2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Religija prieš religiją

Oho, maniau, kad konkursas baigėsi. Kaip man bebūtų gaila, mokslas dar neatrado pigaus ir patikimo metodo, kaip vandenį paversti vynu, o iš religijos pusės aš neturiu tam galių. Piktnaudžiauti mokslo teikiamomis gėrybėmis ir visą gyvenimą praleisti ant minkštos sofos bežiūrint puikų televizorių su n kanalų nesiūlyčiau. Žinoma, kad žmogui rinktis, kas jam geriau.

Man jau asibodo sitie straipsnei tiek mokslas teigia kad religija pramanas tiek religija teigia kad mokslas pramanas. Nei aš garbinu dieva nei pitagora nei enšteina pastarasis tikrai klydo ir ne viena karto o kad šviesos greičio negalima viršiti jis neirodė.

Paprasčiausiai tai dalykai, liečiantys skirtingas temas. Mokslas yra žmonių kūryba, todėl klaidos neišvengiamos. Ką gi, vyną ir vėl teks pirkti. Kad šviesos greičio prie mums žinomų sąlygų viršyti neįmanoma, įrodo pati formulė EMC2.

Mokslas nėra religija. Mokslas yra žinojimas arba nežinojimas, modelio kūrimas ir tikrinimas, netinkamų detalių (hipotetiškai nepasitvirtinusių) keitimas kitomis. O religijos vienas iš pagrindinių komponentų yra tikėjimas. Be abejo galima sakyti, kad moksle yra tikėjimas, bet tai nėra tas pats kas religinis tikėjimas. Religijoje tikėjimas yra aklas/pusiau aklas sekimas tam tikros tiesos. Moksle yra hipotezė ir jos nuolatinis tikrinimas. Jeigu moksle aklai būtų tikima tik vadovėliais tai nuo pirmųjų mokslo vadovėlių atsiradimo daugiau nieko žmonija nebūtų pasiekusi. Atrasti dar neatrasta padeda tyrinėjimas išeinant iš vadovėlių rėmų. iš R.Dawkins knygos "Dievo iliuzija": , kad vieną gražią dieną name įsikuriu - aš religingas?

Kažin, ar mokslą galima vadinti religija. (-:

Nebūtinai. Kiek žinau A.Einšteinas nenorėjo pripažinti kvantinės mechanikos teiginių. Šiaip yra ir daugiau pvz. kaip perspektyvios mokslo teorijos buvo pripažintos ir įsitvirtino tik tada, kai mirė tų mokslo šakų pripažinti "autoritetai".

Tiesiog gal tuo metu įrodymai ir teiginiai dar nebuvo pakankamai įtikinantys, nebuvo įrodyti eksperimentiškai ar tik teoriniai?

Tiksliai nepamenu, mokslo istorijoje teko senais laikais skaityti. Lyg ir čia buvo kažkiek rašoma: http://www.patogupirkti.lt/book/book.as ... 6-16-413-3

Su įrodymais yra tam tikrų problemų. Pvz. fizikoje jau įsitvirtino erdvėlaikio sąvoka. Žiūrint matematiškai erdvę nagrinėja geometrija, o laiko santykius algebra. Erdvė ir laikas yra neatskiriamai susiję. Tuomet fizikoje daug kas priklauso nuo matematikos. O matematikoje yra daug neįrodytų teiginių ir kuo toliau, tuo ilgiau tas įrodynėjimas užtrunka. Kad ir Puankare teorema - daug laiko praėjo, kol, kaip teigiama, ją įrodė G.Perelmanas. Teko skaityti (nebepamenu mokslininko pavardės, kuris tai įrodė), kad matematika savo rėmuose negali įrodyti savo pačios teisingumo (nežinau, ar tiksliai išsireiškiau). Vienas iš pvz.: http://www.hot.lt/articles/mat_fil.htm P.S. visus, kas reikalaus iš manęs įrodymų, iš karto siunčiu knygų skaityti.

Mokslas, mano manymu, niekada nežadėjo gėrovės. Gėrovę žadėjo žmonės, jei mokslo pasiekimais tinkamai pasinaudosi. Faktas - mokslas suteikia mums galimybę pažinti pasaulį. Nieko daugiau. Štai, pavyzdžiui, kas buvo, kai išsiaiškinome, kad nesame kažkokie išskirtiniai Dievo kūriniai, kai sužinojome, kad Žemė - ne pasaulio bamba, kad mūsų galaktika ne vienintelė, kad mes išsivystėme iš prieš tai gyvenusių gyvių - tai nebuvo emocinė gėrovė, emocinė paskata, pasitenkinimas. Ne, mokslas mus nubloškė prie šaltos realybės slenksčio ir klausė: "Ar susitaikysi su tikrovę ir judėsi pirmyn, ar tikėsi savo pasakomis, sėdėsi savo "iškreiptoje realybėje" ir ignoruosi viską, kas dedasi aplinkui?"

Tam reikia sąžinės ir atsakomybės, o tai dorovės klausimai.

Ir tai niekaip nesusiję su religija. Dorovė (moralės sinonimas) yra evoliucijos pasekmė.

Kaip matome, evoliucija šiuo klausimu žmonijai dar nedaug padėjo.

Na ne mums priimti sprendimus kaip vienas ar kitas individas turėtų elgtis. Kita vertus lazda turi du galus besaikis vartojimas skaudžiai atsiliepia recesijos metu...

Su naujaisiais metais!

Kažkur turėtų būti ribos. Dabartinis besaikio vartojimo ekonomikos modelis paremtas didelėmis laisvėmis. Jis ateity prives prie dar didesnių problemų, nei dabartinės. Kaip rodo istorija riboti prigimtinių teisių negalima, nes tai veda prie piktnaudžiavimo valdžia. Tai keisti ekonomikos modelį ribojant laisves nesiūlau. Belieka tik mūsų pačių - mokslininkų, politikų, vartotojų, verslininkų dorovės ir atsakomybės klausimas.

Pritariu, mokslas tuom ir skiriasi kad iškeltą idėją reikia įrodyti, o ne ja aklai tikėti. Mokslas nėra religija, tai tiesiog žmogaus sveikas protas, kuris "susitupėjo" laikui bėgant. Žodžiu civilizacija "subrendo". Gal religija kai kam yra graži, bet man žmogaus smalsumas, žinių siekimas yra "gražesnis"

Gerų ateinančių 2012 metų ateistai, teistai, politeistai ir po....tai.

Dar truputį per anksti.

kai pasieksi sviesos greiti greiti kvadratu patikėsdiu