2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Už proto ribų

Komentarai Prisijungti

Viršuje:   Seniausi | Naujausi

sielinas 2011-12-17 23:31
Kame logika? Kaip nematerialus gali laikytis materialiame? Jeigu vis dėl to laikosi reiškiasi yra kažkokie tarpiniai ale "laikikliai" kurie laiko tą nematerialų (sielą). O jei yra tarpiniai jie turėtų būti pusiau materialūs pusiau nematerialūs - reiškias aptinkami. Ryšys turi būti aptiktas.
Shell32 2011-12-18 00:14
1) Jei norite diskutuoti apie tai, ar Dievas egzistuoja, privalot apibrezti kas jis toks. Kitaip diskusija netenka prasmes, nes kiekvieną kart įrodžius kad Jūsų Dievas neegzistuoja, jūs sugalvosit naują Dievo apibrėžimą. 2) Visi kurie sakote kad "mokslas teigia tą ar aną" privalote suvokti vieną dalyką: mokslas nieko neteigia. Mokslas yra sistema, kuriai galima užduoti klausimą ir gauti atsakymą esamų žinių rėmuose. Klausimus visada užduoda žmonės, tad konkretus žmogus ir kažką teigia arba neigia. Kvaila pykti ant sistemos, jei ji duoda neigiamą atsakymą, nes jūs nepateikėte jokių įrodymų. 3) Klausimas "iš kur Viskas atsirado?" yra antropocentriškas. Žmogiška prigimtis lemia mąstymą, kad viskas turi prasmę. Tačiau šis klausimas nelabai turi prasmę, žinant, jog iki Big Bang'o laikas neegzistavo, todėl ir kažkas atsirasti negalėjo. Net jei tai būtų Dievas, kuris uždavė viskam pradžią, nekyla jum klausimas - o iš kur atsirado Dievas? Be to pakankamai intriguojančios atrodo teorijos apie multi-visatas, kuriose įvyksta visų įmanomų įvykių seka. Jei šios teorijos pasirodytų teisingos, Dievo hipotezės nervingai rūkytų kamputyje.
whydoes 2011-12-18 13:22
O man tai kad dievas sukure adoma ir is jo sonkaulio ieva skamba taip pat nesamoningai kaip sprogo singuliarusis taskas...
Human 2011-12-18 15:51
Viskas yra materija ir energija, skirasi tik jos forma, tankis ir vibracija. Nesistenkime paaiškinti logiškai, nes mokslo žinios dar ribotos. Mokslas žino kaip vieną iš smulkiausių dalelių atomą ir šiai dienai jis dar tebeskaldomas. Bei išmano tik keturias dimensijas. Kaip kadaise, majai puikiai jau žinojo, kaip sudaryta mūsų saulės sistema, kai tuo tarpu žmogus galvodavo, kad žemė ant dramblio kupros.
sielinas 2011-12-18 16:55
O tu gudresnis už visus ir žinai daugiau nei mokslas? Drąsu.
dawid90 2011-12-18 18:29
Jis tiek pat sventas, kiek Tolkien'o Ziedu Valdovas.
kodel 2011-12-18 18:50
Sakyčiau klasikinis Makaroninio dievo pavyzdys ir gaidžio ant mėšlo krūvos pozicija. Vietoj to, kad pasigilinti į tas sritis apie ką rašai - šekit išvadą.
Anonymous 2011-12-19 11:40
Katukas 2011-12-19 16:08
Gi nerimtai ten aš. Galėtų prie šypsenėlių būt koks nors panašus ženklas į šitą: http://www.talpix.lt/?di=P159
Human 2011-12-20 00:18
Akcentuoju straipsnyje paminėtą sakynį. Nors tai šiek tiek galbūt skambės ir šizofreniškai, tačiau tai natūralu normaliam šiuolaikiniui žmogui, kuris gabus mokytis, bet ne tobulėti. Kodėl žmonės labai pasitiki mokslu? Ar kas nors matėte atomą? Ar reikia tikėti todėl, kad tai tiesiog mokslas. Šiek tiek primina aklą tikėjima. Beabejo protas natūraliai daug ką suvokia ir sugeba vienaip ar kitaip pagrįsti mokslą ir čia viskas gerai. Bet mokslas taip pat kaip ir religijos kabo ant kabliuko. Kas būtų jei mokslas surastų didesnį greitį už švieos? Daug dėsnių tiesiog sugriūtų ir išvada tokia, kad žmonės tikėjo ir apsigavo. Nėra didelio tikslo įrodynėti kažkam, kažką - tačiau verta išsakyti, ką manai. Vienaip ar kitaip tobulėji, priešiškos mintys sukelio 'ažiotažišką' mąstymą. Kurio pasekoje, galbūt permąstai visą susikurtą savo suvokimą. Mano nuomone, verta studijuoti tikras žinias, o ne atrinktas religijų žinias ir nėra tikslo visada aklai pasikliauti mokslu, mokslininkai - žmonės, o jie turi teisę klysti. Akcentuoju, Šventas raštas, ne grožinė knyga. Ir aš čia jos nesiruošiu nagrinėti, o kaip religijos pateikia šios knygos žinias tai kitas klausimas. Rūkymas beabejo veikia sąmonę - deja neigiamai. O žmogus be samonės neturi ką čia veikti. Gaila, kad jūs tik per žolę suvokiat sąmonę - reikia atminti, kad žmogus ne tiktai intelektualus gyvūnas. Ir nieko niekuomet negausi greitai, nes tai yra darbas. Alchemija. Geriau jau būti drąsiam, negu gabiam nieko netikrinant pasikliauti kitų nuomone.
