load Line Calibration). External Digi+ Power Control sekcijoje galima koreguoti tokius paramaterus, kaip DRAM srovės talpa. Ją padidinus, ko pasekoje iš valdiklio atitekės daugiau srovės, tai teoriškai turėtų leisti operatyviajai atminčiai pasiekti didesnį taktinį dažnį.

Tweaker's Paradise esančių nustatymų vargiai prireiks, nebent bus spartinama ar susiduriama su DRAM stabilumo problemomis. Vienas iš galimų sprendimo būdų yra VTTDDR įtampa, kuri optimaliu variantu turėtų būti lygi pusei DDR4 atminties darbinės įtampos.

UEFI BIOS aplinkoje „Asus“ nesuteikia pilno RGB efektų valdymo, leidžia pašvietimą tik įjungti/išjungti. Advanced sekcija duoda priėjimą prie daugelio integruotų mazgų, įskaitant LAN, WiFi/„Bluetooth“, garso posistemės, SATA ir trečių šalių USB 3.1 valdiklių. Taip pat galima keisti elektrinį PCIe 3.0 x16 lizdų pralaidumą. Kaip minėjome, norint vienu metu išlaikyti veikiantį U.2 portą ir žemiausiai esantį PCIe 3.0 x16 lizdą, būtina elektrinį pralaidumą nustatyti x4 parinkčiai.

Į AMD CBS subsekciją kišti nosies nėra ko, nebent esat išties pažengęs vartotojas.

Monitor skiltyje matome patvirtinimą, kad VRM'as turi termo daviklį, kuris yra tiesiog privalomas. Sisteminių ventiliatorių kanalams galima priskirti bet kurį (CPU, VRM, išorinio diodo) termo daviklį, taip pat koreguoti minimalių sūkių limitą ar intensyvumą kaip greitai ventiliatoriai didins/mažins savo RPM. Kaip minėjome, prie W_PUMP+ lizdo galima jungti ir sisteminius ventiliatorius, tačiau net ir PWM režimu jų valdymas bus kiek ribotas priskiriant po tris parinktis sūkių intensyvumui/termo taškui. Valdymo principas identiškas COV_FAN, kuris yra mažasis VRM ventiliatorius.

Boot sekcijoje dar nematytų nustatymų nepastebėjome.

Į Tool sekciją integruoti šie įrankiai: internetu arba išorinės laikmenos pagalba UEFI BIOS leidžiantis atnaujinti EZ Flash 3 Utility, profiliavimo sistema, viso leidžianti išsaugoti aštuonis skirtingus profilius, informaciją apie DRAM modulį parodantis SPD Information ir panašaus tipo įrankis Graphics Card Information, kuris netgi parodo vaizdo plokštėje sumontuoto vRAM gamintoją. Prijungto išorinio ROG OC Panel prietaiso nustatymai taip keičiami čia.

Programinė įranga

Kaip visad pagrindiniu įrankiu yra „AI Suite 3“, o viena jo svarbiausių dalių „Fan Xpert 4“. Tai yra pilnavertis įrankis, kuris dar galėtų patobulėti. „Asus“ tenkanti pastaba - per mažas termo taškų skaičius ventiliatorių sūkių konfigūracijai. Taip pat mes neradome galimybės valdyti VRM ventiliatoriaus sūkių. Įrankis moka realiu metu sekti jo sūkius, tačiau atskiro, kaip kanalo, valdymo neradome.

Dar vienas siūlomas įrankis - Mem TweakIt, leidžiantis OS aplinkoje keisti visų lygių DRAM vėlinimo laikus. Iškart atkreipėme dėmesį į sugeneruotą minusinį operatyvios atminties efektyvumo balą. Kad įrankis funkcionuoja ne visai gerai patvirtino ir neišsiskleidžiančios eilutės su vėlinimo laikų nustatymais. Pasirodo, ši funkcija veikia tik „Intel“ HEDT platformoje.

Daug nesveriantis „LiveDash“ įrankis leidžia nustatyti, ką turėtų transliuoti „ROG Zenith Extreme“ I/O zonos dangtelyje esantis ekranėlis. Tai gali būti CPU taktinis dažnis, jo įtampa ar temperatūra. Tarp pasirinkimų yra ir bet kuris fan kanalas, o vandens sistemų savininkai gali sužinoti, pavyzdžiui, skysčio tėkmės greitį. Norintys kažkokio „judesio“ gali susieti efektus su muzikos rimtu ar netgi į ekranėlį įkelti savo paveiksliuką. Atvaizduojant informaciją smulkesniu šriftu „Asus“ leidžia susikelti iki 5-ių skirtingų opcijų.

