2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Teisė žinoti tiesą, suvokti ir pasirinkti

Manau, visi suprantame, kaip tai vadinasi. Necituoju posto, kad rytoj turėtum galimybę ištrinti. Rytoj tau bus sunku,.. užjaučiu.

Geriausia, ką męs galime padaryti, Otto, tai kad tu man parašytum, kurios srities specialistas esi. Tada žinosiu apie ką ir kokiose rėmuose su tamsta galiu diskutuoti. Platesnės diskusijos su tavimi, kaip matome, nesigauna.

Nesu siauros srities, mokausi visą gyvenimą, kad nereikėtu vardinti, geriau rašyk savo.

Parašysiu, kai tamsta išpildys mano prašymą. Plačios srities specialistų nebėra.

Nuo tavo ekscentriškų teiginių, mano diplomų skaičius, bei žinių kiekis nesumažėjo .

Tik dėl Sielino paskutinis komentaras. Otto - svarbu, kad padaugėtų.

Problem tame, kad teigiantysis turi pateikti irodymus. Tikintieji aiskina, kad ju tikejimas tikras, sventas, dievas yra ir tt. Sako, kad tik jie zinos tiesa, taciau irodymu neturi.

Ką gi, atėjo laikas atsakyti Otto į jam rūpimus klausimus. Filosofinė Dievo idėja - tai idėja apie tai, kad egzistuoja absoliuti, tobula, sau pakankama būtis, kuri kartu ir persmelkia pasaulį ir egzistuoja atskirai nuo jo. Dėl kūrimo iš nieko dogmos. Reikia nepamiršti, kad prieš kūrimą buvo Dievas, o jis nėra niekas. Kūrimo iš nieko dogma reiškia, kad materija kaip tokia neturi savo nepriklausomos prigimties, o yra kilusi iš Dievo, egzistuoja jo dėka ir į jį sugrįš. Dėl informacijos egzistavimo nematerialiu būdu. Mums žinomas tik materialus informacijos egzistavimo būdas. Dievas filosofiškai - tai absoliuti visuma. Tai reiškia, kad jis apjungia ir materiją, ir dvasią. Absoliučioje visumoje yra įmanomas absoliučiai visos informacijos egzistavimas apie praeitį, dabartį ir ateitį. Dėl Dievo pažinimo. Tam įvairiuose religijose yra numatytos praktikos, skirtos apvalyti būtį ir tuo pačiu būties suvokimą. Nepakanka tik tikėti, reikia ir praktikuoti (atsižadėjimas, atsiskyrimas, meditacija, apmąstymai ir pan.). Dėl matematinio taško ir matematinės tiesės įrodymų. Jų nėra, nes tai akivaizdu, tai aksiomos. Tai pat ir filosofijoje yra tam tikros aksiomos. Viena tokių aksiomų - pati būtis. Visas mokslo rūmas yra pastatytas ant aksiomų. Buvo remiamasi tam tikromis aksiomomis, ir gavome mokslą tokį. Jei būtų prieinamos kitokios aksiomos, mokslas būtų kitoks. Dar kartą dėl požiūrių skirtingumo. Taip vadinamas naivusis realistas (materialistas) galutine ir objektyvia tikrove palaiko tai, ką gauna pojūčiais. Dėl to jis nežengia toliau, nes taria žinąs galutinę tikrovę (štai kodėl rašiau, kad esant šiam požiūriui idealistinis požiūris rodosi beprasmis). Idealistas abejoja pojūčiais nustatomos tikrovės objektyvumu (bet ne materija) ir ieško tos tikrovės pagrindo (pvz. kas yra akmuo kaip toks, jei atmesti subjektyvumą ir juslinį jo suvokimą?). Idealistas gali sėkmingai siekti mokslo aukštumų ir suprasti mokslą, suvokdamas, kad tai yra vienas iš santykinės realybės pažinimo būdų. Tačiau tai neabsoliutus būdas. Naivusis realistas, tardamas, kad jo pojūčiai atspindi vienintelę ir galutinę tikrovę, dažnai linkęs suabsoliutinti mokslo duomenis. Tai tik trumpos gairės. Visiem ponam, kurie reikalaus Dievo įrodymų (jų yra bent keletas, tuo tarpu kad Dievo nėra įrodymų nėra, yra tik neigimas) siūlau juos susirasti ir nagrinėti (čia ne teismas ir aš ne prokuroras, privalantis teikti įrodymus), o kas nori įsitikinti jo buvimu tam skirta religinė praktika. Tik pažymėsiu, kad šioje praktikoje Dievas pažįstamas tik tam tikrais aspektais. Visumoje jis prieinamas tik šventiesiems. Visiems geros dienos. Prašau komentaro netrinti, nes tai atsakymas į Otto labai rūpimus klausimus.

Tai visgi kokie tie Dievo įrodymai, jei teigiate, kad yra bent keletas. Jei nesiteiksite pateikti, spėju, kad ne moksliniai, t.y. pagrįsti fantazija. Ko verti tokie įrodymai? Esmė yra tikimybėje, o Dievo egzistavimo tikimybė yra artima nuliui ir kasdien vis mažėja. Apie kokius šventuosius kalbate? Gal galite įvardyti?

Big pile of bullshit. Pateik bent viena dievo egzistavimo irodyma. Cia diskusija, tu teigiantysis, taigi tavo darbas irodyneti. Religine praktika skirta isvilioti is zmoniu pinigus ir juos uzverbuoti. Kokiais aspektais? Kokiem dar svntiems? Tiems kurie neva "girdi" dievo "balsa"?

Jei tikrai įdomu, įdėkite bent mažą dalį asmeninių pastangų.

