2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Religija turėtų dvasiškai tobulinti. (44)

2011-12-26

Religija ir mokslas yra vienas ir tas pats dalykas, tai nėra nieko nepaaiškinamo. Viskas paprasta ir logiška: religija yra atskira mokslo rūšis, kuri tyrinėja gyvybės arba dvasinę energiją. Ji lygiai taip pat apčiuopiama ir materiali kaip ir mums suprantami kasdieniai dalykai. Kad tai suprastume, reikia pažiūrėti iš kito kampo.

Visi šio ciklo įrašai
2012-01-14 2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“. Skelbiame laimėtojus! (10)
2012-01-09 2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“ - laimėtojai jau renkami! (9)
2011-12-31 2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Religija prieš religiją (28)
2011-12-26 2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Religija turėtų dvasiškai tobulinti. (44)
2011-12-20 2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Iki kokio lygio įmanu išplėsti suvokimą? (74)
2011-12-19 2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Teisė žinoti tiesą, suvokti ir pasirinkti (92)
2011-12-19 2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Dievo pėdomis (89)
2011-12-17 2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Gamtos mokslas ir katalikybė (42)
2011-12-17 2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Nesipykime (49)
2011-12-16 2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Už proto ribų (45)
2011-12-16 2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Religija, kaip socialinis reiškinys (30)
2011-12-15 2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Paralelė (8)
2011-12-13 2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Prarasto rojaus beieškant. Dvasingumo tikslas XXI a. (70)
2011-12-11 2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Ar jis yra? (32)
2011-12-10 2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Kiekvienas pasirinkime savo kelią (32)
2011-12-10 2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Tikėjimas ir pažinimas (19)
2011-12-09 2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Mokslinis metodas – tiesos ieškojimas (39)
2011-12-09 2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Žarnos, malonumas, biochemija ir Gandhi (18)
2011-12-09 2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Kas lieka religijai? (35)
2011-12-06 2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Esė apie racionalų pyragą ir tikėjimo saldainį (20)
2011-12-06 2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Religija keičia formą (37)
2011-12-06 2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Mes, per mokslo, religijos ir laisvamanybės prizmę (40)
2011-12-04 2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Geriau „šventybės skliautą“ palikti neatidengtą (30)
2011-12-04 2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Techninis požiūris (27)
2011-12-04 2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Žmogus-religija-mokslas (11)
2011-12-01 2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Religija ir logika (105)
2011-11-30 2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: konkurso sąlygos (156)

Visi šio ciklo įrašai

2012-01-14 2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“. Skelbiame laimėtojus! (10)

2012-01-09 2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“ - laimėtojai jau renkami! (9)

2011-12-31 2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Religija prieš religiją (28)

2011-12-26 2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Religija turėtų dvasiškai tobulinti. (44)

2011-12-20 2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Iki kokio lygio įmanu išplėsti suvokimą? (74)

2011-12-19 2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Teisė žinoti tiesą, suvokti ir pasirinkti (92)

2011-12-19 2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Dievo pėdomis (89)

2011-12-17 2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Gamtos mokslas ir katalikybė (42)

2011-12-17 2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Nesipykime (49)

2011-12-16 2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Už proto ribų (45)

2011-12-16 2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Religija, kaip socialinis reiškinys (30)

2011-12-15 2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Paralelė (8)

2011-12-13 2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Prarasto rojaus beieškant. Dvasingumo tikslas XXI a. (70)

2011-12-11 2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Ar jis yra? (32)

2011-12-10 2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Kiekvienas pasirinkime savo kelią (32)

2011-12-10 2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Tikėjimas ir pažinimas (19)

2011-12-09 2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Mokslinis metodas – tiesos ieškojimas (39)

2011-12-09 2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Žarnos, malonumas, biochemija ir Gandhi (18)

2011-12-09 2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Kas lieka religijai? (35)

2011-12-06 2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Esė apie racionalų pyragą ir tikėjimo saldainį (20)

2011-12-06 2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Religija keičia formą (37)

2011-12-06 2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Mes, per mokslo, religijos ir laisvamanybės prizmę (40)

2011-12-04 2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Geriau „šventybės skliautą“ palikti neatidengtą (30)

2011-12-04 2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Techninis požiūris (27)

2011-12-04 2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Žmogus-religija-mokslas (11)

2011-12-01 2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Religija ir logika (105)

2011-11-30 2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: konkurso sąlygos (156)

