Klimato tendencijos Lietuvoje ir pasaulyje  (12)

Du pagrindiniai pasaulio klimato pokyčių tyrimų centrai pateikė ataskaitas, iš kurių matyti, kad pirmasis šių metų pusmetis buvo karščiausias per visą meteorologinių tyrimų istoriją. Karščius, nors dar ir ne rekordinius, teko patirti ir lietuviams – ką gi apie tai mano klimatologai?


Kaip skelbia guardian.co.uk, pasaulio klimato pokyčių tyrimų centrų mokslininkai pateikė tyrimus, remdamiesi 11 rodiklių: oro, vandens temperatūra, ledo tirpimu ir kitais, kurie, anot tyrėjų, yra „kol kas geriausias įrodymas“, kad vyksta visuotinis klimato atšilimas.

Didžiosios Britanijos tyrėjų grupės vadovas Peteris Stottas pareiškė, kad nepaisant svyravimų kai kuriais metais rezultatai yra akivaizdūs. „Stebint dešimtmečių tendencijas, galima matyti aiškius pasaulio atšilimo požymius“, – teigė mokslininkas. Jis tikino, kad nauji duomenys yra labai reikšmingi ir įrodo klimato atšilimą, nors anksčiau nemažai skeptikų abejojo mokslininkų perspėjimais dėl klimato kaitos.

Iki šiol 1998 metai laikomi karščiausiais pasaulio istorijoje, tačiau pirmieji šeši šių metų mėnesiai, anot mokslininkų, yra karščiausi per visą stebėjimų istoriją.  Duomenys taip pat rodo, kad šis dešimtmetis yra karštesnis nei dešimtasis praėjusio amžiaus dešimtmetis, kuris savo ruožtu buvo karštesnis nei prieš tai buvęs dešimtmetis.

„Šie skaičiai yra ne teorija, o faktas, liudijantis, kad pasaulio klimatas juda į nežinomą teritoriją“, – teigė Rafe'as Pomerance'as, JAV „Clean Air Cool Planet“ grupės, užsiimančios visuotinio atšilimo problemų sprendimu, atstovas.

Klimatas Lietuvoje

Kokia situacija Lietuvoje? Apie tai LTV žurnalistai parengė išsamų interviu su klimatologe Audrone Galvonaite. Pokalbis sukosi apie šiltėjantį Lietuvos klimatą ir užsitęsusius karščius. Klimatologė sakė, kad tokie karščiai, kokie alina Lietuvą šiais metais, nėra natūralūs. Juk Lietuva – ne subtropikai, o vidutinių platumų juostoje esanti šalis. Temperatūra virš 30 laipsnių anksčiau trukdavo vos vieną kitą dieną, o dabar karštis Lietuvą kepina ištisomis savaitėmis.

Į klausimą, ar lyginant su pastaraisiais keleriais metais ši vasara bus laikoma viena karščiausių, klimatologė sakė: „Vasara kol kas dar nesibaigė, juk dar prieš akis visas rugpjūtis. Liepos mėnuo buvo labai karštas, bet Lietuvos rekordo 37,5 laipsnių karščio šios vasaros temperatūros nesumušė, bet pasitaikė dienų, kai temperatūra buvo aukštesnė nei paprastai būna pagal klimato normą.“ Pasak klimatologės, tai natūralus klimato pokyčių rezultatas.

„Vyksta labai stipri konvekcija. Kitaip tariant, žemės paviršius labai įkaista, tačiau ne visi plotai vienodai. Todėl šiluma atmosferoje paskirstoma taip pat nevienodai. Nevienodai įkaitę karšti oro stulpai kyla į viršų ir ten susitinka su šaltomis oro masėmis. Temperatūrų skirtumai tokiu atveju gali siekti net 80 laipsnių!“ – pasakojo A.Galvonaitė.

Ribinės situacijos: kruša vasarą ir stiprūs vėjai

Todėl susidaro ribinių situacijų: aukštai atmosferoje formuojasi stiprus vėjas, netgi kruša. Lietuvoje jau yra iškritę 12 cm skersmens 300 g svorio ledukų sulig stručio kiaušiniu. Bet tai tik smulkmena, palyginti su 7 kg ledo gabalais, kritusiais ant galvų kinams...

„Mes nesame išskirtiniai, Lietuvos klimatą veikia daugelis veiksnių, kaip ir kitų šalių. Tačiau mes galbūt tik daugiau dejuojame. Juk ir kai kuriose Amerikos žemyno šalyse, kuriose žemiausia temperatūra būdavo apie nulį, dabar jau atšąla iki 6 laipsnių šalčio. O jos juk nepasiruošusios tokiems ilgalaikiams pokyčiams, todėl kyla sąmyšis“, – svarstė klimatologė.

A.Galvonaitės manymu, jei klimatas šils ir toliau, Lietuvoje gali tekti atsisakyti bulvių ir burokų, galbūt auginsime kitas kultūras. Taip pat reikės statyti kitokius namus, orientuotis ne į šildymą, o į jų vėsinimą. Klimatologė neatmetė, kad ir mūsų keliai nėra atsparūs karščiams, tad reikės investuoti ir į jų struktūrą.

Keli klimato kaitos scenarijai

Kuo Lietuva taps po 10–20 metų: Ispanija ar galbūt Afrika, jei klimatas šiltės?

Pasak A.Galvonaitės – Ispanija yra „optimistinis scenarijus“. Taip nutiktų, jei klimatas atšiltų vidutiniškai 2 laipsniais. Jei net 6 laipsniais, taptume tropikais. Vadinasi, Lietuva neteks pušynų ir eglynų, žemės ūkio (bulvių, burokų, kopūstų), o iš tropikų perims ir visas blogybes – ligas bei mikrobus, florą ir fauną.

Galimas ir kitas variantas – atšalimas. Tirptantys vandenyno ledynai gali nustelbti Golfo srovės efektą (ji lemia apie 20 proc. mūsų klimato). Įdomus faktas, kad būtent Amerikos uoliniai kalnai užstoja mūsų regioną nuo šaltų oro masių. Jei, tarkime, kalnai kažkokiu būdu išnyktų, Lietuvoje taip pat labai smarkiai atšaltų.

Todėl nuo itin tikslių prognozių A.Galvonaitė susilaikė. Pasak klimatologės, „klimatas yra tai, ko tikimės, o orai – tai, ką iš tikrųjų gauname“. „Klimatas – ilgai besitęsiantis procesas, tačiau šiuo metu jis yra įgavęs pagreitį. O tai žada gamtos reiškinių, apie kuriuos dar ilgai kalbėsime“, – apibendrino žinoma klimatologė.

Aut. teisės: 15min.lt
(0)
(0)
(0)

Komentarai (12)