Jūrų biologas: delsimas padarys nepataisomą žalą  (3)

Kuo ilgiau bus delsiama reaguoti į klimato kaitą, tuo daugiau ekosistemų patirs nebepakeičiamą žalą, perspėja jūrų biologas Chrisas Bowleris.

Tuo metu, kai Meksikos mieste Kankune politinės diskusijos dėl klimato kaitos vėl grįžta į didžiąją tarptautinę politinę areną, Jungtinėse Tautose grupė okeonografų, ekologų, biologų, fizikų moderniausios įrangos „prifarširuotu“ buriniu laivu „Tara“ keliauja aplink pasaulį siekdami priartėti prie jūrų gelmėse slypinčios klimato šerdies paslapties.

Mikroskopiniai vandenynų organizmai dėl fotosintezės veikia kaip milžiniška deguonies pompa ir tuo pačiu anglies dioksido susiurbėjai iš atmosferos. Tačiau turtingos įvairove vandenynų ekosistemos yra vienos mažiausiai ištirtų okeanografijos sričių. Tuo pačiu nėra žinoma, kiek jas veikia tarša, vandenynų rūgštėjimas.

Mokslininkai aiškina, jog šios mikroskopinės ekosistemos yra svarbios kiekvienam mūsų, nes nuo to, kaip gerai jos jaučiasi, priklauso kiek švariu oru kiekvienas mūsų kvėpuojame. Arba, pavyzdžiui, kad ir tai, ar ir ateityje mes arba mūsų palikuonys galės gardžiuotis planktonu mintančia silke, be kurios neįsivaizduojamas daugelio lietuvių Kūčių stalas..

Apie klimato kaitą ir mikroskopinius vandenynų gyventojus naujienų agentūros ELTA korespondentė Dalia Lenkauskaitė kalbėjosi su „Taros“ jūrų biologu dr. Ch. Bowleriu.

Prasidedant Kankuno susitikimui kovos su klimato kaita klausimas vėl grįžta į politinių, mokslinių diskusijų epicentrą. Ir dar nėra pamirštas Kopenhagos viršūnių susitikimo fone nuvilnijęs „klimatogeito skandalas“, suteikęs pagrindo skepticizmui dėl žmogaus galimybės daryti įtaką klimato kaitai. O ir pats klausimas, kiek žmogus savo veikla veikia klimatą, rodos, tebėra atviras. Kokius pokyčius, nulemtus žmogaus veiklos, pastebite savo tyrimuose? Kiek jie lemia globalią klimato sistemą?

Dar per anksti sakyti, kad mūsų ekspedicija tai išsiaiškino. Iš esmės mūsų analizės net nėra pats geriausias būdas atsakyti į šiuos klausimus, nes mes tiesiog renkame informaciją apie gyvenimą vandenyne dvidešimt pirmojo amžiaus pradžioje. Tačiau mes negalime pasakyti, kaip jis pasikeitė per pastaruosius 100 metų, nes niekas to iki šiol nedarė.

Taigi mes ketiname sukurti tarsi nulinį laiko tašką, kuriuo kiti mokslininkai galės naudotis ateityje lygindami rezultatus. Geriausias būdas atsakyti į šiuos klausimus yra toje pačioje vietoje daugelį metų, netgi dešimtmečių, atlikinėti tyrimus. Tai yra daroma maždaug dešimtyje pasaulio vietų, turbūt žymiausiuos jų yra Bermuduose ir Havajuose. Kiekvieną mėnesį nuo 1980-ųjų ten atliekami tyrimai labai aiškiai rodo, kad vandenynai rūgštėja.

„Taros“ ekspedicijos metu akivaizdžiai pamatėme, kad vandenynuose yra daugybė plastiko ir visokių kitokių šiukšlių. Mes ketiname specialiu metodu pradėti matuoti plastiko kiekį vandenyse, kuriuose plaukiojame.

Jūs savo projekto metu tiriate planktoną ir kitus mikroskopinius jūrų gyvius. Kodėl yra svarbu tai daryti? Kiek šis mikroskopinis jūrų pasaulis jau yra pažįstamas?

Tai yra svarbu, nes ekosistemos gamina pusę deguonies, kuriuo mes kvėpuojame, tai yra žuvų ir jūrų žinduolių maisto grandinės pagrindas, ir tai yra svarbiausia vieta, kur anglies dioksidas yra pašalinamas iš atmosferos ir saugomas labai ilgą laiką.

Mes dabar turime tik pagrindinius duomenis apie šias ekosistemas, tačiau mes nežinome detalių, nežinome, kaip jos skiriasi skirtingose pasaulio vietose. Mes atpažįstame tik labai nedidelę dalį mikroskopinių organizmų, kurie gyvena tose bendruomenėse.

Kaip pokyčiai ten gali paveikti kiekvieną mūsų?

Pasikeitimai planktono ekosistemose reiškia pokyčius tame, kiek deguonies mes turime kvėpuoti, kiek ir kokio maisto turi žuvys, ir kiek anglies dioksido gali būti paimta iš atmosferos ir saugoma vandenynuose.

Kaip Jūs manote, ar žmogus gali sustabdyti jau vykstančius neigiamus procesus? Koks scenarijus galėtų būti, jei nebus imtasi veiksmų prieš klimato kaitą?

Mes turime dar kartą išmokti, kaip perdirbti panaudotas atliekas ir naudotis atsinaujinančiais energijos šaltiniais. Tačiau yra reikalingi ir dideli projektai, nes mes labai pakenkėme savo planetai per pastaruosius 200 metų. Vadinasi, mums reikia strategijų, kaip šias Žemės žaizdas, kurias padarėme, užgydyti. Tai reiškia, pavyzdžiui, didelius geoinžinerijos ar bioinžinerijos projektus, nukreiptus į anglies dioksido kiekio mažinimą atmosferoje. Niekas nenori to daryti, bet aš nemanau, kad turime daug pasirinkimo galimybių.

Panašu, kad laukia ilgi ir nelengvi debatai dėl naujos teisiškai įpareigojančios sutarties, pakeisiančios Kioto protokolą. Ir rezultato dėl to šiemet nebesitikima. Ką ekosistemoms reiškia metai be konkrečių veiksmų, kurie pakeistų dabartinę situaciją? Kiek prarandame per metus esant dabartinei taršai?

Kuo ilgiau delsime reaguoti, tuo daugiau ekosistemų pasikeis ir tuo daugiau bus padaryta žalos, kurios nebebus įmanoma ištaisyti. Kadangi mūsų planetos biologija daugybe įvairiausių būdų įveikia klimatą, viskas tiesiog blogės, kol nesiimsime veiksmų to pakeisti.

Aut. teisės: lrt.lt
lrt.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (3)