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Religija – tai tam tikrų pamokymų rinkinys, apibrėžiantis, kaip elgtis: ritualinės apeigos, vertybių sukūrimas, elgesio normų nustatymas, blogo ir gero ribų nustatymas. Religijos paskirtis yra ugdyti žmogaus dvasingumą. Dažnis, kuris mus supa, yra moksliškai paaiškinama energija. Skirtingi dažniai sukuria skirtingą energiją, kuri yra skirta būtent konkrečiam subjektui ar veiksmui. Ši energija yra visur ir visada. Tie, kas sugalvojo religiją, tiesiog Dievą pavadino energija. Iš tikrųjų, reikėtų pradėti tirti tą gyvybinę energiją, kad žmonės pagaliau pradėtų tinkamai ja naudotis. Kaip sakė N. Tesla, slypi neišsemiami energijos šaltiniai, reikia tik ją pasiimti. Vėliau supratęs apie galimą neigiamą efektą, jis sunaikino visus užrašus. Pradėsiu savo paaiškinimą nuo visiems lengvai suprantamų žodžių: sąmonė ir pasąmonė. Jie aprašyti daugelyje knygų. Sąmonė esame mes realiame laike, dabartyje, priimdami sprendimus ir svarstydami galimybes, o pasąmonė, kaip teigia N. Tesla, yra antra sąmones dalis, besąlygiškai paklūstanti mums ir vykdanti mūsų visas užgaidas. Iš tikrųjų, ši vadinama pasąmonė yra jūsų kūno skleidžiama elektromagnetinė išraiška. Kiti ją vadina aura ar dar kaip nors kitaip. Atsiradus galimybei daryti auros nuotraukas, buvo pastebėta keista anomalija: žmonės, kurie yra apsėsti vienokios ar kitokios minties, atspindi tas mintis. Kiekvienas žmogus, tai tarsi antena, kuri skleidžia savo elektromagnetines bangas ir biologinį lauką, vadinamą aura: įkrauna savomis mintimis alfa arba beta smegenų signalais ir visi sutapimai, kurie padeda išsipildyti mūsų norams, tiesiog lengviau prasiskverbia pro „apsauginį“ elektromagnetinį lauką – aurą. Tokias bangas labai gerai sugeria šiltas vanduo. Todėl kinai netgi naudoja patarlę: negerk arbatos su žmogumi, kuris yra blogos nuotaikos. Žmogaus mintis – tai kaip radijo antenos signalas, tik šiam signalui nelabai galioja laiko sąvoka. Buvo atliekami parapsihologiniai tyrimai – telepatija, kurių metu naudojami veidrodžiai, atspindintys energiją. Jais buvo bandoma sustiprinti žmogaus galimybę perduoti piešinukus per atstumą. Vykdant eksperimentą, kai skirtingi žmonės, esantys 1000 km atstumu, bandė susisiekti mintimis, pasiektas stulbinantis rezultatas – jiems pavyko sėkmingai perduoti paveiksliukų vaizdus. Tyrėjus labiausiai glumino tai, kad kai kurie piešinukai buvo subjektų perpiešti pusvalandžiu anksčiau negu parodyti kitam žmogui, kuris piešinuką bandė persiųsti. Tyrimams buvo naudojami aliuminio veidrodžiai – jie geriausiai atspindi tokio tipo energiją. Tokį veidrodį naudojo ir Nostradamas. Dvasiškai turtingas žmogus traukia prie savęs kitus žmones ir juos veda gyvenimo keliu.

Religija buvo sukurta dvasiškai turtingo žmogaus, kuris tai naudojo kaip mokymą, kad mažiau dvasiški žmonės galėtų vesti kitus į harmoniją. Tačiau bažnyčia prarado savo tikrąjį paskyrimą, pradėjo politikuoti, siekti valdžios, imti pinigus.

Žmogaus intelekto koeficientas parodo minties greitį, o tiksliau – žmogaus nervinės ląstelės varžą tarp sinapsių, elektros signalo pralaidumą. Turintys greitą reakciją, taip pat pasižymi aukštu intelekto koeficientu. Toks žmogus labai lengvai priima informaciją ir lengvai ją įsisavina. Nors tabakas, narkotikai, alkoholis sumažina žmogaus reakciją ir galimybę apdoroti informaciją. Toks kūnas yra silpnas, dažniausiai turi kokių nors fizinių sutrikimų, be to, sunkiai savinasi energiją iš erdvės. Uždaromi kanalai, per kuriuos jis gauna informaciją. Žmogus darosi kvailas, bet jei jis atsisako visų šių pagundų, kasdien darosi vis stipresnis ir išmintingesnis. Jo pažiūros keičiasi ir pradeda suvokti dalykus, kurių anksčiau net nenutuokė esant. Tam skirta dalis 10 Dievo įsakymų. O kita dalis atlieka kitą funkciją (bet apie tai kiek vėliau).

Žmogus turi energetinius taškus, per kuriuos gauna tam tikrą energiją, kurią įsisavinus, ji tampa žiniomis arba fiziniu pranašumu. Tie taškai vadinami čakromis. Iš tikrųjų, laikantis gerumo ir dorumo principų, galima pasiekti, kad jos savaime atsivertų. Bet tam reikalingi mėnesiai, o gal netgi metai ar dešimtmečiai. Tačiau yra būdų, kaip tai padaryti. Remiantis Nikolajaus Tieslo palikimu, JAV buvo vykdomas tyrimas. Nors planuota jį vykdyti 3 mėn., jau po pirmųjų savaičių buvo pastebėti ryškūs pokyčiai tiek jaunų žmonių grupėje (18-25 metų), tiek ir 55-70 metų amžiaus grupėje. Eksperimentas buvo nutrauktas po 1,5 mėn. Eksperimento tikslas buvo padidinti žmogaus smegenų efektyvumą.

Taigi religija skirta tam, kad būtume labiau dvasiškai išprusę, kad pasiektume naują vystymosi etapą. Bet tas tikėjimas ir požiūris į jį, kuris dabar vyrauja, mus tik stumia į prarają, beprasmį tikėjimą. O tai žmogaus nedaro aukštesne būtybe ir dabartinė visuomenė vėl virsta gyvuliais.

Artėja didžiojo ciklo pabaiga ir tai yra faktas. Visi, nori ar nenori, gaus dozę energijos ir kiti tiesiog jos neatlaikys – įsilies kraujas į smegenis ar nutiks dar kas nors panašaus.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: www.technologijos.lt
Autoriai: Edgaras Žukauskas

(0)

(2)

(-2)

Komentarai (44)