Tai ne įprastas filmas, o mokslininkės Jill Bolte Taylor kalba TED konferencijoje. Tai puikus video, labai paprastai paaiškinantis, kodėl žmonės mąsto taip skirtingai ir iš kur kyla tiek daug ginčų ir pykčių.

Filmo pavadinimas originalo kalba: Jill Bolte Taylor’s TED talk

Filmo trukmė: 20 min.

Filmo nuoroda: su lietuviškais subtitrais galima peržiūrėti čia arba tiesiai iš Yuotube intarpo originalo kalba:

Pasirodo, jog žmogaus smegenų skirtingi pusrutuliai iš esmės yra atskirti vienas nuo kito ir labai skirtingai apdoroja informaciją. Tad ir mąsto kiekvienas pusrutulis skirtingai ir jiems rūpi skirtingi dalykai. Tad galima sakyti, kad kiekvienas iš pusrutulių yra labai skirtingos asmenybės.

Dešinysis pusrutulis susitelkęs į dabarties akimirką, į tai, kas vyksta čia ir dabar. Jis priima informaciją per kūno judesius ir iš praktiškai vienu metu per visas mūsų jutimines sistemas. Galite įsivaizduoti, kokį vaizdą apie dabartį sukuria - tarsi sodrų spalvingą paveikslą, su daugybe jausmų, kvapų ir garsų. Visa aplinka suvokiama kaip darni visuma, spinduliuojantį meilę ir grožį. Ar tai neprimena to vaizdo, kaip pasaulį suvokia menininkai, dvasingi žmonės ar kitokio plauko „nuplaukėliai“.

Kairysis pusrutulis veikia kitaip - jis mąsto nuosekliai ir metodiškai. Jam rūpi praeitis ir ateitis, loginiai ryšiai. Tai jis atsakingas už tai, kad iš bendro visumos paveikslas, kurį mes patiriame per visus jutiminius organus, galime išskirti atskiras detales ir į jas sutelkti dėmesį. Jis sugeba atskirtas detales klasifikuoti, mąstyti žodžiais. Ar tai ne mokslininkų, inžinierių ir visų logiško mąstymo žmonių šablonas? 

Labai dažnai logiški žmonės ginčijasi dėl mokslo pasiekimų, įrodymų, vos ne išvadina kvailiais tuos, kuriems jų nereikia ir jie tiki daugiau, nei galima pasverti ar pamatuoti. Tačiau ar iš tikro jie turi tokią teisę? Tiesiog, pas juos vyrauja kairio pusrutulio asmenybė, o pas tuos „kvailius“ - dešinio pusrutulio asmenybė.

Tačiau kurie iš šių skirtingų asmenybių mato teisingą pasaulio vaizdą? Turbūt, kad nei vieni, nei kiti - norint tą padaryti, reiktų vienodai išnaudoti abu pusrutulius. Kol to nėra, logiškieji žmonės panašūs į „aklus“, o meniškieji - į „kurčius“, o iškeldami savo mąstymą aukščiau kitų abi pusės tiesiog parodo labai didelę savimeilę.

Ar įmanoma įjungti abu pusrutulius? Labai geras klausimas, į kurį atsakymo mokslas dar lyg ir nepateikė. Bet gal tai ir vadinama ta būseną, kurios taip siekia budistai - nušvitimas?

Nors tai tik spėjimas, aišku viena - didžiuotis logišku mąstymu ar moksliniu pasaulio suvokimu yra tiek pat vertinga, kiek didžiuotis meniniu ir dvasiniu pasaulio pajautimu : tai visiškai lygiavertiškos pasaulio priėmimo būsenos, priklausančios nuo smegenų pusrutulio aktyvumo.

Konkurso dalyvis Agnius V.

Komentarai (3)