2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Teisė žinoti tiesą, suvokti ir pasirinkti

Kodėl negalėjo? Gal tiesiog tau tai sunku suvokti, kad iš nieko kažkas atsirastų. Kaip man sunku suvokti protingojo visko sumanytojo teoriją, taip tau sunku suvokti, kad kažkas atsirado iš nieko.

Kadangi būtis akivaizdi, tai "nieko" nėra ir negali būti.

Tarkim "nieko" negali būti, nors sąvoką naudojame kasdien. Tačiau ar "begalybė" gali būti?

Manau, kad begalybė tiek į pliusą, tiek į minusą privalo būti. Jei būtis būtų baigtinė, už jos slypėtų "niekas".

nei mažiau teisinga nei daugiau klaidinga už kažkokią energiją, protingą visa ko sumanytoją, dievą ar dievus. O tariamas Big Bang tik atskaitos taškas (kuomet susitraukusi visata vėl pradėjo plėstis n-tąjį kartą (kai n=begalybei)) begalybėje pulsuojančios visatos.

Materija kyla (atsiranda jos suvokimas) iš gyvos esybės kūno juslių/proto bei išorinio pasaulio santykio. Jei peržengti tą santykį, pakilti virš jo, vadinama materija reiškiasi visai kitaip (kas nori giliau - sankhya, budizmo 12 priklausomo kilimo grandžių).

"Nieko" negaliu suvokti kaip negaliu suvokti ir "begalybės", tačiau "begalybės" savoka daugumai labiau priimtinesnė. O gal iš tikro viskas yra taip paprasta, tačiau žmogus turėdamas beribį protą sukūrė milijonus teorijų, dėl ko pasidarė taip painu.

kai is vakumo isgavo sviesa. Tada viskas apsivercia kitu kampu. Idomu ar tokios virtuales daleles yra uz erdvelaikio ribu, manau su laiku tokie eksperimentai, kazkiek prisidetu prie paaiskinimo pacio big bang`o.

ne daugiau nei mada, kuri po kiek laiko atslūgs kaip ir bet kuri kita mada, o žmonės pasigaus ką nors dar egzotiškesnio. "Abejok viskuo" - principas gyvenime irgi gali turėti savo žavesį nei tikėjimas (kartais net visiškai aklas).

Būtent todėl ir teigiu, kad nemateriali dvasia neegzistuoja, viskas turi materialų pagrindą, tereikia išsiaiškinti, apie ką iš tiesų kalbama. O jei kalbama tikrai apie nematerialius dalykus, lieka nusisukti ir nueiti.

Trumpas reziume: filosofija tik netiesiogiai gali priartinti prie religijos. Jei žmogus nejaučia potraukio religijos (kitaip sakant mito) kalbai (tokios kalbos pavyzdys yra pats Kristaus gyvenimas), ritualams, maža tikimybė, kad jis pradės praktikuoti religiją.