Garso posistemės testavimas

„Asus“ neduoda „Windows 7“ tinkančių garso tvarkyklių, todėl testavimas atliekamas naudojant „Windows 10“. Dėl šios priežasties palyginimų neturime daug. „ROG Zenith Extreme“ garso posistemės užfiksuotas triukšmo lygis (-109,2 dB) šiek tiek prastesnis už „ROG X370-I Gaming“ rezultatą, lygų -110,1 dB, tačiau visiškai nenusileista matuojant dinaminį diapazoną (111,7 dBA prieš 111,6 dBA). Kur „ROG Zenith Extreme“ iššauna, tai tarpiniai rezultatų įvertinimai, iš viso surenkant net septynis „excellent“ iš galimų aštuonių. „ROG X370-I Gaming“ maksimalų įvertinimą pasiekė tik penkis kartus. Tokius rezultatus teko matyti tik matuojant dviejų „ASRock“ X299 pagrindinių plokščių garso posistemes, bet naudojant „Windows 7“ skirtas tvarkykles, su kuriomis paprastai pasiekiami kiek stabilesni/aukštesni rezultatai. Galutinis „ROG Zenith Extreme“ įvertinimas nukenčia nuo THD + Noise testo dalies, tačiau tik „good“ įvertinimas yra normali praktika absoliučiai daugumai pagrindinių plokščių.

M.2 temperatūros

Niekas nelaikys „ROG Zenith Extreme“ be jos didžiulio radiatoriaus - gaubto, tačiau mums rūpi patikrinti kaip jis atlieka savo funkciją aušinant M.2 SSD. „Asus“ sukurto dizaino nevadina double decker. Nors principas panašus, tačiau kiek skirtingas nuo to, kurį radome apžvelgiant „ROG STRIX Z370-I Gaming“. „ROG Zenith Extreme“ atveju M.2 SSD nėra guldomas ant mikroschemų rinkinį aušinančios radiatoriaus dalies. Nesusidaro dviaukštis „sumuštinis“. Į aliumininį gaubtą šiluma iš X399 mikroschemų rinkinį aušinančio atskiro radiatorius „subėga“ kraštais, o SSD kaupiklis šilumą perduoda per pastorinimą.

Prie išmatuotų temperatūrų pridėjome po vieną 1 °C todėl, kad „ROG Zenith Extreme“ dirbo laipsniu žemesnėje aplinkos temperatūroje lyginant su kitomis dvejomis „Asus“ pagrindinėmis plokštėmis. Be radiatoriaus „Toshiba RD400“ NVMe kaupiklis ramybės režimu pasiekė 12 °C aukštesnę temperatūrą (54 °C prieš 42 °C). Intensyviai dirbęs „nuogas“ SSD neperkaito, tačiau radiatorius throttle pavojų stipriai atitolino: iki 74 °C kaitusio kaupiklio temperatūra dabar siekė tik 50 °C. Radiatorius leido sumažinti darbinę NVMe kaupiklio temperatūrą trečdaliu. Toks pats aukštas našumas užfiksuotas testuojant ir „ROG STRIX X370-I Gaming“ pagrindinės plokštės radiatorių.

<- w/o M.2 Heatsink (IDLE) w M.2 Heatsink ->

<- w/o M.2 Heatsink (LOAD) w M.2 Heatsink ->

Kaip „Freezer 33 TR“ aušina 1920X ir kaip „ROG Zenith Extreme“ savo VRM?

„Freezer 33 TR“, o tiksliau „Bionix F120“, iškart patraukė mūsų dėmesį. UEFI BIOS fiksuoja, kad ARCTIC ventiliatoriaus minimalūs sūkiai yra ~670 RPM, o maksimalūs netgi beveik visi 2900 RPM. Pagal 120 mm skersmens ventiliatoriaus skleidžiamą triukšmą nepanašu, kad „Bionix F120“ galėtų dirbti tokiais sūkiais. Po ranka turime beveik identiškais sūkiais dirbantį „Noctua IndustrialPPC“ ventiliatorių, kuris triuškmauja nepalyginamai labiau. Kiti 4-pin lizdai nuskaito tuos pačius keistai didelius apsisukimus, todėl kreipiamės į ARCTIC ir netrukus sulaukiame paaiškinimo.