O dabar, Aidui. Neteigiu, kad Dievas egzistuoja, bet ir neteigiu, kad jis neegzistuoja. Gyvename materialiame pasaulyje ir vadovaujamės materialaus pasaulio dėsniais ir paklūstame materialaus pasaulio tvarkai. Nematau nieko blogo, jeigu turi asmeninį dvasinį pasaulį ir moki jį išnaudoti turiningai, o ne kaip koks sektantas eiti iš namo į namą ir skelbti "gerąją naujieną" ir verbuoti žmones. Pagarba dėl šito. Bet šičia, matau, kad gaištate laiką. Nei jūs pasieksite savo, nei kas kitas pasieks savo įtikinęs jus tuo, kuo jūs pats netikite (ir atvirkščiai). Tiesiog čia ne ta vieta. Tad, gal pabaikite šitą off-topi'ką apie Dievo buvimą/nebuvimą, nes jau darosi šiek tiek nuobodu - vis viena nieko naujo šia tema nepasakote, o jei koks nors asmuo nori užvesti diskusiją ta pačia tema, nekreipkite dėmesio ir nieko nerašykite, nes vis viena kartositės kiekviename poste. Tas pats galioja ir kitiems asmenims.

Ta ir turejau omeny. Tiesiog labiau paryskinau irodymus, nes gal tada ponas Aidas bent ka pateiks.

Sutinku su tavimi. Bet aš nieko neįrodynėju ir nesistengiu ką nors atversti, o tik pateikiu alternatyvius filosofiškai pagrįstus požiūrius. Dėl ko tie požiūriai skirtingi, jau rašiau. Dėl ko negalima "atvertinėti", irgi rašiau. O dėl pačių požiūrių trumpo pateikimo, tai turiu tam teisę. Kam neįdomu, atmes, kam įdomu, turės galimybę praplėsti požiūrį. Nesu toks naivus, kad, suvokdamas skirtingus požiūrius ir jų kilmę, bandyčiau juos suvesti į vienintelį požiūrį. Bet kokiu atveju ačiū už gerus patarimus.

straipsnis vertas pirmos vietos

Rašau dėl temoje deklaruojamos 'teisės suvokti'. Matoma tendencija, kai ką sąmoningai nutylėti, o man kaip tik rūpi tai akcentuoti; Aidas rašo; O nutylima, kad taip vadinama 'dvasia' irgi yra materiali, nes pagal materijos apibrėžimą, ji kitokia negali būti. Belieka išsiaiškinti, kas gi yra tas dievas? Iš ilgo susirašinėjimo A.Ž., pagaliau priėjome išvados, jog tai energija, ir daugelio filosofijų visatos modelis atitinka BigBang'ų aprašymus. Ar galėjo tai sumąstyti pačios civilizacijos, kaip teigiama, gyvenusios prieš 5000 metų? Manau, kad ne. Tas žinias galėjo duoti gal tik kitos, kažkada aplankę Žemę, protingos būtybės.

Tai tik dar viena teorija apie nežemiškas gyvybes ar civilizacijas. Tokių teiginių su žodeliu "gal" galima sau pasakyti kelis milijonus kartų ir visi gali būti teisingi arba klaidingi. Jūsų kaip ir mano teiginys, kad "gal žmogus yra vienintelė protinga būtybė visatoje" turi tokį pat statusą "teisingas arba klaidingas".

Gerai, pafilosofuokim. Jei Dievą laikysime kūrėju, tai energija iš dalies atitinka apibrėžimą, jos dėka atsirado viskas (bent jau tas viskas, kurį mes suvokiame), o kai jos nebeliks, nebeliks nieko, bet man atrodo, kad energija yra ne kūrėjas, o įrankis, kuriuo jis naudojasi (žodis jis čia nelabai tinka, nes nereiktų šito žodžio suasmeninti), juk turėjo būti kažkas daugiau, kažkas, kas davė sprigtą energijai, ir užvedė šitą užburtą ratą. Dabar visas kūrimo procesas galbūt vyksta be pačio kūrėjo, bet kažkas turėjo tam duoti pradžia, juk viskas negalėjo atsirasti iš nieko? Ir tas kažkas, būtent tai, kur mes esame, ir ką suvokiame (nors galbūt egzistuoja ir daugiau kažko, bet mes juose nesam ir jų nesuvokiam). Materija reikalingą, kad joje būtų užrašyta informacija - visas šitas kūrimo užmojis - bet kažkas ją turėjo užrašyti? Galbūt ji dabar pati save perrašinėja, galbūt visatos tarpusavyje sąveikauja, kažkokiu būdu "konkuruoja" ir ieškoma optimalaus egzistencijos varianto, bet visam tam turėjo būti kažkoks atspirties taškas? O galbūt viskas egzistuoja be jokio paaiškinimo, nėra jokio aukštesnio sumanymo, ir tik mūsų žmogiškas smalsumas verčia jo ieškoti? Dėl sumąstymo, o kodėl negalėjo sumąstyti? Kodėl būtinas kažkokių ateiviu įsikišimas? Juk stebėdamas mažus dalykus, gali nemažai sužinoti apie didelius - viskas veikia panašiu principu. Mūsų pasaulyje viskas yra nuolatiniame tapsme, viskas yra nepastovu, viskas keičiasi, viskas turi pradžią ir pabaigą, tai kodėl šių savybių negalėtumėm pritaikyti visatai? Nuo seno yra posakis "kaip viršuje, taip ir apačioje."

Visada norėjau pabrėžti filosofijos būtinybę tiek mokslui, tiek religijai. O kai kurie pikti žmogučiai (tikrai ne Otto) išvadino mane bepročiu. Bet, suvokdamas požiūrių skirtumus, žinojau, kad taip bus. Būčiau bijojęs, būčiau nerašęs.