Rastas su NSO painiojamų debesų paaiškinimas (5)
Debesų sluoksnyje atsirandančios ertmės, kurios atrodo tarsi padarytos milžinišku skylamušiu, žmones skirtingose pasaulio vietose domino dešimtmečiais, skatindamos spėliones apie ateivių laivus arba karinius bandymus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šiemet sausį trys tokie vienas kitam identiški debesys pasirodė JAV Pietų Karolinos valstijoje, įžiebdami internetines diskusijas, kuriose buvo susieti su viskuo nuo paskutinių masinių gyvūnų žūčių iki slaptų karinių eksperimentų, praneša "National Geographic".
"Pirmiausia pamanėme, kad tai su tornadu susiję debesys, tačiau oras buvo toks tykus - kaip mauzoliejuje. Tiesiog jautei, jog tai neįprasta. Aš čia gyvenu metų metus ir niekada nemačiau nieko panašaus", - pasakojo debesis nufotografavęs Wesley'is Tyleris.
2009 metų spalį keistas debesis taip pat lėmė sujudimą Rusijoje - žiniasklaidoje pasirodė tokios antraštės kaip "NSO debesis nusklendė virš Maskvos", rašo "USA Today".
Dabar JAV Nacionalinio atmosferos tyrimų centro mokslininkų paskelbtas tyrimas rado, jog keistas skyles debesyse greičiausiai lemia kylantys ir besileidžiantys lėktuvai.
"Skylamušio" tipo debesys yra miniatiūrinės sniego audros, kurios gali kilti plonyčiuose, atšalusiuose debesų sluoksniuose. Juose mažyčių dalelių - tokių kaip dulkės - trūkumas lemia, jog vanduo beveik neturi aplink ką kondensuotis ir nevirsta ledu, kol temperatūra nenukrinta iki minus 36 laipsnių Celsijaus.
Kai į tokį debesį įsuka lėktuvas, jo varikliai ir sparnai paskatina oro išsiplėtimą apytiksliai apvalia forma, o oro atšalimas paskatina lašelius sustingti ir suformuoti ledo kristalus - maždaug 45 minutes jie formuojasi ir juda išorėn, dažnai sukurdami griežtų ribų, maždaug pusvalandį trunkančią sniego audrą, kuri debesyse palieka skylę.
"Bet kuriuo metu, kai orlaiviai skrenda būtent tokiomis specifinėmis sąlygomis, jie pakeičia debesis taip, kad greta gali suintensyvėti krituliai", - teigė tyrimo bendraautoris Andrew Heymsfieldas. Anot jo, tokie debesys "dažni netoli oro uostų takų pabaigos".
Keistų debesų paaiškinimo idėja kilo, kai A. Heymsfieldas skrido tyrėjų orlaiviu 2007 metais ir kartu su kolegomis pastebėjo debesyse susiformavusią ertmę bei krintantį sniegą, kuris biro, kai debesis kirto kiti lėktuvai. Kadangi ertmė buvo orientuota ta pačia kryptimi kaip ir keleivinių lėktuvų pakilimo takai, A. Heymsfieldas nutarė, jog per debesis skrisdamas lėktuvas savo kelyje greičiausiai paskatino ledo daleles susiformuoti ir "išsnigti", palikdamas "skylamušio" tipo debesį.
Snygis maždaug 32 kilometrų ilgio ir 4 kilometrų pločio juostoje tęsėsi apie 45 minutes ir ant žemės, tiesiai po ertme debesyse, paliko apie 5 centimetrų sniego sluoksnį. Aplinkui buvo tik labai plonas sniego sluoksnis.
"Skylamušio" debesų priežastis specialistai tyrinėja nuo penktojo praėjusio amžiaus dešimtmečio. "Jų nebuvo, kol neatsirado lėktuvai. Prieš Antrąjį pasaulinį karą nėra užfiksuotų jų pastebėjimo atvejų", - sakė A. Heymsfieldas.