Current mainboards are developed with 1- or 2-phase motored fans in mind to measure the fan speed. As a result, the indicated RPM of ARCTIC fans with a 3-phase motor will be around 1.5x higher than the actual speed of the fan. This has no effect in the everyday operation, the fans are not operated outside their specifications. This is simply a measurement error. For example, if the mainboard shows a measured fan speed of ~2,700 rpm for a BioniX F120 fan with a 3-phase motor, the fan actually runs at only 1,800 rpm.

Paaiškinimo esmė labai paprasta: šiuolaikinės motininės plokštės nesugeba teisingai išmatuoti „Bionix F120“ sūkių, kadangi jis naudoja trifazį motorą. Trifazį motorą (galbūt ne identišką) naudoja ir „IndustrialPPC“ ventiliatoriai, tačiau nė su vienu šios „Noctua“ serijos ventiliatoriumi nebuvo jokių monitoringo nukrypimų. Norint sužinoti apytikslius, bet teisingus „Bionix F120“ sūkius mintyse reikia padalinti matomus RPM iš 1,5 karto.

Temperatūrų matavimus norėjome atlikti su įprastam naudojimui tipiškesne apkrova, tačiau „x264“ ir „Cinebench“ testai trunka pernelyg trumpai. Teko vėl naudoti „Prime95“ (v27.7). „ROG Zenith Extreme“ taiko iki 1,2 V įtampą kuomet visi 1920X branduoliai dirba maksimaliu 3,7 GHz Turbo dažniu, taip sutalpinant juos į 180 W TDP ribas. „Freezer 33 TR“ nėra skirtas ekstremaliam spartinimui, todėl pradėsime atsargiai. Bandome 3,9 GHz prie 1,2875 V įtampos. Labai artimą įtampą (1,286 V) apkrovos metu duoda 4-as LLC lygis. Sekantis 5-asis lygis jau per daug agresyvus ir padidina įtampą virš nustatytos BIOS'e. Aplinkos temperatūra ~18 °C.

ARCTIC suteikė antrąjį „Bionix F120“ ventiliatorių, todėl „Freezer 33 TR“ išbandysime ir push - pull konfigūracijoje. Dėžutėje be simpatiškai atrodančio ventiliatoriaus radome varžtelius ir jau matytą kortelę, kuri yra raktas į informaciją apie produktą internete.

Palyginimui paėmėme „ARCTIC Liquid Freezer“ AiO sistemą, kuri oficialiai palaiko „Threadripper“ procesorius, tačiau vandens bloko pagrindas jiems nėra išskirtinai pritaikytas. Anksčiau mūsų pačių išbandyta sistema nėra rekordų laužytoja, tačiau pasižymi labai geru efektyvumo/tylos/kainos santykiu. Priminsime, kad ją sudaro sustorintas 240 mm radiatorius ir keturi 120 mm skersmens ventiliatoriai, išvystantys ~1350 RPM.

Mūsų nuostabai orinį „Freezer 33 TR“ ir 240 mm „Liquid Freezer“ AiO sistemą po 20 minučių trukmės apkrovos skiria labai nedidelis atstumas, viso labo 3,5 °C. Skirtumo tikėjomės didesnio, prisiminus, kad aušinant spartintą i7-6700K ARCTIC sistema yra atsidūrusi arti „NZXT Kraken X62“. Vis dėlto, AiO sugeba išlikti tyliausiu sprendimu, nepaisant jos keturių ventiliatorių. „Freezer 33 TR“ su maksimaliais sūkiais besisukančiu „Bionix F120“ ventiliatoriumi yra beveik 1 dBA garsesnis, tačiau tikrai neverčia mūsų ausis jaustus nepatogiai. Push pull konfigūracija sumažina maksimalią 1920X temperatūrą 2 °C: nuo 81,8 °C iki 79,8 °C. Iš AiO sistemos persvaros lieka vos 1,5 °C. Antrasis ventiliatorius leidžia pasijausti kiek saugiau, kadangi iki 85 °C trūko visai nebedaug. Tai yra throttle taškas. Pasiekę 85 °C „Threadripper“ procesoriai ima mažinti savo dažnį. Visiška kritinė temperatūra siekia 95 °C. Tada sistema išsijungia apsaugant CPU nuo sugadinimo. Tiesa, kiek saugesnės temperatūros kainavo beveik 1,5 dBA daugiau triukšmo.

