2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Teisė žinoti tiesą, suvokti ir pasirinkti  (92)

Suskaičiuota, kad šiandien parašyta knygų yra apie 130 milijonų. Šį milžinišką kiekį sudaro įvairaus tipo, žanro ir krypties knygos. Žmogui visas jas perskaityti nepakaktų net keleto gyvenimų, todėl paprastai pasirenkama (arba vaikystėje tėvų primetama) viena kryptis ir į ją gilinamasi, skaitomos tik tam tikros tematikos knygos. Kunigas visada skaitys tik teologinės tematikos knygas, o knygas, prieštaraujančias protingo sumanytojo (Dievo) egzistavimui jis atmes. Vienas tokios literatūros atsisakys, bijodamas suabejoti savo tikėjimu, kitas – nenorėdamas gaišti laiko tam, kas jam akivaizdžiai yra netiesa, trečias – bijos socialinės aplinkos, kurioje gyvena, reakcijos, ketvirtas – sugebės tai suderinti, dvasinius reikalus atskirdamas nuo mokslinių ir neieškodamas tarp dviejų nesuderinamų dalykų sąryšių.


Visi šio ciklo įrašai

  • 2011-12-19 2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Teisė žinoti tiesą, suvokti ir pasirinkti  (92)

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Mokslo sluoksnyje taip pat atsiras mokslininkų, kurie suderins ir viena, ir kita neieškodami sąryšių, nors tai prieštarautų pačiam mokslo principui. Pats pirmas sakinys lt.wikipedia.org/wiki/Mokslas apibrėžia sąvoką „mokslas“, kaip „objektyvių žinių apie gamtą ir visuomenę gavimą (objektyvaus žinojimo plėtimą, paneiginėjant ankstesnius nepakankamai objektyvius gamtos ir visuomenės modelius arba plečiant, papildant turimas objektyvias, t. y., teoriškai ir eksperimentiškai įrodytas žinias), tiriant tikrovę“. Akivaizdu, kad sunku eksperimentiškai įrodyti Dievo egzistavimą, o tikėjimas tuo, kas rašoma šventose knygose (pvz., Biblija, Koranas ir t.t.) gali ir meluoti. Štai, Didžiojo sprogimo egzistavimo tolimoje praeityje faktas bent jau bandomas įrodyti. Pavyzdys – CERN – „didžiausia pasaulyje fizikos laboratorija, esanti į šiaurės vakarus nuo Ženevos, Šveicarijos ir Prancūzijos teritorijose bei skirta dalelių fizikos moksliniams tyrimams“, o vienas iš tikslų rasti dalelę – Higso bozoną. Tačiau šiandien minėta subatominė dalelė, galinti paaiškinti elementariųjų dalelių masės prigimtį, dar kitaip vadinama dievo dalele, nėra aptikta. Gal ji net neegzistuoja. Tikėjimas rezultatais (kaip ir religijos atveju) gali apgauti. Tačiau, jei abejojama moksline literatūra, išvadomis ir rezultatais, tuomet tai visada galima patikrinti eksperimentiškai ir įsitikinti, tiesa tai ar ne. Kadangi religijos tiesų eksperimentiškai patikrinti neįmanoma, toliau kalbėsime tik apie religiją ir jos beprasmiškumą, o kad neatsirastų nereikalingų interpretacijų, apsibrėžkime religijos sąvoką. „Religija – savita istoriškai susiformavusi konkrečios socialinės grupės išpažįstamų ontologinių etinių pažiūrų ir su jomis susijusių ritualų sistema, kuriai paprastai būdingas tikėjimas anapusine realybe, pomirtiniu gyvenimu, antgamtinėmis jėgomis ir antgamtinėmis būtybėmis bei tokio pobūdžio tikėjimų suponuojamas antgamtinių jėgų, antgamtinių būtybių, šventųjų asmenybių, šventųjų vietų, šventųjų relikvijų ir fetišų (daiktai) garbinimas“. Mokslas ir religija labiausiai XXI-ajame amžiuje tarpusavyje susipriešinusios, kai kuriais atvejais viena kitą bandančios paneigti, o kai kuriais atvejais bandančios viena kitą papildyti, pažinimo kryptys. Demokratinių šalių pasaulio žemėlapyje daugėja ir, atsižvelgiant į tai, kad pačios svarbiausios demokratijos savybės yra laisvė ir lygybė, kiekvienas individas be pašalinės įtakos turi teisę formuoti savo pažinimo kryptį. Rašydamas „kiekvienas individas“ turiu galvoje ir vaikus, kurie paprastai būna per maži suvokti ir nuspręsti, kurios pažiūros jam priimtinos. Kaip vaikas negali rinktis kuriai politinei partijai prijaučia, taip jis negali rinktis ir kurią religiją norėtų išpažinti ir ar apskritai ką nors norėtų išpažinti. „Reikėtų atminti ir kitiems priminti, kad teigimas, jog mažas vaikas yra krikščionis, yra neteisingas – jis yra krikščionių tėvų vaikas“. Tačiau toli gražu taip nėra. Paprastai tėvai, priėmę religiją iš savo tėvų, ją primeta ir savo vaikams be teisės rinktis. Tik įsivaizduokime tikinčiųjų tėvų reakciją kai jų vaikas (be abejo, jau suaugęs, išsilavinęs ir sugebantis priimti logiškus sprendimus) pareiškia, kad yra ateistas. Sakysite, juk neprivalo to pasakoti? O ar jūs nenorite pasidalinti savo atradimo džiaugsmais su artimaisiais, kai ilgai neįminta mįslė staiga tapo tokia aiški, logiška ir suprantama? Priešingu atveju tektų apsimetinėti ir kankintis, kad negali reikšti savo pažiūrų laisvai. Gali būti ir blogiau.
Lengvai įtikintys gali pasukti kurios nors sektos keliu arba į Biblijos kraštutinumus ir imti žudyti abortus atliekančius gydytojus idant išgelbėtų negimusių kūdikių gyvybes.