Plikas 2011-12-20 10:21
kodel 2011-12-23 17:16
Nesugriūtų nei mokslas, nei patikimai įrodyti dėsniai. Kaip nuo Niutono mechanikos perėjom prie reliatyvumo teorijos, taip toliau pereisim prie dar tikslesnės. Tačiau Niutono mechanika ir toliau galios. Žemė ir toliau skries apie Saulę. Šviesos greičio viršijimo hipotezių yra ir dabar. Erdvės suspaudimas, kirmgraužos.
rimasD 2011-12-23 20:50
"Esmė ta, kad egzistuoja aukštesni matavimai"? - Kur įrodymai? Gal kas esate matęs 4-jo laipsnio kubą? Ne, ne kubą, nes jis tai 3-matė figūra. Kas matė figūrą kurios išmatavimai 1m x1m x1mx1s? Nebent fantastų kūriniuose, kuriuos aš labai mėgstu, bet kalbant rimtai fantastiką reikia atmesti. Matematikai gali daug ką įrodyti, ir tai neprieštarauja logikai, bet matematikai įrodė, kad yra, kaip aš jau rašiau, ir skaičius 'i", kurio iš tikrųjų nėra.
EdvasP 2012-01-06 17:25
Autoriau, nenoriu izeisti, ar smarkai kritikuoti, bet nors manau, kad zmogus esate apsiskaites, taciau domejimusi mokslu nepasizymite. Mokslininkai seniai pasiepia gandus apie tai, kad zmogus isnaudoja 13-15proc. smegenu. tai visiska nesamone, smegenys dirba 100proc. beje jusu ese, 3proc. sita isvis girdziu pirma karta. Dezavu, taip pat yra smegenu reakcija, kada kazkuria informacijos spragele papildo mazyte smulkmena is zmogaus atminties ir tuo momentu, atrodo, jog tai jau ivyko. o trukciojimas pries miega tai paprasciausias smegenu susipainiojimas, kai dar smegenys nepasiruose miegui, o organizmas atsipalaiduoja, smegenys zadina kuna,. tokius dalykus pastebejau. ir beje, tas pasakymas " smegenys sukuria fizikinius desnius".. neturiu zodziu.
Tarkvinijus Išdidusis 2012-01-06 19:43
Šiaip, jis norėjo pasakyti, kad smegenų pagalba žmonės suvokia fizikinių dėsnių procesus, bent jau jaučia juos, o ne, kad smegenys sukuria fizikinius dėsnius, bet po teisybei, yra dalis tiesos ir čia. Neturėtumėm smegenų - nebūtų fizikos, philosophy for ya.
Jonask 2012-01-09 14:17
Dievo buvimo neigimas nėra mokslo tikslas (taip teigia autorius pirmajame sakinyje), greičiau šalutinis produktas. Juo naudojasi neigiantys Dievo buvimą. Beje, Dievo buvimo problemą autorius "užmiršta" ir toliau kalba apie sielą - Id ir Ego.
Human 2012-01-09 14:37
Visas postas skamba labai jau 'panikiškai' ir atrodo, kad sau šiek tiek prieštaraujat Kaip tik pamenu, kaip matematikos dėstytojas aiškino apie tai. Paprastai tariant tai yra taško padėtis erdvėje tam tikru laiko momentu. Neieškokit primityvaus vaizdo, kaip ketvortojo lapsnio kubas EdvasP, Teisybės tikrai daug yra. Bet smegenys dirbti 100% manau - sunkiai įmanoma. Visų veiksmų vienu metu yra neimanoma atlikti, o už kiekviena veiksmą būna atsakingos, skirtingos smegenų sritys. Nebent turite omenyje tai, kad visos smegenų sritys pas žmogų gali būti aktyvios. Manau, kad mokslas tiria tik pasekmes ir padaro išvadas, tačiau priežasties iki galo neišsiaiškina. Kadangi logika jau nori viską pamatyti su skalperiu ar kitais savo sukurtais įrenginiais, labai save apriboja. Aš pats domiuosi ir mokslu, bet galbūt daugiau ir kai kuo kitu, praktikomis ir sutiktais kitais žmonėmis, esu sau įrodęs, kad mokslas tikrai visko nemato. Tačiau niekam nenoriu piršti nuomonės, o padiskutuoti smagu. Bet kokiu atveju pravartu viską studijuoti - tikrinti pačiam.
Plikas 2012-01-09 15:03
Pvz ko nemato mokslas? Ar esate tikras, kad "įrodinėdamas sau" nepridarei klaidų?
Human 2012-01-10 18:05
Mokslas mato tik tankiąją materiją. Pvz: Kol liga pasiekia fizinį kūną, ji jau formuojasi aukštesniuose lygmenise t.y. kituose žmogaus kūnuose. Todėl ligasgalima suvokti ir jų išvengti daug ankščiau, egzituoja karma, todėl niekas niekada be reikalo nevyksta. Beabejo klaidos visur įmanomos ir netgi sakyčiau būtinos, tik taip visiškai gali suvokti tiesą - jeigu suklysi žinosi, kad pats suklydai, o ne dėl kitų nuomonės.
sielinas 2012-01-10 22:00
Ar tu tuo tikras? Kaip gali teigti, kad kažkas egzistuoja jei negali paliesti? Gal tai tik žmogaus fantazija arba minčių dėlionė, kuri kiekvieno individo atveju skirtinga.