„HWiNFO64“ rodo, kad spartintas ir su „Prime95“ kankinamas 1920X pasiima ~240-250 W. „Asus ROG Zenith Extreme“ VRM'ui tai nesukelia didelių problemų. Mažiausiai palankios sąlygos teko tuomet, kai „Freezer 33 TR“ turėjo vos vieną ventiliatorių. Maksimali VRM grandinės temperatūra spėjo pasiekti 72 °C prieš įsijungiant virš antrojo radiatoriaus patalpintam mažajam ventiliatoriui, kuris greitai stabilizavo temperatūrą ties 70 °C. Tam užteko minimalių ventiliatoriaus sūkių. ~3000 RPM nesugebėjo „išlysti“ iš „Freezer 33 TR“ sukurto fono (43,8 dBA). Aušinant 1920X su „Liquid Freezer 240“ VRM įkaito vos iki 56 °C. Papildomo VRM ventiliatoriaus paslaugų neprireikė ir tada, kai „Freezer 33 TR“ aušino push pull režimu. Antrasis „Bionix F120“ ventiliatorius sėkmingai papildomai vėsino VRM.

Testavimas

Žaidimai su maksimaliais in-game nustatymais testuojami dukart nustačius 2560 x 1440 rezoliuciją, po to suskaičiuojant fps vidurkį bei 1 proc. ir 0,1 proc. mažiausių fps reikšmių vidurkius su OCAT arba FRAPS įrankiais. Integruoti testavimo įrankiai naudojami tik „Middle-earth: Shadow of War“ ir „Total War: Warhammer“ žaidimuose, o real game sesija trunka 120 sekundžių. Ten kur yra palaikymas, naudojamas DirectX 12 arba „Vulkan“ API. „Threadripper 1920X“ testuojamas naudojant Creator ir Game Mode režimus.

Testavimo sistemą sudarė:

• • • Procesorius: AMD Threadripper 1920X
    • Pagrindinė plokštė: Asus ROG Zenith Extreme
    • RAM atmintis: A-DATA XPG Z1 DDR4 4x 4 GB 2800 MHz CL18 (quad channel)
  • • Vaizdo plokštė: Asus ROG STRIX GTX 1070 Ti AE (ForceWare 388.59 WHQL)
    • SSD kaupiklis: OCZ Vector 150 120 GB
    • HDD: Seagate Surveillance 6 TB 7200 RPM
    • Maitinimo šaltinis: Corsair AX860i
    • Korpusas: Phanteks Enthoo Primo
    • Monitorius: AOC U2868PQU
    • Operacinė sistema: Windows 10 Home

Pažaiskime su 1920X: Battlefield 1, Dirt 4

Pažaiskime su 1920X: DOOM, Hitman, GTA V

Pažaiskime su 1920X: Mafia III, Mass Effect: Andromeda, Middle-earth: Shadow of War, Prey

Pažaiskime su 1920X: Rise of the Tomb Rider, The Witcher 3: Wild Hunt, Total War: Warhammer

Energijos sąnaudos

Nepaisant to, kad Game Mode režimas atjungia pusę 1920X turimų branduolių procesoriaus sąnaudos beveik nepasikeitė: „Mass Effect“ pareikalauta vos 12 W mažiau, o žaidžiant „The Witcher 3“ skirtumas liko paklaidos ribose. Energijos poreikis nemažėja todėl, kad šešiems branduoliams taikoma gerokai didesnė įtampa (~1,4 V), kuri visą laiką išlieka nekintanti. Creator Mode režimu 1920X įtampa gerokai mažesnė. Nuo 1,15 V tik kartais šokteli arčiau 1,4 V dėl XFR. Priklausomai nuo žaidimo ir 1920X naudojamo režimo „Core i5-8400“ buvo ~50-85 W efektyvesnis.

Išvados

Nieko stebėtino, kad turime bent porą AMD AM4 platformai skirtų ROG pagrindinių plokščių - jau įsitikinome, kad „Ryzen R7 1700“ pernelyg niekuo 1440p raiškoje nenusileidžia patraukliajam „Core i5-8400“ modeliui. ROG ženklas nuo pat sukūrimo pradžios buvo koncentruotas į žaidėjus ir tokia pagrindinė plokštė TR4 platformoje, kurioje procesoriai prasideda nuo aštuonių branduolių, kaip ir neatrodo labai logiškas žingsnis. „Asus“ ir jos „ROG Zenith Extreme“, kuri be jokių klausimų pozicionuojama aukščiausiai tarp visų X399 mikroschemų rinkinį turinčių motininių plokščių, mums suteikė puikų šansą patikrinti, ar „Threadripper“, švelniai tariant, žaidimams yra menkai vykę procesoriai.

„Zen“ architektūros procesoriai kol kas negali prilygti „Intel“ pagal galimą „išgauti“ taktinį dažnį, be to, dviejuose iš trijų „Threadripper“ šeimų atstovų, t.y dvylikos branduolių 1920X ir šešiolikos 1950X modeliuose, yra dar labiau išryškinamos „Zen“ architektūros ydos, susijusios su L3 lygmens spartinančiosios atminties vėlinimo laikais, kai tik gija pareikalauja daugiau nei 8 MB ir CCX moduliui reikia kreiptis į kitą modulį, turintį laisvos L3 atminties. Kur kas plačiau tai aprašėme įvadiniame skyriuje. Pirmą kartą jis gavosi toks ilgas, tačiau, tikimės, vertas laiko. AMD šią problemą bando sušvelninti specialiu žaidimams labiau pritaikytu režimu (Game Mode), kuris galimas dviems daugiausiai branduolių turintiems „Threadripper“ modeliams. Standartiškai būsų bandomas 1920X procesorius dirba Creator Mode režimu. Režimas keičiamas su „Ryzen Master“ programiniu įrankiu. Kartu su Game Mode aktyvacija atjungiama pusė 1920X turimų branduolių (12 -> 6), be to, perjungiamas operatyvios atminties paieškos būdas iš UMA į NUMA. Atminties režimas išlieka keturkanalis. Tada procesoriaus branduolys geba susivokti, kurie yra du artimiausi, o kurie du tolimiausi kanalai. Kai CCX bloko visa 8 MB L3 talpa yra išnaudojama, branduolys sukomunikuoja su artimąja atmintimi greičiau, nei tai padarytų su tolimąja. Mūsų pačių atlikti matavimai parodė, kad naudojant 2800 MHz DDR4 operatyviąją atmintį, L3 gaišties laikas sumažėjo ketvirtadaliu: nuo 82,2 ns (Creator Mode/UMA) iki 61,7 ns (Game Mode/NUMA). Ir nors AMD teigimu keturkanalis atminties režimas neatjungiamas, ką patvirtina visos inspektavimo programos, DRAM pralaidumas krito beveik pusiau, Game Mode režimu siekiant kiek daugiau nei 32 GB/s vietoje 59 GB/s. Atrodytų praradimai yra didesni ir reikšmingesni, tačiau praktikinė dalis, kurią sudaro 12-a žaidimų, rodo priešingai.

Game Mode režimas prideda spartos devyniuose žaidimuose, „Dirt 4“ užfiksavome status kvo, o dviejuose („Hitman“ ir „The Witcher 3“) šis režimas buvo minusinis. Mažiausias spartos prieaugis (0,2 %) užfiksuotas DOOM šaudyklėje, didžiausias (4,6 %) GTA V. Bendras vidurkis, be abejonės, pliusinis yra Game Mode naudai ir siekia 1,4 %. Lyginant 1920X (Game Mode) su R7 1700, „Threadripper“ procesorius yra vos 0,8 % spartesnis. Iš tokio rezultato gimsta įdomus faktas. R7 1700, kurio visi apkrauti branduoliai dirba 3,2 GHz dažniu, nežymiai pranoksta 1920X (Creator Mode), kurio Turbo dažnis visiems 12-a branduolių siekia 3,7 GHz, o tam tikruose žaidimuose, kur būdavo apkraunamas mažesnis skaičius branduolių ir dar įsikišdavo XFR, kartais pasiekdavo ir 4100 - 4175 MHz. Dvylikos branduolių „Threadripper“ su „Core i5-8400“ palyginimas neatrodo teisingas. Viena vertus, „Intel“ gali didžiuotis, kad tris kartus ir dar su trupučiu pigesnis procesorius išeina į priekį, kita vertus, pasidžiaugti pilną teisę turi ir AMD. Game Mode režimu dirbantis 1920X yra lėtesnis viso labo 2,4 %. Vidutinis deficitas - beveik niekinis, nors „Hitman“ ir „Middle-earth: Shadow of War“ žaidimuose buvo pasiekęs 8 % ir 5,5 %. „Core i5-8400“ pridėjo, atitinkamai, beveik 8 ir 4 fps.