Neatsiejama nuo šiuolaikinės demokratijos sampratos yra ir žodžio laisvė – galimybė laisvai be cenzūros reikšti savo įsitikinimus, pažiūras, mintis. Be abejo, „žodžio laisvė nereiškia įžeidinėjimų laisvės, nepagarbos kitam žmogui reiškimo“. Jeigu mintys, pažiūros ir įsitikinimai pateikiami viešoje erdvėje, tokiu atveju privaloma „kritika – vertinimas remiantis kokiais nors kriterijais, tikrinant turinį“. Kritikuojami restoranai, viešbučiai, kino filmai, spektakliai, literatūros kūriniai, politinės partijos ir t.t. Ne išimtis galėtų būti ir bet kuri religija. Tarkime, kad žmogus be religijos – žmogus be ateities. Tačiau šiandien yra tūkstančiai religijų: pradedant krikščionybe ir baigiant Skrajojančio spagečio monstro bažnyčia, dėl ko kyla elementarus klausimas, kuri religija teisinga ir kuri suteikia ateitį? Gal vienintelė teisinga religija Ugandoje, kai dėl šviesesnės ateities aukojami vaikai? Ar žmogus pakankamai protingas, kad atskirtų kas yra gerai, o kas yra blogai ir pasirinktų „teisingą“ religiją? Kadangi iš visų egzistuojančių religijų labiausiai esu susipažinęs su krikščionybe, toliau pavyzdžius pateiksiu iš Biblijos. Neabejoju, kad kitų religijų šventuose raštuose taip pat apstu žiaurumo ir loginių klaidų. Biblijoje loginių klaidų galima rasti jau pačioje pradžioje, pvz.: Pr 1, 5 Dievas pavadino šviesą Diena, o tamsą Naktimi. Atėjo vakaras ir išaušo rytas, pirmoji diena. Kaip galėjo būti rytas, vakaras, diena ir naktis jei dar nebuvo saulės? Saulė buvo sutverta tik vėliau kai Pr 1, 14 Dievas tarė: „Tebūna šviesuliai dangaus skliaute dienai nuo nakties atskirti!“. Loginės klaidos dar niekis, tačiau ar norėtumėte, kad jūsų vaikas skaitytų Bibliją? Sakysite – Taip, Biblija moralės šaltinis! Ar mirties bausmė už neištikimybę (Kun 20, 10) arba netikėjimą Dievo (Lk 19, 27) moralu? Neteisingai interpretuoju ir nesugebu atsirinkti kas yra gera, o kas bloga? Tuomet duokite taisykles, pagal kurias būtų galima teisingai interpretuoti. O jei sąmoningai sugebame atsirinkti kas yra gera, o kas bloga, kam tuomet reikalinga religija? Ar tikrai norite, kad jūsų vaikas skaitytų tokias baisybes?

Apibendrinant galima pasakyti, kad žmonės, gyvendami demokratinėse visuomenėse, turi teisę rinktis laisvai reikšti savo mintis ir idėjas bei būti kritikuojami. O rinkdamasis žmogus turi teisę žinoti tiesą iki smulkmenų. Juk prieš pirkdami brangią prekę mes ją įdėmiai apžiūrime ir prašome garantijos, nes bijome nuostolių. Neteisingo požiūrio pasirinkimo atveju nuostolis tai veltui prarastas gyvenimas. O ir pats pasirinkimas negali daryti žalos kitiems toje pačioje ar kitoje socialinėje aplinkoje gyvenantiems Homo sapiens (ir visiems gyviems organizmams taip pat).

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
Autoriai: Zigmantas Račkauskas
(2)
(0)
(2)

Komentarai (92)

Susijusios žymos: