2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Už proto ribų

Nuomonė, kad mokslo tikslas yra paneigti Dievą, manyčiau, klaidinga. Bent jau aš negirdėjau nė vienos mokslinės teorijos ar hipotezės, kurios neigtų Dievą. Taip pat neteko girdėti ir apie tyrimus ar eksperimentus šiuo tikslu. Mokslo tikslai "kuklesni" - reiškinių, jų prigimties ir sąryšių tyrimai. O šiaip straipsnis drąsus (atsižvelgiant į būsimus komentarus) ir originalus.

Straipsnio autoriau, manai esi gudresnis už visus visus visus ir gali spręsti, kad be žmogaus kūno yra kažkas daugiau (siela)? Gal yra, o gal nėra. Tikėjimas gali ir apgauti. Turi teisę tikėti kuo nori, tačiau neturi teisės primesti to kitiems.

idomu iskur istraukti sitie 3%, seniau buvo mitai apie 10%, bet ir tie tik mitai: http://en.wikipedia.org/wiki/10%25_of_brain_myth

Norėčiau, kad kokie scientolog'ai mestelėtų straipsnį.

, o ar nemanai, kad siek tiek nemandagu taip kalbeti? Kiekvienas zmogus turi savo nuomone ir yra laisvas ja issakyti, o ir konkurso tikslas toks buvo.. Jeigu visi butu buve tokie kaip tu, dabar musu pagrindinis klausimas butu "kaip geriau nudobti bizona?"

"Prasidėjus įvairioms diskusijoms, man ėmė pirštis nuomonė, kad mokslo tikslas – paneigti Dievą<...>" Mokslas netiria Dievo, manau, nereikia aiskinti kodel, jis tiria religija kaip kulturini reishkini.

Na, bent šiuo metu, mokslas tokio tikslo sau nekelia. Mokslas yra labai specializuotas. Gausėjant tyrimų duomenims bus atsakoma į vis daugiau specializuotų klausimų. Kažin ar atsiras toks protas, kuris sugebės filosofiškai apibendrinti visus atsakymus ir pateikti juos kaip visumą, kaip vieną apibendrinantį atsakymą. Nežinau, ar tai žmogaus protui pasiekiama. "Kaip geriau nudobti bizoną" - tokio gyvenimo šiek tiek pasiilgau kaip poilsio nuo civilizacijos keliamų rūpesčių. Norėčiau bent porą mėnesių taip pagyventi. Šis klausimas taip pat verčia progresuoti. Tik dabar pasiekėme tokį progresą, kad turim daug rūpesčių dėl sąskaitų apmokėjimo ir finansinio stabilumo. Vietoj vieno rūpesčio - kaip nudobti bizoną, kai tuo tarpu jų debesimis vaikšto.

Žodžio laisvė reiškia ir laisvę į kritiką. Nieko nepasakiau tokio ko nepasako filmų, restoranų kritikai. Nieko nepasakiau tokio ko nepasako vienas kitam skirtingų politinių pakraipų atstovai.

tiesa ,bet ta ka uzvelei galima buvo parasyt prie kiekvieno kito straipsnio ir nesvarbu religiniu ar ateistiniu pakraipu ,bet tu parasei butent prie sito - kodel?

Mokslas nebando nei paneigti nei įrodyti Dievo egzistavimo. Tiesiog Dievo hipotezės mokslo tyrimuose kol kas neprireikė.

Negaliu komentuoti tų straipsnių kurių neskaičiau.

. Po tokio teiginio, dingo noras toliau skaityti.

Negerai pasakiau.. As norejau pasakyti ta, kad Dievas yra labai neapibrezta savoka. Galime Dieva suprasti kaip dvasine ramybe, rakta i sekme, likima arba "didziojo sprogimo" priezasti. Pastaraji pavyzdi jau nagrineja mokslas ir galime daryt isvada, kad mokslas bando pasakyti kas yra Dievas. Juk paeme bet koki veiksma ar daikta ir pradeje kiek imanoma giliau analizuoti jo struktura ir kilme, ko gero pereitume visas mokslo sakas ir prieitume prie vieno klausimo - "is kur Viskas atsirado?"

Jo iš kur atsirado Dievas? Kuo Dievas "kietesnis" už Didyjį sprogimą? Ar tai yra tas pats ir sąvoka Dievas naudojama kaip metafora viso to ko dar nežinome?

Dievas tradicine prasme yra pakankamai apibrėžta idėja - tai nuo pasaulio nepriklausoma, jam transcendentali ir metafizinė tobula būtis savyje. Kitu atveju kalbama ne apie Dievą tradicine prasme (čia aš turiu minty Vakarų filosofijos, Krikščionybės, Judaizmo, Islamo tradiciją; Indijos tradicija Dievo klausimu analogiška), o apie dievybes (kurios yra imanentiškos jusliniam pasauliui). Iš kur viskas atsirado - šis klausimas yra vienas iš Aristotelio pateiktų Dievo buvimo būtinumo įrodymų. Didžiojo sprogimo priežasties mokslas kol kas visiškai nenagrinėja, nes iki DS nebuvo erdvės ir laiko, kas reiškia, kad tuomet mums žinoma materija egzistavo kitu būdu, nei męs galime suvokti. Kai kurie žmonės, susižavėję Visatos mastais ir fizikine tvarka, įtiki į Dieva.

Carl Sagan: Keista, kad nė vienos didžiosios religijos sekėjai neįsigilino į mokslą ir nepadarė išvados: "Tai daug geriau nei mes manėme! Visata daug didesnė, didingesnė, subtilesnė, nuoseklesnė nei sakė mūsų pranašai." Užuot tai pripažinę, jie kartoja: "Ne, ne, ne! Tegul mano dievas ir mažas, aš noriu, kad ir toliau toks būtų." Jeigu religija - nesvarbu, sena ar nauja - pabrėžtų Visatos didybę, kurią atskleidė mokslas, susilauktų tokio susižavėjimo ir pagarbos, kokia ir nesisapnavo tradiciniams kultams.

Labai jau keistai skamba, kad siela(nematerialus dalykas) yra kankorėžinėje liaukoje. Gal tegul pabando kasnors išoperuot ją ir pažiūrėt, kaip kaip ji ten laikosi? Arba kaip pasikeis žmogaus elgesys be jos(neskaitant fiziologinių sutrikimų).

Tai, jeigu siela neturi materijos, kaip tau ją pasižiūrės prapjovus kankorežinę liauką? Prieštaraujate pats sau.

Jeigu išimsim magnetą, tai magnetinio lauko neliks. Apskritai - moksliškai nagrinėt kažkieno fantazijas - tuščias reikalas.

Turbūt norėjo pasakyti, kad creationist'as tik iki 3 proc. panaudoja