Skaičiuojant vidurkį Game Mode režimas tikrai nėra tai, kas padėtų 1920X nusverti svarstykles savo pusėn, tačiau keturiuose iš dvylikos žaidimų pasiektas/viršytas +2,5 % prieaugis indikuoja, kad papildomas sistemos perkrovimas norint perjungti Creator Mode į Game Mode yra vertas „vargo“. Be to, lentelėje nėra įtraukta nematoma dalis - padidėję blogiausių 0,1 % fps vidurkiai 5-iuose iš 12-os žaidimų. Išimtys: „Mafia III“ ir „Middle-earth: Shadow of War“. Nors pajausti padidėjusius vidurkius sunku, tačiau techniškai 1920X stipriai pasistūmėjo į priekį. Pavyzdžiui, The „Witcher 3“ pačių blogiausių fps reikšmių vidurkis šoktelėjo nuo ~32 fps iki ~43 fps, „Rise of the Tomb Rider“ nuo ~30 fps iki ~40 fps, o DOOM nuo ~104 fps iki ~114 fps. Panašu, kad NUMA metodas gali būti veiksnus nepaisant to, kad testuojame 1440p raiškoje, o visiškam šios prieigos prie DRAM atsiskleidimui iš esmės būtina nuo nulio sukurta programinė įranga. Naivu tikėtis, kad su multithreading išpildymu tebestringančių žaidimų kūrėjų žvilgsniai gali nukrypti dar ir į NUMA.

Frazė, kad 1920X yra siunčiamas į Arktį kiek hiperbolizuota, nors už šiaurės poliaračio orai dėl klimato kaitos vis šiltėja. Specialiai modifikuotas pagal „Threadripper“ procesoriuose esančių „Zeppelin“ šerdžių išdėstymą „ARCTIC Freezer 33 TR“ nėra sukurtas ekstremaliam aušinimui ar ekstremaliam spartinimui. Tačiau. Rinkoje pats pigiausias, ~45 eurus kainuojantis, „Threadripper“ procesoriams tinkantis „Freezer 33 TR“ orinukas įrodė turįs rezervo ir paspartintam 1920X. Dvylikai 3,9 GHz/ 1,286 V dirbančių branduolių perkaisti leista nebuvo, nors iki throttle buvo likę mažiau nei 5 °C , o pagal programinės įrangos parodymus TDP išaugo nuo 180 W iki 250 W. Ilgalaike perspektyva aušintuvas 320 W išsklaidyti nesugebės (ARCTIC greičiausiai tokius skaičius pateikia turėdama omenyje trumpalaikius karščio pliūpsnius), tačiau „Freezer 33 TR“ ir taip pranoksta save. Dar labiau stebina tai, kad šis biudžetinis aušintuvas tik labai nežymiai (3,5 °C) nusileido dvigubai brangesnei 240 mm „Liquid Freezer“ sistemai, turinčiai keturis 120 mm ventiliatorius. Ji pagal visus svarbiausius praktinius parametrus vertinamai labai palankiai. Neabejotinai koja kojon orinukui su daug nuožmesniu varžovu padėjo žengti specialiai padidintas varinis pagrindas, kuris uždengia didesnį „Zeppelin“ šerdžių plotą. Į push pull konfigūraciją įjungtas antrasis „Bionix F120“ ventiliatorius efektyvumą padidino 2 °C ir AiO sistemos naudai paliko varganus 1,5 °C. Skaičiuojant vieno laipsnio pagal Celsijų kaina didelė - ~6 eurai, kadangi atskirai „Bionix F120“ kainuoja ~12 eurų. Tokį santykį šiuo atžvilgiu pateisinti sunku, plius push pull konfigūracija generuoja daugiau triukšmo, tačiau vertinant bendrai „Bionix F120“ neatrodo įkainotas per brangiai: solidi konstrukcija, patikimi guoliai, netriukšmingas darbas net sukantis maksimaliais 1800 RPM, ilgas kabelis, prie kurio yra galimybė jungti dar vieną ventiliatorių, galimas pasirinkimas iš kelių spalvų, o svarbiusia, likome labai patenkinti bendru jo ir „Freezer 33 TR“ radiatoriaus efektyvumu. Prie stipriųjų pusių verta pridėti ir kompaktiškus matmenis. 155 mm aukščio „Freezer 33 TR“ turi tilpti į visus šiuolaikiškus korpusus. Dėka „ROG Zenith Extreme“ EATX formato nuo TR4 šiek tiek atitraukti DIMM lizdai užtikrino visišką suderinamumą, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad ATX formato X399 pagrindinėse plokštėse lizdai yra arčiau, todėl tarp ventiliatoriaus ir aukštų DRAM modulių galimas mechaninis konfliktas. Aušintuvo montavimo sistema nesudėtinga ir patikima. Niekaip nepavyks orinį aušintuvą sumontuoti greičiau nei AiO sistemą naudojant „Threadripper“ komplektacijoje esantį kronšteiną, tačiau laiko atžvilgiu būtų dar efektyviau jeigu ARCTIC nurodytų kiek tampriai reikia prisukti pagrindinius varžtus.

Laikas atiduoti duoklę ir trečiajam komponentui, be kurio nebūtų šios trigubos apžvalgos. „ROG Zenith Extreme“ norisi pavadinti šedevru vos ją paėmus į rankas. Tai tvirčiausiai surinkta pagrindinė plokštė iš visų laikytų rankose, greičiausiai viena tvirčiausių tarp visų „Asus“ pagamintų. Masyvumas ir svoris taip pat dar nejaustas, bet keisčiausia, kad PCB neturi jokių išsilenkimo požymių. Tiesa, atsitiktinai patys buvome gerokai išlenkę PCB, kai įtvirtinę pagrindinę plokštę į EATX formato motininėms pritaikytą „Phanteks“ korpusą pastebėjome, kad kabelių permetimo angas dengiančios storesnės gumos atsirėmė į nugarinį „ROG Zenith Extreme“ skydą, taip bent pora laipsnių išlenkiant nuo viršaus iki apačios visą PCB kraštą. Sulaužyti bet kokią pagrindinę plokštę reikia pastangų, bet reikia konstatuoti, kad neplanuotą tvirtumo išbandymą „ROG Zenith Extreme“ išlaikė. Visgi ilgalaikio streso PCB suteikti nereikėtų - gumos buvo įstumtos į vidų. Sprendimas matomas žemiau esančioje fotografijoje.

„AURA Sync“ in the act

Po tvirtumo/patikimumo seka dar vienas motininėms plokštėms itin svarbus aspektas - VRM grandinė. Jis dar svarbesnis, kai susiduriame su TR4 lizdu ir jiems skirtais „Threadripper“ procesoriais. Keturi iš penkių HEDT platformos modeliai komponentų atžvilgiu turi overkill lygio grandinę. Visai kas kita yra teisingas jos aušinimas. Su „ROG Zenith Extreme“ „Asus“ abi sąlygas išpildė tiesiog nepriekaištingai. Tikra 8 fazių VRM grandinė, kuriai priklauso IR3555M galios blokai, tokio pat stiprio (60 A) MicroFine Alloy induktoriai ir kiti aukštus parametrus turintys komponentai. Analogų ar panašių derinių galima rasti ir ant konkurentų modelių, tačiau aušinimo sprendimo, kuriuo pasižymi „ROG Zenith Extreme“, nerasime niekur kitur. Prie pagrindinio maysvumo nestokojančio radiatoriaus termo vamzdeliu buvo prijungtas papildomas, sudarytas iš aliuminio plokštelių. Tokio radiatoriaus uždengimą plastmasiniu gaubtu šįkart mes ne tik suprantame, bet ir pateisiname, nes VRM temperatūros buvo pagirtinai mažos. Viso labo 70 °C po kankinimo su „Prime95“ ir spartintu 1920X (~250 W) pačiomis prasčiausiomis sąlygomis, t.y. naudojant „Freezer 33 TR“ vien push konfigūracija. Iki soties darbo turinčią VRM grandinę (nepabijokime pavadinti vos apyšilte) išlaikė ne tik minėtas unikalus plokštelinis radiatorius, bet ir po gaubtu paslėptas 45 mm skersmens ventiliatorius. Minimalūs sūkiai (~3000 RPM) ne tik stabilizavo temperatūrą, bet ir netrikdė klausos. Apie 7000 - 7500 RPM besisukantį mini ventiliatorių to nebeišeis pasakyti, bet reikia prisiminti, kad ekstremalus spartinimas, naudojant orą, ir tyla nėra draugai. Ko trūko kalbant apie šį puikų darbą atliekantį ventiliatorių? Jo valdymo su „Fan Xpert 4“ įrankiu iš operacinės sistemos aplinkos. Dabar apsisukimų kreivę galima keisti tik iš UEFI BIOS.

Atrodo, kad „Asus“ į M.2 įrenginių aušinimą pažiūrėjo dar rimčiau. Mūsų visai nebestebina dar vienas puikus radiatoriaus pasirodymas numušant karšto „Toshiba RD400“ temperatūras trečdaliu, kas atitinka ~25 °C. Dar įspūdingiau atrodo, kad tai pasiekta naudojant kombinuotą radiatorių, aušinantį ne tik M.2 įrenginį, bet ir X399 mikroschemų rinkinį. „Asus“ nutarė, kad ir kiti du M.2 lizdai privalo turėti aušinimo galimybę. Tam buvo sukurtas specialus devintasis DIMM lizdas, į kurį statoma unikali ROG DIMM.2 pridėtinė plokštė, turinti porą M.2 lizdų. Ant plokštės tvirtinamas kronšteinas, o ant jo mažo skersmens ventiliatorius, tik jo „Asus“ nebeprideda. To reikalauti jau būtų nebegražu, nes komplektacija neįtikėtino išpildymo. Nuo „ROG Areion“ 10G add on plokštės su WiGig 802.11ad antena, teoriškai galinčia išplėsti WiFi srautą iki 4600 Mbps, iki tokių malonių smulkmenų, kaip sunkias vaizdo plokštes paremiantis kronšteinas ar USB atmintinukas su jau paruošta programine įranga. Džiugina, kad buvo pridėta ir tris papildomus 4-pin lizdus turinti FAN EXTENSION add-on plokštė, kadangi ant PCB sisteminiams ventiliatoriams dedikuotų lizdų nėra daug. Tik trys, įskaitant ir 3 A stiprio H_AMP. Vidinių USB 2.0 galvučių taip pat viena, tačiau vargu, ar 550 eurų kainuojanti „ROG Zenith Extreme“ atsidurs į korpusą, dar turintį senųjų USB jungčių. Grįžtant prie ką tik išsakytos minties, mokant tokią sumą greičiausiai turi turėti teisę reikalauti kone visko.

Pirmą kartą „Asus“ kompanijai negalime duoti aukščiausio įvertinimo už atliktus darbus su UEFI BIOS'u. Nustatymų išdėstymas AMD HEDT platformoje išlaikytas originalus ir itin patogus, tačiau labai netikėtai susidūrėme su intensyviu vėlinimu. To dar nėra nutikę per visą ilgą „Asus“ produkcijos testavimo laiką. Kartais naviguoti po „ROG Zenith Extreme“ UEFI BIOS'ą tapdavo erzinančiai sunku, susidarė toks įspūdis, tarsi pašonėje veiktų kažkoks pašalinis procesas, kadangi net nespartinto 1920X temperatūra turėjo didelę amplitudę. Pro akis nepraslydo ir kiek mažesnė „A-DATA XPG Z1“ DDR4 moduliams nustatyta darbinė įtampa. Vietoje 1,2 V ji siekė tik 1,155 V, tačiau dėl to jokių stabilumo problemų nepatyrėme. „ROG Zenith Extreme“ buvo stabili it uola. Keletą kartų pavyko aptikti užkvailiojusį „LiveDash“ skydelį, kuriame ženklai kažkodėl tapdavo iškraipyti arba reikėdavo laiko, kad būtų pavyta tuo metu reali CPU temperatūra. Bet kokiu atveju daug didesnę laiko dalį jis funkcionavo be trigdžių ir teikė naudingą informaciją.

„Asus LiveDash“ too

„ROG Zenith Extreme“ PCB išplanavimas artimas tobulam. Vis tik dėmesį reikėtų atkreipti planuojantiems procesorių aušinti „Noctua“ aušintuvais. Kadangi pagrindinis PCIe 3.0 x16 lizdas yra maksimaliai arti TR4 lizdo (rinkoje yra X399 modelių, kuriuose PCIe lizdas integruotas žemiau), prieš „Noctua“ įsigijimą reikėtų pasitikrinti suderinamumo sąrašą. Mūsų naudotas 123 mm ilgio „ARCTIC Freezer 33 TR“ tiko kaip tik - rezervo beveik neliko. Skirtingai nei mums toliau pasakoti apie „ROG Zenith Extreme“. Kita dalis blizgučių liko ankstesniuose skyriuose.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Technews.lt

Komentarai (5)